Vegetodistonija...nerimas...panikos atakos

Kaip gera skaityti apie pasveikima, besilaukiančias mamytes, ar tiesiog mamytes, atrodo suteikia vilties
Kurios man labai reikia, nes siuo metu atrodo, jog neimanoma issikapstyt is sios nesamones, atrodo anksciau kamavo fiziniai simptomai, o dabar labiau psichologiniai...ta baime...placios akys jos

Siaip esu optimiste iki negalejimo, bet va mano silpnoji vietele - sunelio ligos Dar kai dabar apie visokius meningokokus zurnalistai pastoviai tauskia, tai nepamiegojimas kelias naktis prie karsciuojancio (o jam tempos dazniausiai labai aukstos kyla ir sunkiai musasi), stresas ir jau VD simptomatika islenda Dazniausiai per kokia savaitele isbrendu, bet va dabar kazkaip rimciau uzklimpus buvau O siaip tai vistiek nepalyginsi kaip pirma karta buvo, kai nezinai kas cia su tavim vyksta, dabar jau kazkaip ramiau i visa tai ziuriu - nebegasdina nei galvos svaigimai, nei sirdutes kalimas, nei ranku koju tirpimai, bet va tas tempos kilnojimasis tai ziauriai nervina I sita tai dar neismokau demesio nekreipt...

cia taip atskirai vaistinese jie ir parsiduoda? neteko tokiu girdeti, bet reiks butinai pameginti
Papildyta:



Su musu liga, optimizmas yra pliusas ir greitesnis kelias i busenos pagerejima manau, tau pasiseke o as pavyzdziui iki kaulu smegenu esu pesimiste, bandau db saviitaiga uzsiimt, bet prie sprigimti ziauriai sunku eiti

kazi kaip bonitai sekasi? nebepasirodo

O tu nenoretum AD pagalba visiskai is viso sito issikapstyt, ir kai jau pasijusi visiskai tvirtai uzsiimt leliuko planavimais Labai tave suprantu, nes kai man uzejo sita bjaurastis pirma karta, kaip tik jau mastem ta linkme kad laikas vaikuciui, tai atrode zeme slysta is po koju, nes va teks gerti AD ir neaisku kaip ten bus toliau, kiek asaru del to isliejau, bet cia tas nerimas taip mintis sujaukia, viskas daug beviltiskiau atrodo nei yra - dabar blaivia galva pagalvoju, ir buvo ten lygtais ko tas asaras lieti Po pusmecio AD vartojimo nutraukiau ir pastojau O jau kaip jausies nestumo metu - cia loterija, niekas to nepasakys
Papildyta:

O paskui kai nueini pas gydytoja AD issirasyt, nes jau visai jauti kad sakutes, tai pareiskia, kad jo nuomone ju man nereikia, nes nu nemoku be sypsenos su zmonemis bendrauti nors tu ka, tai ir visiems atrodo kad pastoviai laimingas ir gyvenimu besidziaugiantis zmogus esu O kad tas padeda tai tikrai, ziurek pradzioj per didziausias pastangas teisspaudi ta sypsena ir nei nepastebi kai jau tai darai nuosirdziai- net kazkur skaiciau, kad net jei nesinori reikia priversti save sypsotis, gerina nuotaika

