Autistukai

Kur ruošiami? Neruošiami, neteko sutikti nei vieno pedagogo, kuris būtų pedagoginiame ruoštas dirbti su spec. poreikių vaikais. Ir per žinias visai neseniai irgi pasakė lygiai tą patį - kad mokytojai neruošiami tokiam darbui. Mes dabar laukiame klasės autistiškiems vaikams, tai būsimai klasei dar nėra mokytojos, ir direktorė taip pat ir pasakė, kad priimtas mokytojas greičiausiai neturės specialių žinių, kaip reikia dirbti su autistiškais vaikais, tad iki darbo pradžios turės pasiruošti, įgyti žinių iš jų ir savarankiškai.

30 vaikų nėra pasiteisinimas, nes ten nesėdi 30 autistų ar kitų vaikų su spec.poreikiais, ir niekada nei vienoje klasėje nėra 30 vaikų (ar, ypač darželyje - ateina 9-11 vaikų, tik vienas iš jų su spec.poreikiais, ir auklėtoja rėkia, kad negali skirti individualaus dėmesio, nu sorry... NENORI, o ne negali!) , kuriems reikalingas individualus dėmesys, nei pusės, nei trečdalio klasės. Žinoma, sunku, tikrai nesiginčiju, bet nėra taip tragiška, kaip bandoma pateikti. Tiesiog baimė, nenoras, nepasiruošimas ir t.t. Plius nenoras priimti siūlomą pagalbą. Juk lengviausia tiesiog atsikratyti, kaip nepatogaus baldo. Kaip ir sistemą kaltinti lengviausia - taip, ji kalta, niekas nesiginčys - bet pradėk, pedagoge mielas, nuo savęs, nelaukdamas, kol "sistema" už tave pakeis, ir pasikeis situacija iš esmės.
Va, pati ir sakote - pagalbos pedagogams jokios. Tai pirmiausia ta pagalba ir yra - žinios, ko neturi ir įgyti net nenori (nuostata - juk aš baigiau pedagoginį! koks dar mokymasis toliau???), o jau tada - pagalba iš šalies, ko taip pat net nesistengiama turėti ir net gi neretai jos nenorima. Pvz., jie teigia, kad "bendradarbiauja" su tokiomis ir tokiomis įstaigomis. Tos įstaigos siūlo savo pagalbą, tereikia arba pasiskambinti telefonu ir pasiteirauti, kaip elgtis su tuo ir tuo vaiku, kuris ten buvo tirtas (mūsų atveju vardą užtektų pasakyti, viską atraportuotų gydytoja, suteiktų daug patarimų, rekomenduotų literatūros ir t.t.), arba pasikviesti pas save, kad pakonsultuotų - atvažiuos tikrai (mane tuo užtikrino bent dvi įstaigos). Deja, nepakels nei ragelio tos pagalbos paprašyti, nei klausysis mamos atneštos info, nei domėsis savarankiškai - aš asmeniškai nesuprantu, kodėl nenorima pasilengvinti sau darbo (nes kai žinai KAIP, tada pusė baubų išlaksto), kodėl nenorima palengvinti visai grupei vaikų darbo, jau nešneku apie tą vaiką su spec. poreikiais. Tai yra pačių pedagogų apsileidimas. Taip gražiai deklaruojamo bendradarbiavimo (su tėvais ir įstaigomis) yra visiškas nulis, net su minusu. Tai yra mano asmeninė patirtis, gal kieno ji geresnė...

Didmiestyje taip pat pilna bedarbių, kodėl gi neiti dirbti už minimumą kelias valandas per dieną? (mes Vilniuje, pedagogo padėjėją gavome be problemų, pristačius dokumentus iš PPT. Tik kad naudos, deja, iš jos nebuvo, nemokanti bendrauti su vaikais išvis, rėkianti, tampanti vaikus, meluojanti ištisai ir t.t.). Beje, mane informavo vaiko raidos centre ir Druskininkuose ankstyvosios reabilitacijos skyriuje, kad pedagogo padėjėja gali apsiforminti ir mama, jei mama gali, ir jei jau taip neįmanoma surasti norinčio dirbti (ir darbui tinkamo) kito žmogaus...

Tikiu, kad yra vaikų, kuriems tikrai geriausiai tiktų namų mokymas. Bet ne mūsų atveju. Aš leidžiu vaiką į kolektyvą, į paprastą darželį (kad ir kaip darželis norėjo mūsų nusikratyti, vos išgirdę diagnozę, vienas, beje, ir nusikratė be jokių skrupulų), būtent su tikslu, kad jis socializuotusi, kad mokytusi kitose erdvėse galiojančių taisyklių, kad mokytusi empatijos, draugiškumo, kad matytų "normalių" vaikų elgesį (nors ir, deja, jis toli gražu ne pavyzdinis), girdėtų, kaip kalba, kaip bendrauja, mokytusi dalintis ir spręsti tarpusavio problemas, ir daug daug kitokių dalykų, ko namuose jis niekada negautų, nes namuose mes dviese, gera ir ramu, bet kas iš to? Visą gyvenimą jis nebus namuose su mama... O ir negyvename mes užsidarę.


Taip, skambu aš kategoriškai, bet kai esu ne bendradarbiavimo (ko ištisai siekiau), o karo (ką gavau) zonoje kiekvieną dieną jau keletą metų, kitaip ir negaliu...

Kaip tai kur? Dabar jau yra paskaitos apie spec poreikiu vaikus, nuo siu metu visi anksciau baige pedagogai ir neisklause paskaitu apie spec ugdyma ir psichologija atm tikro kreditu skaiciaus praivalo juos isklausyti (siuo metu intensyviai tie kursai klausomi), nes berods nuo kitu metu rugsejo nebegales dirbti savo darbo... Taip kad vyksta ta linkme kazkas, aisku tu kursu kokybe, atsiskaitymai jau pagal lektoriu samoninguma priklauso ir aisku paciu pedagogu, kiek jie to nori, kiek jiems to reikia - cia jau individualu... visur visokiu zmoniu yra...


jus kalbat apie darzeli, as butent apie tos mamytes situacija mokykloje, kadangi vaikas ne pradinukas - klaseje tikrai yra 30 mokiniu (+-2)... Ne visi jie autistai - taciau kai darbas su tokiu vaiku individualus - visai nesvarbu kiek dar klaseje, grupeje tu vaiku yra, jie ramiai nesedi ir nelaukia, juos reikia ir uzimti ir pagal programa kazko ismokyti... Po integracijos - grupese tikrai ne po viena vaika su dideliais spec poreikiais - o maziausiai po 2-3, dar yra tokiu, kurie kazkam ikando, pastume, sudave... o dar yra tokiu mamyciu, kuriu vaikui kai sudave kitas - labai nepatenkintos, nes va nesuziurejo... Is sono viskas labai grazu atrodo, kad rupestis ir demesys reikalingas tik tam vienam autistukui - visi kiti savaime suprantamas dalykas... Darzelyje dar dar, vaikai daug zaidzia ir mokosi patys zaisdami - tereik ant kelio uzvesti - bet mokykloje... Programos dideles ir jas privaloma iseiti... Jei puse pamokos mokytoja skirs dideliu spec poreikiu turinciam vaikui - kiti dirbs savarankiskai? ko jiems tada i mokykla eit? Juk mokytojas turi ir nauja pamoka isaiskinti ir patikrinti kaip isisavino sena tema ir kaip atliko namu darbus, dar atsakyti i klausimus... Ilipkit i tas roges bent savaitei - ir suprasit kaip kas vyksta...


