QUOTE(briliantine @ 2014 09 09, 14:30)
Taigi pas mus panaši situacija buvo, tai tiesiog įduot auklėtai į rankas rėkiančią ir išeiti, kad ir 20 min, paskui laiką ilginti, nes su tokiais pabuvimais, ir pasivaikščiojimais ne tik saviškę, bet ir kitus vaikus traumuoji, juk jie irgi norėtų, kad mama šalia sėdėtų, kol jei darželyje žaidžia
Suprantu, kad sunku, kad širdį plyšta, bet jei neišeina kitaip...
mutti, Jūs čia vienai dienai buvote išvykę?
Aš kol kas į darbus neskubu, nes gi va ir darželyje sunkiai adaptuojamės, ir ligos jau užpuolė, tai viskas pamažu...

mutti, Jūs čia vienai dienai buvote išvykę?

is tikruju tai pas Lukrecija grupei visi vaikai ramiakas jie visiskai nereaguoja kad as esu, nei vienas nei apie mama nei apie teti nieko nesneka, tikrai visi tokie ramus vaikai, nors ju tik 8 tera. Man tai is tikruju neplysta sirdis, as visiskai ramiai i tai reaguoja, ir as aukletojai sakiau as galiu palikt verkiancia man tas pats, nieko jai neatsitiks, bet aukletoja tiek siryt sake nepalikt tiek va kita sako atsineskit rytoj ka nors skaityt ar ka dirbt rubineje. As su ja nezaidziu salia jos nebunu sedziu ant kedes salia duru ir stengiuos kuo maziau kontaktuot. Is tikruju manau kad aukletojos dziaugiasi gavusios tokius ramius vaikus ir bijo, kad manoji rekianti ismus visus is pusiausvyros, o tada prasides dar daugiau rekimu.
Papildyta:
Su tuo palikimu verkiancio vel, as bijau kad nebutu taip, kad ji reks ir aukletojos paskambins ka ateiciau, juk jos nerikdins visa diena, o tada ji pagaus kabli greitai kad aha as galiu parekt 10 min ateis mama, nu jei po 10 neateis tai po 20 tikrai ateis ir istisai taip reks...