ir Steisje dingo

Sveikos merginos, aš šitoj temoj kažkada buvau pasisakiusi, bet į rimtas diskusijas nesivėliau, kažkaip stengiuosi reguliuoti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, tad temą dažniau tik paskaitinėdavau vakare prisėdus. Panorau parašyti, nes kažkaip dabar temoje keletas leliukų besilaukiančių mamyčių, tad smagu rasti kolegių Nerimo sutrikimas ir pasikartojančios nerimo atakos kamuoja mane ilgą laiką, jau kokius 8 metus. Per tą laiką išbandžiau ir ad, kuriuos vartojau ilgą laiką su pertraukomis, ir jogą, ir sportą, ir psichoterapiją, ir žolinius preparatus. Tiesą pasakius, didesnį poveikį iš natūralių metodų man davė joga. Jos dėka pavykdavo atsipalaiduoti, atitrūkti nuo tų nerimastingų minčių, dvi valandas du kartus per savaitę paskirti sau. Tas yra labai svarbu, nes mes tiek gilinamės į savo ligą, simptomus, o malonumą keliančius dalykus, atsipalaidavimą, sportą kažkaip pamirštame. Joga mane išmokė susitelkti į save, jos dėka tapau lankstesnė. Aišku, norint, jog tai padėtų išlipti iš nerimo spąstų, reikia, kad tai taptų gyvenimo būdu, tuo labiau esam skirtingi ir kas tinka vienam, gali netikti kitam. Taigi, dabar laukiuosi leliuko ir gimdyti turėčiau gruodžio mėn. Kadangi šiuo periodu pakeičiau gyvenamąją vietą (iš didmiesčio grįžome gyventi į savo gimtąjį miestą, kuris daug mažesnis), nusipirkome namuką, kurį dabar įsirenginėjame, tad nėštumo metu teko atsisakyti ir jogos, kurios mano mieste nėra. Nerimas dar gyvenant didmiestyje, nuo kažkur 6 nėštumo mėnesio grįžo su panikos atakomis parduotuvėje, kitose socialinėse situacijose (troleibuse, svečiuose), aišku gal ne toks stiprus kaip prieš nėštumą, bet trukdantis gyventi. Paskutiniu metu, net sunkiai sekdavosi miegoti naktimis. Žinau, kad negerai, kenkia leliukui, bet žinau ir tai, kad ad nėštumo metu negaliu vartoti. Tad pradėjau vartoti maisto papildus Triptan forte maždaug prieš 2 savaites, kad palengvinti savo savijautą. Tiesą pasakius, ar juos galima vartoti nėštumo metu, nežinau, informaciniame lapelyje to nerašo. Jų sudėtyje yra 5htp, kuris organizme virsta seratoninu. Na, kaip bebūtų, ar tai placebo efektas, ar tai įtakoja, kad persikraustėme, bet aš tikrai šiuo metu jaučiuosi geriau. Taip, kaip gyventi galiu ir nerimas nekankina nuo ryto iki vakaro. Aišku, stengiuosi nemažai laiko praleisti ne namie, einu pasivaikščioti su šuniuku, manau ir tai padeda. Neatmetu galimybės, kad gali tekti po nėštumo grįžti prie ad, bet tikiuosi, kad pavyks nėštumo metu išgyventi be jų.

Sveikutes, Kaune Neuromedoje renkama grupe, panikos sutrikimams gydyti. Placiau pasiskaitykite cia: http://www.neuromedi...ikimams-gydyti/
Seminaras jau buvo, bet i grupe dabar registruoja, bandykit!

Man kai pasakė diagnozę, taip pat, atrodė, jog žemė iš po kojų slysta...atrodė, kad geriau kažkas fiziškai būtų, tada praeitų, o čia galvoju visam gyvenimui, ir nedarbinga ir negalincia pastoti save laikiau...
dabar apsipratau truputi, žinau, kad draugas labai leliu ateity nori, tai turiu sustipreti, gal teks ir AD pagalba, gydytojas israse, bet sake mano atveju 50/50 ar juos reikia gerti, tai kolkas negeriu...bet blaiviu protu ir nepasimetusiom mintim butu viskas aiskiau kazkaip salutinio issigandau, nes pirma tablete isgerus kazkaip priglusinta jauciausi, bet gal cia tik mano vaizduote...
O del sypsenos man tas pats, visada issisiepiu, tai daktaras sako AD ir nuotaika pagerins, nors tau ir nereikia jos gerint, nors namie kasdien ziumbiu...

Jetau, tai jeigu jau kasdienis dalykas asaros, tai nekankink saves tikrai daugiau taip... Man tai is visos simptomatikos tas nei is sio nei is to uzkaistantis veidas ir ranku atsalimas liko - nu jau kaip nervina, negaliu... Ir tuoj pirma mintis, baime suima - tempa kyla Nors kiek matavausi, daugiau 37 nebuvo... Jetau, ir kaip nustot bijot tos tempos, kazkoks absurdas...

Ir aplamai kaip nustot bijot visko, na gal ne visko, bet ne taip daznai ir nesveikai
O merginos, kaip si busena (nedristu vadint liga) veikia jusu gyvenimus, ar atsisakot kazko labiau? Nes as jauciu kaip bugstauju per daug del nieku, ir ne taip daznai norisi kazka veikt ar kazkur eiti...

Aš "susirgau'' pirmą sykį 25 metų.Pats jėgų žydėjimas Niekur nebevariau,jokio alko ,nei lašo.Jokių gimtadienių ,jokių pasisedėjimų.Retai į parduotuves net eidavau.

Wiki,o ką dėl tempos sako gydytojai,ar tikrai ji gali būti tik nervinio pagrindo?

Man siuo metu 23m, tai ir pats jegu zydejimas turetu but. Einu, lipu per save, bet ne visur...sestadieni egzas laukia, bijau kaip bus...sunku net susikaupti. Dziaugiuosi, jog visoms pavyksta pasiekti remisija, todel ir jos laukiu pati, gaila man tu dienu, praleistu veltui, ieskant ligu, kas man jas grazins
O jus po kiek laiko pasveikot? Ir jei ne paslaptis kiek metu jum?