Saunu kad lengvai gavote, liudna, kad ne toki, kokio tikejotes - bet va ir iseiti suradot - galit pati eiti ir paeti savo vaikui - juk tai geriausia kas gali buti


Taip, namu mokymas ne visiems, bet jei siekiama akademiniu ziniu, vaikas protingas, tik jam reikia individualaus ir daug demesio - namu mokymas yra budas tai gauti daugiau ir nemokamai Vaikas buna ir kolektyve pamoku, kurios ne taip labai svarbios metu Nu nebus gi ir vilkas sotus ir avinas sveikas... Jei jus ignoruoja tik del vaiko diagnozes - yra labai negrazu is istaigos puses, taciau dazniausiai tas ignoravimas prasideda kai vaikas tikrai turi dideliu elgesio ir emociju problemu, taciau teveliai ju nemato (aisku pilnai gali buti, kad jiems ju ir nekyla, nes namie tera vienas vaikas) - maziukai (2-3-4 metuku) jie dar neisskiria kitokiu vaiku, bet vyresniame amziuje prasideda draugystes, benri zaidimai, simpatijos, antipatijos... Vaikai pradeda nebenoreti zaisti su pvz. nekalbanciu vaiku, ar vaiku, kuris nesupranta ir nesilaiko taisykliu (nes jie jau pradeda ju laikytis ir pagal jas zaisti) - aukletojai pravedus pokalbi - jie bandys padeti prisitaikeliui, priims i grupele - bet trumpam... Juk nepriversi vaiku zaisti su tais, su kuriais jie nenori, ypac su tais, kurie nemoka graziai zaisti... Nepriimtas vaikas pradeda kenkti, kersyti, bandyti visaip (dazniausiai blogu elgesiu) atkreipti vaiku ir aukletoju demesi, nuo to ji tik dar labiau atstumia visu pirma vaikai... Kaip turi jaustis atstumtasis? Apie kokia socializacija gali buti kalba?

Kokie jusu lukesciai darzeliui? Tik kad vaikas ismoktu empatijos? dalintis? girdetu normalia kalba ir stebetu normalu bendravima? (dar idomu apie kokio amziaus vaika kalba eina) - ka dar noretumet, kad aukletojos padarytu del jusu vaiko?
Papildyta:


dar toks klausimas iskilo - kokiu tikslu jus kariaujat del bendradarbiavimo? Nu matot kad zmonems tai per sunku, kad jie turi kitu tikslu, siekiu, ambiciju savo darbo atzvilgiu ir tai nesutampa su jusu lukesciais - tai apsisukai ir ieskai zmoniu, kuriu ambicijos, darbo metodai sutaps su jusiskiais - ir jiems bus gerai, nes vaikas netrukdys ir jums - nes gausit tai, ko norejot, sieket Kam tiek jegu ir energijos eikvot kad pakeisti kazkieno mastyma, o paskui putot visur ir smeizt kaip viskas neteisingai ir blogai vyksta... Juk tikrai ne visi pedagogai tokie... Ir ne visur taip blogai vyksta - tereik susirast ir issirinkt kur viskas bent is dalies pateisins lukescius...

tai kad pas maniškį klasėse 15-16 vaikų iš viso.. jau vien dėl to šioj m-kloj likom, bet kas iš to.. būtent, kad nenori domėtis, su viena mokytoja kariauju jau trečius metus, tokios mandagios tironės dirbančios tarybinių laikų metodais dar reiktų paieškot. Nors gal ir galima išmokt kelių dalykų.. tai padlaižiaut dėl pažymio, nusižemint.. dėl to ir turi maniškis kiaurą 2
ir tikrai numesdavo ne pas spec. pedagogę, o pas socialinę pati moterytė prisipažino, kad arbatą gerdavo pamokų metu, nes nesuprasdavo kodėl jį jai vis numeta. Visa tai sužinojau tuomet kai pradėjau rimtus žygius mokykloj. Na suprantu, sudėtinga jis asmenybė, sugeba ir mane išvest iš kantrybės, bet aš nesu pedagogė, neturiu kompetencijos mokyt be to intelektas prie aukštesnių, reiškias sugeba, tiesiog reikia mokėt pateikt medžiagą

dėl darželio mums labiausiai tiko Montessori. Na buvo visko, bet nors niekas nevertė eilėraščių mokytis ar "dabar visi piešim" ir psio dirbo individualius loginius darbelius, tėvai neužsipuldinėdavo, kad mano vaikas psichinis, nes iš kaladėlių šautuvą susidėlioja ar sėdi savo Lego karalystėj ir nepageidauja draugų. Pamąsčius apie praėjusius metus tai tikrai, esu labai dėkinga auklėtojoms, kad su juo užsiimdavo, nenustumdavo kai supsichuodavo ir nevertė kažko daryt jei jis nenorėdavo Visų ugdymo įstaigų vadovai dar dabar sutikus užklausia kaip sekasi, prisimena

bet tai jums vistiek priklauso spec pedagogas - su juo ir turetumet bendrauti Nu su vyresnemis, tarybinemis pedagogemis sunku - o ka pakeisi? Tik i kita klase, mokykla... Va del to kad ir jus isveda is kantrybes, o jus ne pedagoge tai nesutinku - jus ta vaika kaip nulupta zinot, zinot visus jo silpnumus ir stiprumus Pedagogo butu virsus tik tuo atveju - jei jis vienas dirbtu su jusu vaiku vienu, o ne su klase...

Kiek esu susidurus - pastebejau, kad vieni pedagogai linke dirbti su gabiais mokiniais, siekti geru, geriausiu rezultatu, o kiti - su spec poriekiais, jiems issukis - is neimanomo padaryti imanoma - ir cia nieko nepakeisi - juk renkasi dazniausiai tevai, o mokytojui primeta ta vaika - ir jau darai kaip gaunasi...

o mokyklos montessori nera?

Kiek pedagogų jau pasiekė šie mokymai? Kurie, beje, yra mokami. Nuo šių metų... Nei juoktis, nei verkti. Ateities kartos gal būt jau gaus geresnes paslaugas, deja, šiandieniniai vaikai jų negauna, ir šiandieniniai pedagogai nėra paruošti, apie tai ir kalbu, o kas bus ateityje, tai dar tik pamatysime po kurio laiko. O mūsų vaikai auga, ir jiems jau to reikėjo vakar.

