Pradedančios vairuotojos

tai va is kur tas testas "parejo" Nes anksciau nebuvo tokio dalyko As tai rimtai bijau,nes akis silpnas turiu,bijau kiekviena karta butent del akiu...Siaip matau neblogai su akiniais,gana gerai matau tamsoj ir tie zilpinimai netrukdo,pripratusi (tik is darbo grizti raudonom akim kaip po triju paru gerimo),bet va pas daktarus eiti baisu buna,neaisku,prie ko gali prisiknist,o prisiknis-ir be darbo liksi...

Panos, zmones sako, kad vairavimas malonumas. Na man tai sunkus darbas, o kada taps malonumu? Vairuoju kasdien tik beveik trys menesiai.

Na,man tai malonumas atsirado va cia http://www.vsvc.lt/ ,pakliuvau i geras rankas jau su teisemis ir visiskai nemokedama vaziuoti,po poros uzsiemimu uzsikabliavau visam laikui,iki siol ten mokausi
Tai va,budu yra visokiu...malonumas gali atsirasti,o gali ir ne,kitiems juk ir,pvz.,maisto gaminimas yra malonumas,o as to nuo dusios nekenciu,kartais geriau pasirenku nevalgyti nei kazka gaminti,ant tiek man tas darbelis atgrasus O va vairuot galiu be galo be krasto,jei nereiketu miegoti,valgyti ir i tulika,buciau laiminga galedama isvis is masinos neislysti
Beje,pazistu viena signalizaciju meistra/autoelektrika,tai zmogus sake kad nekencia vairavimo (hobis-medziokle,ir aplamai vyrukas toks itin vyriskas),vaziuoja tik del to kad reikia,dantis sukandes,jei tik butu galimybe-nenoretu vairuoti

Man vairavimas tapo malonumu kai nuo vyro didziules mechanines persedau prie nuosavo maziuko automato Teises turiu 1 m. ir 5 m. o vairuoju viena pastoviai tik 4 men.

man vairavimas nuo pat pirmo važiavimo buvo malonumas, reikia jį susieti su teigiamais dalykais, pvz. lyja, kaip iš kibiro, kas eina pėstute, skuba, stotelėse irgi susitraukę, sušalę, o tu važiuoji, pasileidus mėgiamą muziką, žodžiu, keisti požiūrį

Mano vaikas dar tik pradejo vazineti,mokosi,stebi viska,labai daug analizuoja savo ir kitu veiksmus,savo klaidas...ir as matau,kad jai teikia dideli malonuma tai,kad kazkas pavyksta gerai,kai pavyksta iveikti sudetinga situacija,kai pavyksta prisiparkuoti ir pan...realiai ji tik si pirmadieni jau pilnai buvo isvaziavus su masina visai dienai ir vazinejo viena(turi baime vaziuoti viena,tikiu,kad gal jau galu gale persilauze),grizo pilna geru emociju,nes nezinodama tiksliai kelio vaziavo i senamiesti,tamsoj jau,ten teko biski pasimalti,buvo sudetingu situaciju,viska iveike ir grizus namo tvarkingai pastate masina-matau,kad jai visa tai malonumas.

Kai nustojau bijoti prieš numatomą kelionę, peržiūrinėti maršrutus n kartų ir tt. Kokių 6mėn. reikėjo.

Malonumas man yra tai, kad automobilis suteikia daug patogumo, sutaupo laiko, išplečia galimybes suderinti keletą veiklų, bet pats vairavimas man visiškai nepatinka, mielai turėčiau asmeninį vairuotoją o stažas jau daugiau nei 10 metų.

Kolkas as irgi noreciau tureti savo vairuotoja, bet jo nera. Tai belieka rinktis savo automobilį ar autobusą (su vairuotoju :DDDD) Bet automobilis nerealiai isplecia galimybes, tai dantis sukandus bandau toliau

aš labai greitai pajutau malonumą vairuoti, gal po mėnesio, gal dviejų, dabar jau sunku atgamint. kadangi gyvenu truputį už miesto, tai kiekviena kelionė į miestą būdavo sudėtinga dėl reto autobusų grafiko, nors miestas vos už kelių km. apie savaitgalius net nešneku

o dabar galiu važiuoti kur noriu, kada noriu, jei tik noriu. sėdėti kavinėje, kiek man norisi, nesistumdyti kaip silkėms prigrūstam VT, o patogiai, šiltai ir sausai sėdėti, klausant man patinkančios muzikos, o ne pūko radijo.

o pats nuostabiausias dalykas - sutaupytas laikas. jei anksčiau į darbą važiuodavau apie valandą ir daugiau, su persėdimais, tai dabar 25-30 min.

asmeninio vairuotojo jau nebenorėčiau

Man malonumas būna, kai važiuoju pailsėjus, geros nuotaikos, nereikia skubėti, grūstis per kamščius Ryte kai į darbą važiuot septintą apsimiegojus ir suirzę visi skuba - tai nedaug malonumo kasryt būna ginčai su vyru kam vairuot, nes abu dar norim pamiegot keleivio vietoj
Kovą bus metai kai vairuoju, bet visai nežinomų maršrutų prisibijau, gal kad mano orientacija šiaip labai prasta.
Man, beje, tas malonumo jausmas kažkiek pradėjo atsirasti, kai suvokiau kad daugumoj situacijų galiu valdyt mašiną (o ne ji mane ), kai susigaudau, randu išeitį laiku, kai pavyksta viskas sklandžiai. Toks savotiškas dėmesingumo ugdymo ir atsipalaidavimo jausmas, sukeliantis pasitenkinimą
Apie komfortą ir sutaupytą laiką tai nėra ką ir kalbėt, pritariu 100 proc. Praktiškai dėl to pradėjau vairuot, nes gyvenam ne centre, tai kai dingo mikriukai - pasidarė sunki misija kelionės su persėdimais ir grūdimaisi į perpildytus autikus....



Kai reikėjo pažymos - ilgai mane gainiojo po kabinetus dėl akių, irgi su tuo akinimu ir tamsa užkliuvau, jau net kilo mintis gal išvis nepraleis... bet paskui akių gydytoja pasakė, kad nesijaudinčiau, vairavimui svarbu turėt tinkamus akinius ar lęšius, o kad negalima būtų vairuot - tai turi būt jau labai rimtos problemos.... Dauguma dabar prastai mato, mano vairavimo akiniai yra -8,5..... Pastebėjau, kad šviesoj geriau vairuot su lęšiais - ir nerasoja, ir regėjimo laukas platesnis, ir šiaip komfortiškiau. Bet tamsoj vis tik geriau deduosi akinius, nes su linzėm nuo akinimo atsiranda didesnis diskomfortas, viskas labai blizga - matyt akiniai turi daugiau antireflekso

O kas čia tokie per akinimo testai, pirmą kartą apie tokius čia skaitau...