Oho, kokia ilga Granto istorija. Sudėtingai kartais klostosi tas katinų gyvenimas...
Kai pažiūriu į begales rastinukų-pamestinukų, niekaip nesuprantu, kaip jie visi po truputį randa šeimininkus, juk jų tiek daug ir kasdien daugėja... Aišku, nuostabių aktyvių žmonių dėka, viskas įmanoma. Smagu, kai čia parašot, kad nauji šeimininkai atsirado.
Parodau ir aš vieną mažylę, nes taip man dėl jos širdį skauda.

Kaime ji gyvena, bet tokio gerumo, tokio jaukumo,

kad tikrai nusipelno tikrų namų. Kaime ją prižiūrintis šeimininkas pasiliks tik jos mamą (nepripažįsta, kad vienam kieme gali būti dvi katės

) Ta senoji jau visai papiktinta - veja dukrytę nors tai tik 7 savaitės. Mažylė šaunuolė, nenusimena - labai savarankiška - pati daro į smėliuką, ėda visokį maistą, dūksta net su savo uodegyte. Bet aišku, kad šilumos trūksta - eina pas kiekvieną, nori ant rankų, o jei dar vaikai su ja žaidžia - išvis pamiršta ir valgį, ir miegą
Aišku, sakysit, kad imčiau pas save. Ką čia tik vieną katę laikyt

Bet galgi pavyks rast namučius, kuriuose ji bus vienintėlė ir nepakartojama...