Aš suprantu, kad kalbate apie mokyklą, įterpiu skliaustuose pavyzdį apie darželį, mums patiems ji ant nosies, todėl ir aktualu, ir jau domėjausi situacijomis, kaip yra realiai. Nedžiugina. O dar istorija, ką tik aprašyta, dar labiau nedžiugina.
Tai, ką jūs kalbate, kažkaip super iškreipiate mano žodžius ar kitų mamų įsivaizdavimą - niekas nesako, kad "tik tam vienam vaikui" dėmesys, o kiti patys sau, nereikia tiek sutirštinti spalvų. Bet tiek tos, čia nebesiplėsiu. Pasakysiu tik tiek, kad jei vaikai, nustačius diagnozę (o tai dažniausiai ir būna darželinio amžiaus vaikai), iš karto gautų pagalbą, paslaugas, pedagogai būtų pasiruošę dirbti su tokiais vaikais, atėjus į mokyklą, matytume jau visiškai kitokias situacijas. Deja, tos pagalbos nėra, tad atėjus į mokyklą ir yra tokios situacijos, ką apibūdinote.

Mamos buvimas šalia visą laiką dar ir ugdymo įstaigoje - nėra geriausia išeitis. Tai - kraštutinė priemonė.


Tikrai nesiplėsiu apie lūkesčius darželiui, čia pavardinau ant greičio keletą dalykų. Didelių jų neturėjau bet kokiu atveju (ugdymas? Taip, turėjau tokį lūkestį, deja, jį jau seniausiai pamiršau ir dirbu su vaiku pati namuose, mokau skaičiuoti, skaityti ir t.t., nes darželyje su juo neužsiima - atseit, vaikas nenori daryti pratybų, net padėjėja nuolatos užsiėmusi pašaliniais darbais ir kitais vaikais, kurie jai, matyt, įdomesni, o ne tuo vaiku, kuriam ji paskirta. Jos šuo metu jau atsisakėme.), tačiau net ir eiliniai vaikai ten ne tik nėra auklėjami, ten net nestabdomas blogas elgesys ir su tuo nedirbama, kasdien energingai rodomi netinkami bendravimo ir problemų sprendimo pavyzdžiai - rėkiama, grasinama, išvadinami visaip vaikai, netgi mušami ir t.t., tai apie kokius lūkesčius galima kalbėti, ar, juo labiau, apie pasiruošimą dirbti su spec.poreikių turinčiais vaikais, kai net jokių pedagogiškumo apraiškų nerasta ir elgesyje su paprastais vaikais. Administracija problemų nemato, švietimas tiki tik direktorės šventu žodžiu ir gilintis nesiteikia.
Kas dėl mokyklos, esu visiškai nusiteikusi, kad po pamokų turėsiu pati dirbti su vaiku ir jį mokyti visko nuo a iki z, o ne tik kad pamokas paruošti padėti - žodžiu, jau jokių lūkesčių nebeformuoju, tai gal tokiu būdu, kai tikėsiuosi blogiausio, netikėtai bus geriau. Jei matysiu, kad klasėje blogai, kad neskiria padėjėjo, tai ir imsiuosi tos kraštutinės priemonės - sėdėti klasėje kartu su savo vaiku...


Va, vėl prasideda - "tėveliai jų nemato" ir visos individualios situacijos aiškiaregiškas atseit "žinojimas" Aš tai geriausiai matau ir geriausiai žinau, kas ir kaip, kitaip nesidraskyčiau tiek per visokias įstaigas, nesėdėčiau naktimis prie straipsnių internete skaitymo ir t.t. Jei nematyčiau, tai tylėčiau kaip pelė po šluota viskuo patenkinta. Bet matau ir žinau, ir visur įvardiju aiškiai, kas ir kaip. Kiek ėjau, kiek sakiau, kiek kviečiau į diskusiją, siūliau savo ir specialistų pagalbą. Kas iš to. O aš pati nei karto nebuvau iškviesta pasikalbėti dėl vaiko elgesio, NEI KARTO!, tarsi tų problemų tikrai nebūtų, nors ir aš, ir visi kiti žino, mato, kad problemų yra, kiekviena pasitaikiusia proga direktorė nesirinkdama žodžių aprėkia mane, kokia aš ir koks mano vaikas, tuo tarpu auklėtojos man asmeniškai (o klausiu dažnai, kaip elgėsi, kokios kilo problemos) nesugeba įvardinti, sužinau iš kitur. Tad kaltinti manęs, kad "mama nemato" problemos, o darželis mato, nei teisės turite, nei pagrindo. Tai darželis pats nenori nieko spręsti, nenori padėti nei tam vaikui, nei visai grupei, visa mano iniciatyva yra aršiai atmetama, ir tikslas vienas - atsikratyti, kad nebūtų išvis. Beje, kad ir kaip bebūtų, ir elgesys tikrai kliūna, bet būtent vaikai priima mano vaiką labai puikiai, myli labai, pasiilgsta, tik ilgiau nebūk, griūdami puola apsikabinti, su garsiausiais šūksniais, šaukia vardą, kad atėjo, šaukia - čia mano geriausias draugas, kitas tą patį - man tai pasako labai daug. Štai dėl ko vis dar leidžiu savo vaiką į tą gyvatyną. Dėl tų vaikų, kurie, nepaisant mano sūnaus sutrikimo, nepaisant neretų elgesio problemų (kurios, beje, ir prasidėjo būtent pirmąjame darželyje, kuriame nuo pirmos dienos jis buvo vaikų mušamas, tai greitai išmoko ir ilgam, ko iki tol niekada nemokėjo), jį draugiškai priima, myli ir džiaugiasi juo, ir varžosi, kuris geresnis jo draugas. Tai man kasdienis įdorymas, kad ne vaikuose problemos, o tuose suaugusiuose žmonėse, kuriems reikalingi tik patogūs vaikai ir kurie tiesiog tingi tinkamai dirbti savo darbą - norisi atbūti kuo ramiau ir slinkti namo. Kiek iš jų susimąsto, kad nuo jų priklauso labai labai smarkiai, kokioje Lietuvoje gyvensime, kokia karta užaugs. Kiek iš jų pagalvoja - ar norėčiau, kad su mano vaiku auklėtojos elgtųsi ir kalbėtų taip? (tikriausiai savęs net nemato iš šono, tai kur tau susimąstys...) Nežinau, kas užaugs iš mūsų grupės vaikų, kai jie nuolatos yra vadinami blogais, ką čia blogais, blogiausiais vaikais visame darželyje - taip taip, tikslūs auklėtojos žodžiai! Kalk kasdien vaikui į galvą, kad jis blogas, jis toks ir bus - kam stengtis elgtis geriau, jei aš vis tiek blogas (kaip man plėšydavo širdį, kai vaikas, parėjęs namo, gailiai žiūrėdamas man į akis klausia - mamyte, aš blogas????? Ir išaiškink paskui, paneik tą kasdienį kalimą į galvą grupėje... ) ? Taigi, ką pačios pasėja, tuo paskui pačios ir skundžiasi, kokia atseit sunki grupė, oi oi oi... Blogiausia, kad visa tai atsispindi ir gyvenime už darželio ribų. Kodėl nuėjus vasarą į sujungtas grupes pas kai kurias kitas auklėtojas tie vaikai tiesiog sužydi, o auklėtojos kasdien turi pasakyti daug gero? O vaikas veržiasi eiti į darželį net savaitgaliais, kai tuo tarpu pas savas klykdavo rytais, kad neis?

