Pas mane tai suprastejo situacija visai neseniai, gal pries kokia savaite. Jau apie 6 men negeriu ad, nes laukiuosi, o ir siaip labai gerai jauciausi ir pries nestuma. Po nutraukimo labai normaliai jauciausi, nebuvo nei jokio nerimo, nei kazkokiu nepagristu baimiu, megavausi nestumu ir dziaugiausi gyvenimu. Jau maniau, kad ir nebeateis pas mane ta nerimo busena..
Bet va, bum, kaip is dangaus. Pradejau nepasitiketi savim, jaustis nepilnaverte, nieko nenuveikianti naudingo. Ir tas nerimas (toks kutenimas tarp sonkauliu) tik atsikelus ryte apima, diena buna kad aprimsta, po to vel pakyla. Labiausiai aprimsta, kai uzsiemu kokia nors itraukiancia veikla, tik beda ta, kad sunku tokia veikla uzsiimti, kai kamuoja ta busena, nes negaliu susikaupti ir net toks beprasmybes jausmas uzpuola. Atrodo, viskas, ka darysiu, beprasmiska ir tada nieko nenoriu daryt.
Dar neramina ir naujo buto irenginejimas, reikia suplanuoti visa dizaina, daug dalyku susipirkti, sutilpti i biudzeta ir pan. Pirma karta irengineju namus, klausimu begalybe (koki tualeta, kokia vonia, kuo viskas skiriasi, kokias grindis ir t.t. ir pan). Noriu, kad butu viskas grazu, jauku, patogu ir nebrangu. Bet kaip sunku visa tai igyvendint
Aisku, jau nekalbu apie tai, kad jau greitai turesim maziuka, reiks juo rupintis, o man visa tai nauja, nezinau kaip susitvarkysiu...
Pradejau karts nuo karto sedatif pc paciulpti, bet ar jis nors kiek bus veiksmingas tai neisivaizduoju. Kam nors jis padejo? Ir siaip pas ka panasi situacija yra arba buvo, tai labai laukiu kokiu nors graziu patarimu
Papildyta:Kokia veikla uzsiimate, kai apima nerimas?
Ir kaip su aplinkiniais sutariat? Kai jauciat ta nerima jums norisi bendraut ar kaip tik nesinori?
Man tai tiesiog sunku buna bendraut, net nezinau ka sakyt, nes jauciuosi kazkokia sutraiskyta ir nenormali