***Mūsų katytės ir katinėliai***

Gaila vilkros, gaila Leslės...

Stiprybės, Vilkra.

vaje.. taip tikėjausi gerų žinių..

Truputį praskaidrinam temą
Sofos atnaujinimas - gaila neturiu nuotraukos kaip iki tol atrodė sofos galas, bet jau buvo "pagrąžintas" taip kad net porolonas matėsi Daba turiu sofą su kišenėm

Magnuna O kaip pritaisei, kad nesusiveltų?
Man tavo grindys kaip patinka

Grikis su Kruopa apžiūri naują draskyklę ar dar nepabandė nagų pasigalasti ?

P.S dar nematei kad apačioje įplėštas gabalas, teks prisiūti

O Grikis jau buvo pas Ainu konsultacijai?

Sofos atnaujinimas toks ganėtinai praktiškas

Magnunos katinų nauja draskyklė Labai gražiai sutvarkei lovagalį Neee, nebuvo Grikis pas mus, o Ainu laukė, ryte išsiprausė, uodegikę išsikedeno...Grikis jai ir spalviškai, ir pagal amžių tiktų

O čia gal kiek sentimentalus, bet apie mus ir mūsų mažuosius draugus, Paulo Coelho apsakymas:

Vyras keliavo su savo arkliu ir šuniuku. Kai jie ėjo pro milžinišką medį, į jį trenkė žaibas, ir visi trys žuvo. Žmogus nesuvokė, kad jį užmušė žaibas, ir toliau keliavo su savo arkliu ir šuniuku ( kartais mirusieji dar keliauja žeme, kol supranta savo naują būseną). Kelias buvo platus ir status. Saulė kepino, ir jie labai ištroško. Staiga žmogus pamatė nuostabaus grožio marmurinius rūmus, o kiemą išpuoštą auksu. Keliautojas kreipėsi į sargą, kuris saugojo vartus:
- Laba diena.
- Laba diena, - atsakė sargas.
- Kaip vadinasi ši nuostabi vieta?
- Tai dangus.
- Kaip gerai, kad atėjome iki dangaus, nes mes labai ištroškę.
- Galite užeiti ir gerti, kiek tik norite. - Sargas parodė į šaltinį kieme.
- Bet mano arklys ir šuo irgi labai nori gerti.
- Apgailestauju, bet gyvūnai čia neįleidžiami.
Žmogus, nors labai ištroškęs, atsisveikino su sargu ir liūdnas pasuko atgal į kelią su savo augintiniais.
Keliavo jie ilgai, kol staiga pamatė senus vartus, kurie vedė į kelią, apsuptą medžiais. Medžių pavėsy sėdėjo žmogus su skrybėle ant galvos. Atrodė, kad miega.
- Laba diena,- pasisveikino keliautojas.
Žmogus atsakė galvos linktelėjimu.
- Labai norime gerti, mano arklys, šuo ir aš.
- Ten yra šaltinis,- parodė rankos mostu žmogus.
- Galėsite gerti, kiek norėsite.
Keliautojas, arklys ir šuo nuėjo iki šaltinio ir gėrė tol, kol numalšino troškulį.
Keliautojas grįžo pas žmogų ir gražiai padėkojo.
- Galite grįžti visada, kada tik panorėsite,- atsakė žmogus.
- Įdomu, o kaip ši vieta vadinasi?
- Dangus.
- Dangus? Bet marmurinių rūmų sargas sakė, kad ten buvo Dangus.
- Ten nebuvo Dangus, ten buvo Pragaras,- atsakė žmogus.
Keliautojas neteko žado.
- Turėtumėte uždrausti, kad vartotų Jūsų vardą. Melaginga informacija gali atnešti daug painiavos,- atsakė keliautojas.
- Jokiu būdu!- atsakė žmogus.- Tiesa ta, kad jie mums daro didelę paslaugą. Ten lieka visi, kurie gali palikti likimo valiai savo geriausius bičiulius.

Visi vyrai tokie

O pasakojimas gražus, kaip būtų smagu jei dauguma tokios mastysenos būtų

Apačioje įsiuvau plačias gumos juostas, kad laikytų įtemptą medžiagą tas sofos kraštas lengvai nusima, anas yra įstatomas, tai pritaisyti problemų ir nebuvo Daba gaminu kažką panašaus ir kitam galui, tik ten ranktųris nenusiima, tai turbūt teks palikti laisvai kaboti Dar galvoju sofos atlošo pagalves tamsiu gobelenu aptraukti nes visi baldai ir sofa labiau buvo derinta prie tamsesnių grindų o prei šviesių labiau norisi tamsesnės sofkutės
Grindimis ir aš džiaugiuosi Iš pradžių kai tik virtuvėje paklojom tai biškį buvau nusgandus, nes grindys ir virtuvės spintelės tarsi susiliejo iš pirmo žvilgsnio Apatinės spintelės šviesios bo irgi prie tamsesnių grindų deritnos o viršutinės tamsios, o daba kai grindys šviesios, gal labiau tiktų atvirkštinis variantas. Bet dabar pripratau, kad namuose daug šviesos ir visai man gerai atrodo


*Ne, naujos "draskyklės" dar neišbandė
** kur? Aš matau tik užmesto užtiesalo kraštuks atsilenkęs
Ainu, o šitaip jeigu žiūri, ar matai uodegytę

Ainu, o jeigu aš šitaip atsistočiau, ar panašus būčiau į tave?

Merginos dar kartą ačiū.

Grįžau. Mažoji lapė mane pagydė. Buvo taip juoda taip juoda ir skaudu. Atėjo mažoji delniukus suglaudusi-


-mama, čia mažas šuniukas, jis serga- pagydyk.-

Atidengia delniukus- o ten tuščia..

-va- imk-pagydyk. Kojytę skauda ir pilviuką ir galvytę...

Paėmiau tą nematomą draugą šuniuką . Gydžiau kojytę, glosčiau pilvuką, papūčiau skaudančią galvytę ir juoduma pasitraukė.. Liko skausmas, savigrauža, bet juoduma dingo. Dabar miega man ant kelių, dukra mane šukuoja. Visai galiu gyventi..

Magnuna, super, aš kaip ir Weronika įžvelgiau pratišką pusę

Aist, labai labai gražu ir tikriausia teisinga....

O mes su suskiukę (na padėkit vaikui vardą sugalvoti) buvom pas vetę užlaino advokate lašiukų nuo ausų ir poodinės erkutės....bet tai negali būti priežastis mūsų nuplikimo, erkutė ta išlenda, kai kažkas ne taip. kol kas bandysim alergiją...mums paskirtas natūralus maistas (Erendira o gal ir Runciui tas pats? beje ir nuo visų druskų atseit natūralus maitinimas padeda) Jei kam įdomu galėsiu papasakoti, ką mes dabar valgysim...tik ar valgysim