Darželyje, be vaikų, esu dėkinga logopedei, vienintelei turinčiai sveiką nuovoką ir supratimą apie tokius vaikus (va, toli net nereikia konsultacijų ieškot auklėtojoms, bet kur tau..), ir šokių mokytojai, kur galvojau tikrai bus krachas šiame būrelyje, bet, nors ir buvo pradžioje labai sunku, nei karto nepasakė - nebeveskite, ir po metų, ir iki šiol geriausi atsiliepimai apie mano vaiką, ir klauso, ir stengiasi, kitą kartą geriau net už kitus, ir pasirodymai darželio baigimo šventėse - šoka kartu su visais, per Kalėdas net nerepetavęs su visais, nes sirgo, puikiai pasirodė, sugebėjo sekti kas ką daro ir kartosi, savo žodelius, kuriuos mokosi su manimi, išpyškina kur kas geriau, nei kai kurie sveiki vaikai ir nuolat lankantys grupę. Vadinasi, vaikas įvairių gebėjimų turi, tik skirtumas tame, kaip jį priima pedagogas, ar su išankstine nuostata ir atstūmimu, ir tik blogų dalykų matymu, ar su noru surasti stipriąsias vaiko puses, su meile ir noru dirbti ir padėti vaikui, integruoti, neišskirti iš kitų.

Kas dėl Kitokia9, manau, ši mamytė puikiai žino visus darbuotojų pavadinimus, pas ką siuntinėjamas jos vaikas Gal būt mokykloje net nėra spec. pedagogo. Mes užsirašėme į vieną mokyklą, padavė sutartį, kurioje juodu ant balto parašyta, kad spec. pedagogo pagalba teikiama, tačiau jo mokykloje tikrai nėra, va taip va. Padaroksų šalis ta mūsų Lietuva

Nzn skaiciaus tiklaus, bet pas mus visi, kurie neturi tu kreditu lanko Deja taip, mokami ir gana nemazai... Yra laiminguju, kuriems apmoka dalinai arba viska istaiga, yra nelaimeliu, kurie turi moketis patys... Manau geriau veliau nei niekada Taciau tie kursai neigalins aukletoju, mokytoju dirbti bendrojo ugdymo kolektyve su tokiais vaikais tik galbut kazkiek koreguos ju poziuri Kodel sakote kad dabar vaikai negauna tu paslaugu? Jei lanketes PPT ir jums nustate didelius specialiuosius ugdymosi poreikius - turejo rekomenduoti ir kaip tuos poreikius galima butu patenkinti Ta dazniausiai daro spec grupese Ir tai tikrai nera kazkoks vaiku nurasymas ir pan... Tiesiog taip sudeliotos paslaugos - benrojo ugdymo darzelyje logopedas dirba su 30-35 vaikais, bet daznai, jei ju yra gerokai daugiau tenka ir su 40-45 padirbeti uz etata, tuo tarpu spec grupeje logopedas turi 10 vaiku, tad turi galimybe juos imti individualiai kasdien, ir pogrupiais ir grupeje padeti aukletojai tvarkytis tenkinant vaiko spec poreikius, o bendrojo ugdymo - tik 2 kartus po 30 min 2-3-4 vaiku pogrupiuose. Tad jei vaikui reikia individualaus darbo - kokiu galima tiketis rezultatu, aisku, jei tu "sunkiu" vaiku nera daug, su juo randamas geras kontaktas - dazniausiai logopedai kitu vaiku saskaita juos ima dazniau ir individualiai Retas bendrojo ugdymo darzelis turi spec pedagoga - tad tos paslaugos kaip ir vaikas neturi galimybes gauti (ir kas kaltas? - aisku tevai pasirinke ta istaiga). Jei vaikas turi elgesio, emociju, bendravimo problemu - jam (kaip ir aukletojoms) sias problemas padeda spresti darzelio psichologas, taciau tokiu irgi labai retas bendrojo ugdymo darzelis turi... O kur dar kineziterapeutai, masazistai ir kitos paslaugos tenkinant spec poreikius? Kiek teko susidurti - tikrai tevai vengia leisti i spec grupe, bijosi, taciau tam ryzesi - lieka patenkinti Su mokyklomis tas pats - paslaugu kokybe ir kiekybe skiriasi bendrojo ir spec klasese... Tad manau ne Lietuva netenkina vaiku specialiuju poreikiu, o tevai...

kai rasot apie savo grupe - toks ispudis susidaro - kad jus pasirinkote pati blogiausia varianta Lietuvoje ir dabar su tuo kovojate Bet kam to reikia? ne paprasciau pataupyti savo ir vaiko nervus, sveikata pervedant vaika i tinkamesne aplinka?


as jusu ir nekaltinu ir nesu priesiskai nusiteikus - tik rasau ka pastebiu savo praktikoje


dauguma mamyciu maiso socialini ir spec pedagoga - ypac jei su tuo "nedraugauja" nuo darzelio Todel taip pamasciau O jei istaigoje nera spec pedagogo, tai kokios paslaugu kokybes reikalaujat ar bent tikites is tokios mokyklos? kam isvis i tokia padavet prasyma? Darzelis dar kaip darzelis - tie vaikuciai labai individualus, jie dar mazi ir sukalbami, dar daug ka galima ir be to spec issilavinomo nuveikti, jei turi noro ir gera intuicija. Taciau mokykloje - jau jie dalykininkai, pas juos programos orentuotos i zinias. Mokytojai kai nepavyksta tvarkytis su vaiku - ji kreipiasi i spec pedagoga pirmiausia (arba vaiko geroves komisija) - sie pastebi ta vaika, patyrineja, pakalba su tevais ir esant reikalui siuncia ivertinti i PPT, kur nustato vaiko poreikius, pateikia rekomendacijas - tada spec pedagogas (juk jis to ddalyko specialistas) bendrauja su to dalyko, kurio metu kyla sunkumu mokytoju, sudaro bendra programa ko ir kaip mokys vaika, kada vaikas eis i kabineta ir pan... Tai jei jo nera - mokytojas paliekamas likimo valiai... Ko galima is jo reikalauti? Ir cia net ne noras ar nenoras dirbti su tuo vaiku dometis - kai vaikui nustatytas protinis atslikimas - daugmaz viskas aisku, daug programu parasyta, sudaryta kaip su juo dirbti, begales rekomendaciju - bet autizmo atveju... Juk nera dvieju vienodu autistu Gali buti begale kursu isklausius, galybe knygu perskaicius - gauni nauja autistuka - ir mokaisi is naujo, bandai, taikai, netinka - keiti... Su kai kuriais pavyksta prasimusti, su kai kuriais ne... Bet "dusia" atiduot gali kai dirbi su vienu tokiu... bet kai dar turi kazko ir klase ismokinti (ar grupe)... Nu nzn

abi turite savo nuomones ir abi suprantu Elentari manau ragavo tokių pat situacijų kaip aš, dėl to iš šono atrodo pesimistiškai ir kovingai kas kartą einant į tėvų susirinkimą stresuoju bijodama, kad vėl linksniuos mano vaiką, vėl visi ardysis spausdami perkelt kitur. Ir taip jau daug metų

