turiu atiduoti penktadienį iki pietų... iki to reikia viską išversti ir dar redaguoti (56 puslapius)... va 
na, bet taip jau yra, kai nori būti pats sau ponas - arba nosį krapštai nes nėr darbų, arba galovos nepakeli, nes visiems būtent tuomet ant jos užlipt reikia 
Viskas bus gerai 
, pakėlė nuotaiką nuo ryto, irr labai laiku, nes nuo ryto kažkaip liūdna, guldau mamą į klinikas, vėl širdelė streikuoja
Sėkmės darbų pridavime Sveikatos balionų glėbys tavo mamai
panašūs, panašūs, abu žaliaakiai, tik jūsiškis matosi, kad dar jaunas
dabar išbėgu 
) tai ir pastebėjau kad apsiseiliojo, pripaišė kalicį, suleido nuo skausmo, praėjo, pradėjo ėsti, po paros vėl apsiseiliojus, vėl susileidau, vėl paėdė, po paros vėl neėda, po trečio karto- visai pasveiko....ko deja apie mažius negaliu pasakyti vsio lekiu
Dabar jau lyg ir nereik mėtyt kad gertų. Bet noro didelio nėr. Kai buvo dar sode, turėjo vandenuką, o kai durys į lauką prasiverdavo bėgte iki dekoratyvinio pruduko ir is ten zalsva vandeni kad lakt.. Matyt arbatele skanesne
pageria, tada skuodžia į vonią ir ten atsigerti. Grikis iš kruopos išmoko, kad iš krano vandenukas skanesnis Tik Kruopytė gražiai atsigeria o Grikis be kompelksų - būna kad aš iš dušo kabinos išlendu o jis jau man pro kojas vidun braunasi, šleptelna depce ant šlapio padėklo, atsuku jam vandenį ppagerti, o jis svajoja atsisėdęs, vandenukas per ausis ir šonus bėga o jam nė motais o po to visas šlapias laksto po triobą pėduodamas arba braukosi man į kojas arba dar geriau į paklotą lovą ropščiasi 