Didžiausia bėda iškyla pradedant leist į m-klą, didžiausia tikimybė būtent pačiai sėdėt vakarais ir mokyt vaiką, nes per pamokas jis bus nustumtas į šoną kaip negabus, su kuriuo daug terlionės. Pirma klasė man buvo košmaras (vakarais su ašarom sėdėdavom), antroje pakeitėm į prestižinę (ne už ačiū), tikėjausi geriau, vežiodavom, vėliau pats važinėjo, o gavosi tas pats, trečią mokyklą pasirinkau arčiau namų, kad nereiktų stresuot kada gryš, ar nesusišvies kažkur dar nuvažiuot (būdavo ir taip: mobilus namie, vaiko nėr, nežinai į kurią pusę lėkt ieškot) deja, deja, rezultatas - pastabos ir vaiko nurašymas iš kai kurių mokytojų. Kai kurie mokytojai tikrai stengiasi jį suprast, padėt. Suprantu ir juos, jiems nieks nemoka tiek, kad galėtų papildomai skirt laiko, tačiau pvz. lietuvių - katastrofa, į PPT nuvykusi mokytoja iškoliojo darbuotojus, nes mat ją dar kažkas drįsta mokyt kaip dirbt
mąsčiau vėl ieškot išeities perkeliant į kitą m-klą, bet MB nuomone mokyklų kaitaliojimas naudos neatneš, jis vėl stresuos, minimum metus bandys adaptuotis, vėl lakstyt į m-klą pokalbiams su mokytojais, vėl važinėjimai ir t.t. nusileidau, nes tikrai pavargau ir pasidaviau. Kai šeimoje vienas ar du vaikai - gali spėt bėgiot, bet kai daugiau ir + dirbi = man misija neįmanoma gal skiedalas esu, gal kitos mamos sugeba daugiau, tačiau aš tikrai nepavelku. Labai tikiuosi, jog PPT skirs psichologę, kuri bent padės mums su juo susikalbėti ir palengvins bendravimą šeimoje, daugiau ir nesitikiu

Taip, PPT ir rekomendavo. O kas iš to? Pvz., turėjo dirbti, ir daug valandų, ir su vaiku individualiai, ir su grupe socialinė pedagogė. Ji darželyje yra, nebuvo pasirodžiusi nei karto. O auklėtojoms ir padėjėjai pateikti visi išrašai su daugybę rekomendacijų, ne tik iš PPT, bet ir iš raidos centro, aš pati kiek kartų mėginau kalbėtis, suteikti informacijos, kaip dirbti ir t.t., tačiau požiūris - žiūrėkite aukščiau į Kitokia9 žinutę. Tik koliotis nevažiavo į PPT, skundžiasi diena iš dienos direktorei (man - nieko nesako, tik veidai persukti ir tyla, arba - kad viskas gerai), kuri staugia nesavu balsu nesirinkdama žodžių. Šioje (ką čia šioje, daugelyje, kiek girdžiu) "ugdymo" įstaigoje nėra nei vieno iš tų, su kuo mums tenka susidurti (negaliu kalbėti apie visas auklėtojas, nes visų juk nepažįstame), suinteresuoto padėti specialiųjų poreikių vaikui ir pačiai grupei vaikų, apart logopedės, kuri tik dirba savo darbą kalbos srityje su daugeliu vaikų.
Mums nereikalinga spec. grupė, o paprasta grupė, ką net pati docentė Lesinkienė pasakė. O ir teisę tokią turime - ugdytis bendrojo lavinimo grupėje, ir pasirinkome tokį variantą ne šiaip sau, ir ne tik dėl mamos kaprizo, kaip jums gal būt atrodo (a, paminėsiu vis tik - jei būčiau turėjusi ir norėjusi leisti į specialų darželį, mums eilė laukti būtų buvusi 3 metus, žodžiu, beveik iki mokyklos ). Beje, ir tokio vaiko krepšelis darželiui ateina gerokai didesnis, 35 procentais.
Nežinau, kodėl išsiplėtėte apie logopedes, juk rašiau apie ją. Be to, logopedas nedirba grupėje su vaikais ir nepadeda auklėtojoms tvarkytis su vaikais, prie ko čia jos? O konkrečiai mano vaiko poreikiams tenkinti, kaip jau minėjau, buvo paskirtas asmuo mano sūnui asmeniškai. Deja, per pusantrų metų - iki kada griežtai jai pasakiau, kad daugiau gali nebeateiti - nesugebėjo ne tik jam padėti ir tų poreikių tenkinti, bet dar ir nemažai žalos padarė, kurios tik dalį savo jėgomis ir papildomu laiku bei didelėmis pastangomis galėsiu atstatyti.

Dėl specialiojo ugdymo grupių, deja, ne visi patenkinti, netiesa, ką sakote. O ir situacija ten yra kiek kitokia, nei apibūdinate, taip pat domėjausi. O ir žiniasklaida ne taip ir seniai mirgėjo, kas ten darosi, taigi... Yra ir tokių, ir tokių - ir patenkintų, ir ne. Kaip minėjau, mes einam būtent į paprastą darželį, kokio mums reikia. Mano vaikui nereikalingas kasdien masažas ar kineziterapija, ar dar kažkas, tokias paslaugas pagal poreikį gauname poliklinikoje ir kitur, tad dėl to tikrai nesijaudinkite, gerai žinojau, kas darželyje yra ir ko nėra. O visus kitus vaiko poreikius puikiai galėjo tenkinti darželis, tiek auklėtojos, tiek asmeniškai paskirta padėjėja, kuri puikiai ir spec. pedagogo funkciją galėjo atlikti, nieko ten kosmiško nereikia daryti. Galėjau apmokyti ir aš (mėginau, tiesą sakant, netaikė nei vieno būdo), galėjo apmokyti ir Vaiko raidos centras (ir jie mane užtikrino, kad puikiai gali, ir darželyje kartojau ne kartą, gal galima), tačiau paprasčiau stovint per kelis metrus užstaugti ant to vaiko (ar ir ant kitų, ne tik mano), vos mama duris uždaro, bet net nueiti nespėja, o vaikas ramiai žaidžia, tik neišgirdo "komandos" iš pirmo karto. Vietoje to, kad prieitų, pasižiūrėtų į akis ir pasakytų, ko nori (tikriausiai tai užima begalę laiko, lieka nuskriausti visi kiti vaikai, ir dar tam reikia itin rimto ir ilgo pasiruošimo? ) Čia kaip vienas mažas pavyzdukas.

Taip, papuolėme į vieną blogų variantų, jau antrą kartą (yra ir blogesnių, žinau, bet tokių, kaip mūsų, kiek tenka bendrauti su mamomis, dauguma, ir išskirtinai vienetai - su geresnėmis situacijomis). Bet ar nežinote situacijos su vietomis darželiuose Vilniuje? Kokios yra eilės ir kaip žmonės nepatenka net pagal savo gyvenamą vietą? Tikriausiai naujieną pasakiau... O ir šiaip neturime galimybės po tą visą Lietuvą ar net visą miestą važinėti į darželį, ir ieškoti, kur čia gerai, mėtyti tą vaiką, kaip nereikalingą baldą, kai tam vos nepatiko... Taigi, kokios yra galimybės, mūsų ir šio miesto, iš to ir stengiamės išgauti, ką galima geresnio, dėdami daug savo pastangų, o ne tik reikalaudami, kaip jums atrodo. Tik, deja, tos pastangos atsimuša į sieną. Jau nebesikartosiu, nes viską pasakojau anksčiau, ką dariau ir su kokiu požiūriu ir reakcijomis susiduriu. Jei iš to nieko nesupratote, ką gi, ne mano problema. Man tik nesuprantamas yra toks puolimas ir ginimas kažko, su kuo jūs nei susidūrėte, nei išgyvenote, nei matėte. Čia kaip mūsų direktorė darželio - "auklėtoja taip nesakė arba nedarė", nors jos nei ten buvo, nei ji girdėjo, nei matė. Kaip ir jūs. Tad kalbėkite konkrečiai - tame ir tame darželyje patyriau tai ir tai, buvo taip ir taip, o ne gandų lygio ir spėliojimo lygiu vertinkite kitų žmonių patirtis ir situacijas.

O ta jūsų praktika, tai kokia?

Kas dėl mokyklos, dar nesame apsisprendę, kur lankysime, o paduoti prašymą privalėjau, kad būtų bent vieta garantuota, jei kitur, kur "geriau", nepateksime, nes kažkur eiti vis tiek teks. Nes čia nėra taip - atėjai kur nori ir tau vieta garantuota. Ne pagal savo gyvenamą vietą yra patekti labai sudėtinga, nes vaikų labai daug ir situacija panaši, kaip ir darželiuose, tik ne tiek bloga. Plius - atstumas, tebūna ta mokykla pati geriausia, turinti visus specialistus ir net vieta atsiras, bet jei ji mums tokiu atstumu, kad nėra galimybės važinėti, tai kas iš to? Žodžiu, kažkaip labai siaurai jūs matote situaciją.

Kaip ir viską susakiau, daugiau nebelabai ką turiu ir pridurti šiais klausimais, ačiū už diskusiją, o už toną ir žodžius, norit pykit, norit nepykit, kur jums buvo skirta asmeniškai, tai jis toks, reaguojant į jūsų pačios žodžius ir nuostatas.

Beje, mano vaiko diagnozė nėra konkrečiai autizmas, bet patenka į autizmo spektrą, tad jo situacija yra, manau, gerokai geresnė, nei vaiko su konkrečia autizmo diagnoze.


Apie ką aš ir kalbu - juokas ima - ką tik padaryti privalomi mokymai. Ką tik. Net ir tada - kas iš to, nes požiūriai yra va tokie. O ir mums jau šaukštai po pietų. Gal būt ateities vaikai jau matys geresnes situacijas.

Stiprybės jums. Nežinau, ką patarti, mūsų visa tai dar tik laukia. Kelintoje klasėje vaikas? Jei būtų galimybė važinėti, gal ir verta pasidomėti kitomis mokyklomis, pasikalbėti su direktoriais, su mokytojais, gal būt yra mokyklų, kuriose turima patirties, juk Kaunas didelis miestas, ir situacijos su vietomis gal geresnės, nei pas mus, o ir jūsų vaikas toks nei pirmas, nei paskutinis. Aklai nekilnojant, pirmiausia susirankioti daugiau informacijos ir pasikalbėti asmeniškai, o gi gal... Ir su vaiku pasikalbėkite (kai aprims emocijos, kai pasikalbėsite su psichologu), kaip jam atrodo, ar verta pasidomėti kitomis mokyklomis, gal kažkur būtų geriau? Bet visiškai tikiu, kaip jums norisi atostogų nuo visko visko, nors kuriam laikui visa tai pamiršti, labai gerai suprantu...

na nesupykit mamkos, bet kaikurios tikrai norit neimanomu dalyku. mokytoju yra tikrai zmogisku, tik reikia paieskoti, pavazineti po mokyklas, pasikalbeti su direktorem kurios yra turejusios autistisku vaiku.
is savo patirties pasakysiu jei musu mokytoja nesistengtu labai labai tai tikrai vaikas nerasytu, neskaiciuotu, ir neskaitytu. daug daug individualaus darbo ideta. bet mes ir nesokom auksciau bambos, rinkomes mokykla pagal vaiko poreikius, gal kazkas galvoja jog galetu ir bendro lav mokykloj mokytis bet esu isitikinusi jog tokiu rezultatu tikrai neturetume. o teko ir klasej pradzioj sedeti kartu su vaiku, ir nematau tame nieko blogo

Įsiterpsiu į diskusiją ir aš. Neseniai teko dalyvauti seminare,kuris buvo skirtas darželio spec pedagogams,kaip dirbti su specialiųjų poreikių vaikais taikant meno terapijas,aš neesu pedagogė,esu vaiko su autizmu ir vidutiniu PA mama,bet taip jau išėjo,kad pakvietė auklėtoja ir sudalyvavau/Galiu pasakyti,kad dalis auklėtojų absoliučiai nuobodžiavo,atėjo tik dėl to kad pasirašytų,kad išklausė,seminaro metu kone atvirai žiovavo,neturėjo išvis jokių klausimų,ir labai atsigavo, kai buvo pertrauka,prie kavutės ir liežuviai malėsi aktyviai ir nuotaika taisėsi

Mano vaikas mokosi šiuo metu pagal trišalę sutartį pirmoje klasėje ir aš esu labai patenkinta,nes gavome nuostabią mokytoją,kuri domisi,skaito,pastebi vaiko pažangą,gaudamas individualų dėmesį vaikas visaip neblogai paskaito,rašo raides,na dar sunkiau žodžius jungia,žinoma bendros programos įvykdyti negalėjom,todėl jam nebus bėdų nuo rudens eiti iš naujo į pirmą klasę jau mokykloje.Didžiausias klausimas,kuri tai bus mokykla,ar ta,kurios sąraše mes esam šiemet,ar spec...Lyg ir yra mėginimas kalbėti apie paprastą klasę su individualia programa ir asistentu,bet iš kitos pusės mane neramina,kad jis ten bus tiesiog pasimetęs vaikas,nes ir suvokimas atsilieka ir kalba dar labai buitinė ir neplati,ir nežinia,kokia bus mokytoja ir tos pačios patyčios Nes kolkas mano vaikui labai patinka mokytis,jis motyvuotas labai,nes kaip sakiau mokytoja nuostabi,vaikas džiaugiasi darydamas namų darbus,nes jam juos uždavė MOKYTOJA ir bijau,kad toje didelėje klasėje jis tiesiog pasimes,ir užklups koks regresas..O kiek supratau ir asistentas nebūna šalia visų pamokų metu?
Šiandien buvome mokykloje tokiame kaip susirinkime,buvo mokyklos spec pedagogė,logopedė,socialinė darbuotoja,mokytoja ir aš su vaiku,ten jos davė visokių užduotėliu vaikui,klausimų man,jų įrašai eis į PPT,ten jų vertinimas dar ir tada bus jau išvados dėl spec poreikių ir ką daryti.Kolkas, dėkui Dievui susiduriam tikrai su patariančiais ir gerais specialistais (na gal išskyrus gydytoją )...

cia net ne mokejime esme ko gero... Aisku daug kas nuo amziaus mokytojos priklauso - jei ji 40 metu dirbo tik su gabiais ar vidutiniu gabumu vaikais (gi anksciau, rusu laikais buvo grieztai atrusiuojami vaikai) - o dabar imeta toki visai kitoki ir dar aiskina kaip su juo dirbti, o jos nuomone - jis "nemokytinas"... Dabar apskritai vaikai kitokie... Daug judresni, maziau paklusnus, jiems niekas nebeidomu apart kompiuteriu, pareigu irgi retas teturi ir prisiima ar ju laikosi Klases nenormaliai dideles - is ju keli itin gabus, keli vidutiniai, keli su adaptuotom programom, dar keli su modifikuotom, keli turi elgesio, emociju problemu, nesukaupia demesio, o kitu poreikiai ypatingi - ir persiplesk... Bet programa turi iseiti ir dar kad bent tie kurie gali gautu labai gerus rezultatus patikru, kurias daro mokykla... PPT suraso ka reikia daryti - bet kada ta daryti - ne... (kaip ir kas ta turi daryti) Kaip mokytojai nepykti?

jums ir neturi buti imanoma, jus ir neturit pavilkti - nebent norit is vaiko isspausti daugiau, nei jis gali... As kelinta karta klausiu - ar jus gaunat specialiojo pedagogo pagalba? Jis turetu jusu vaikui (o ir jums) padeti...



jei jums rekomendavo intesyvia pagalba - vadinas rekomendavo ir spec grupe - nes tik ten intensyvi pagalba imanoma... Aukletojoms ir kitam personalui uzmesta papildoma nasta - tai ir purtos jos...

Lesinskiene nedirba nei darzelyje, nei mokykloje - ji tik teoretike... Daznai jos patarimai prasilenkia su realybe - aisku jie nera beverciai, bet kaip ta praktiskai taikyti dideleje grupeje ir nuolat - atsakymas vienas - pasirinkai ir ark Jus teise turit be abejo kur ugdyt vaika, bet ir gaunat ta, ka gali pasiulyt istaiga pagal galimybes, nora, kompetencijas... Del eiles i spec darzeli norit pasakyt ten tera priesmokyklinio ugdymo grupes? Nes sunkesni sutrikimai, dideli poreikiai nustatomi anksciausiai trimeciams (nebent jie igimti) - tai jei tie trimeciai laukia eileje tris metus - jau yra sesiameciai - vadinas istaigoje tik priesmokyklines grupes Kokiu budu kiti ten patenka?

del logopedo issipleciau tik kad parodyti darbo specifiskuma spec ir bendrojo ugdymo istaigose - kad bendrojo ugdymo istaigoje paprasciausiai nera galimybiu suteikti tokios pagalbos kaip spec, beje spec istaigoje logopedai dirba ne tik kabinete su vaikais, bet ir grupeje, kartu su aukletoja - ten su visa grupe dirba komanda, ka daro specialistai - aukletojos apmokytos ir tesia, bet aisku ir grupeje tik 10 vaiku max (dalis is ju buna neateina, serga - tad darbas visai kitaip vyksta)...


zmones (spec pedagogai, logopedai) mokosi 4 metus, kad galetu tenkinti vaiko specialiuosius poreikius (ypac jei jie dideli) - o jus ne tik kad galit juos tenkinti (ar priskirti tenkinti to issilavinimo neturintiems), bet ir net mokyti kitus juos tai daryti... Aukletojos padejejo pareiga - pasirupinti jusu vaiku, stengtis, kad jis dalyvautu ugdymo procese, rupintis tik juo - bet ji nera specialiste, nezino budu, metodu - kaip ta atlikti, ji nera ugdymo specialiste...


zinau situacija Vilniuje puikiai, turiu ir ten dirbanciu kolegiu, bet tai dar labiau privercia suprasti - kodel darzelis, mokykla taip elgiasi - visu pirma grupes turi perrvirsi nemaza, visu antra - jie nekonkuruoja del vaiku... Jie jusu vaika lengvai pakeistu kitu, kelianciu maziau problemu... Kadangi musu mieste yra 500 laisvu vietu - darzeliai konkuruoja del vaiku ir kiek imanydami stengiasi virs negaliu tenkinti vaiku (daznai ir tevu) poreikius, kad tik sie neatsiimtu vaiko, tad ir sudetingesnio vaiko ugdymas bendrojo ugdymo istaigoje dazniau yra imanomas... Suprantu, kad tai musu, mamu privalumas siuo atzvilgiu (kazi ar pedagogu)..

Taip, atstumas apsunkina situacija - jums nera galimybiu vezioti - bet va reikalaujatetu paciu paslaugu is tu, kurie nepasirenge... Idomu kas cia siaurai mato situacija...




taip, bet jusu mokytoja dirba ne su pilna klase ir ko gero dirba ne viena ta darba - o visa komanda, nes jus lankot vaiko poreikius atitinkancia istaiga, su savo realiais lukesciais... Juk apie tai ir kalbam...
Papildyta:


seminaras skirtas spec pedagogams, bet dalyvauja aukletojos? Gal todel ir nuobodziauja, kad ne joms skirtas seminaras

Aš jums pasakiau viską, ką norėjau pasakyti, tik vėl viską išsivartote pagal save. Jūs, nepraėjusi mūsų kelio, nesutikusi tų žmonių ir t.t., dar aiškinsite, kad netiesą kalbu, na, aiškinkite, jei jums nuo to gyventi lengviau, bet nežinau, ką jūs čia veikiate, niekam nepadedate tomis kalbomis, kaip atseit yra, kas ką daro, ir kam ką priklauso daryti. Mes praėję ilgus kelius, matę daugybę specialistų įvairių sričių, bendravę ir susirinkę daug informacijos, ir kas kaip turi būti, ir ką privalo daryti, ir turinčios konkrečių pavyzdžių, ne tik blogų, bet ir būtent gerų, tai palyginti yra su kuo, kaip tas "turi būti". Ir kas parašyta, ir kas rekomenduota, kas kalbėta, irgi žinome mes, o ne jūs, ką atseit kas galėjo pasakyti - galite kalbėti tik apie savo patirtas situacijas, tad siūlau tai ir daryti, o ne taisyti mane, kad to nebuvo. Tai jūsų ten nebuvo.
Žodžiu, skaitau, ir matau, kad iš visų jėgų advokataujate pedagogams, teisūs jie ar ne (čia tas pats kaip teigti, kokie gydytojai visi kompetentingi, kaip visi puikiai dirba, ir kaip pacientai reikalauja kažko neįmanomo), nesigilindama, viena plokštelė pas jus, matyt, ta sritis tai ir yra, nes taip ir nepasisakėt.

Kiek grupėje lankančių vaikų iš sąrašinių (kurių buvo 17), aš irgi aiškiai parašiau, taigi apie perviršius tik nereikia virkauti. 9-11 vaikų (tik 1 iš jų su spec. poreikiais) ir 3 suaugę grupėje - neįmanoma misija??? Bet, vėl gi, įsivaizduojate žinanti, kaip ir kas yra konkrečiai mūsų darželyje...

Aš taip pat nesu nei spec. pedagogė, nei dar kažkas, tačiau turiu susirinkusi žinių, mačiau ne kartą ir ne du, kaip buvo dirbama konkrečiai su mano vaiku, ir tikrai tame jokios magijos nėra, ar kažko tai tokio super duper sudėtingo, kas neįkandama paprastam mirtingajam, mūsų atveju (nes kalbu apie savo vaiką, apie savo situacijas, o ne apie kažką abstrakčiai) tereikėjo žinoti kelis metodus ir turėti kantrybės (bet pirmiausias dalykas dar iki to - pažinti vaiką, užmegzti su juo kontaktą, be šito - nieko nebus net didžiausiam specialistui). Tad ir tai padėjėjai tik tiek ir tereikėjo - perimti tai iš manęs ir iš kitų siūlomų puikiai pasiekiamų ir nemokamų informacijos šaltinių, jei nori atlikti savo pareigas ir padėti tam vaikui. Tereikia čia tik šiek tiek noro ir nuoširdumo, o ne diplomo. Jei atėjai dirbti, norėk įgyti tas žinias, kurių tau trūksta, ir juo labiau, kai tau jos atnešamos tiesiog sukramtytos ant lėkštutės. Jei dirbti nenori, tik atsėdėti šiltai laiką ir algą pasiimti, na, tai ką aš žinau, sąžinės reikalas. Aš taip nemoku dirbti jokiame darbe. Ateini į darbą - to nemoki, ano (aukštojoj neparuošia kiekvienam darbui, net jei jis ir vadinasi taip pat) - viską išmoksti, ko reikia tavo darbui, o jei ne - bus viso geriausio, niekas nelaikys neatliekančio savo darbo, nesimokančio ir netobulėjančio darbuotojo. Tik kažkodėl ne valstybinėse "ugdymo" įstaigose.
Taigi, aš nereikalauju nieko neįmanomo, nei jokių stebuklų, nei dar kažko TOKIO, kaip kad jūs mėginate teigti (paslaugas, kurių negali teikti darželis, kaip irgi minėjau, mes gauname kitur). Juo labiau, iš pedagogų elgtis su vaikais pedagogiškai ir , ką jau kalbėti, elementariai žmogiškai, jūsų nuomone, lūkestis per didelis? - jei nepastebėjote, kalbėjau ne tik, kaip yra elgiamasi su mano vaiku, o su visais grupėje. Jei tai jums atrodo normalu ir už tokias paslaugas mielai mokate mokesčius ir to tikitės ir linkite savo vaikams, ką gi, jūsų reikalas. O gal pati ir dirbate tokį darbą, tai ir advokataujate tokiems pedAgogams, kurie neturi nei noro, nei kompetencijos dirbti savo kasdienį darbą kokybiškai (ir aš čia nešneku apie jiems atseit nepriklausantį darbą su spec. poreikių vaikais). Ačiū Die, kad dar ne visi tokie, kad dar kai kam pasiseka sutikti žmones, dirbančius ir pašaukimo, mylinčius ne tai, kad darbą, o pirmiausiai vaikus ir kuriems rūpi, kas iš jų išaugs ir kokią įtaką jie jiems padarys, kokį pavyzdį parodys. Deja, nepavyko mums kol kas pas tokius patekti arba patekdavome tik laikinam pabuvimui.

Kas dėl specialaus - aš nieko nenoriu pasakyti, negu kad pasakiau. Tai jų ir klauskite, jei jums neaišku, kokios grupės, ir kaip patenka kiti, kodėl aš jums turiu kažką aiškinti už įstaigą? Man jų atsakymas buvo duotas konkretus ir aiškus, aš nesikreipiau į prokuratūrą ištirti, kaip ten kas yra "iš tikrųjų". Grupės, kaip ir pati minite, yra mažytės, o norinčių labai daug, taigi, iš ten ir eilės.

Konkrečiai mūsų situaciją apibūdinau žinutėje aukščiau.


laguna11, va va, ir taip yra bet kokiuose, nes tereikia parašiuko, nei klausosi, nei taikyti ketina. Pinigų mėtymas į balą, nes rezultato jokio. Kas yra PA?
Kokiame jūs mieste? Mano vaikas tai nieko nėra mokomas, pasiteisinimas - jis "nenori" daryti pratybų Taip ir norisi pasakyti, aš irgi visai nenorėjau nei į mokyklą eiti, nei pamokas ruošti, nei dar kažką, bet yra žodis reikia. Kažkodėl namuose tas pratybas padarome (nešėmės iš darželio namo, kad pasivytume, ką atsiliko). Ir ne tik kad padaro (žinoma, kad būna nenoriu, kaip gi norės, yra svarbesnių reikalų , bet yra reikia, ir daro), bet kitą kartą jis pats primena, kad nepadarėm, pats pasako, tiek puslapių padarysiu ir t.t., taigi, kas čia ko nenori, ar personalas dirbti, ar vaikas? Man atsakymas per tiek metų aiškesnis už aiškų... Padėjėjai būnant jau metus+, atėjau į grupę vieną rytą, pati vaikui paaiškinau užduotis, per kelias minutes jis kelis puslapius pratybų padarė jai prie akių, ji tik sėdi išsižiojusi, sako - va dabar matau, kad gali... Tai ponia miela, ką veikei metus laiko, kad nematei, kad šis vaikas GALI??? Ir ką gali? Aš tai neturiu burtų lazdelės ir jokio stebuklo ten nepadariau, ar to, ko negalėtų ji, plius neturiu šalia mokslus baigusios pedagogės, kuri moka ir žino (ar bent jau turėtų), kaip reikia mokyti vaikus ir aiškinti užduotis (kita vertus, ką ten ir aiškinti, perskaitei garsiai, kas parašyta ir tai vaikas suprato). Tai apie ką su tokia šnekėt? Įsivaizduokite, paskui, vietoje to, kad pamačiusi vaiko "galėjimą", nors tada pradėtų su juo dirbti, ėmė pati vaiko pratybas daryti, ir daug padariusi buvo, iki tol, kol atradau šitai, ir melavo kasdien, kad vaikas padaro . Pastatyta prieš faktą prisipažino, ir dar daugiau pasisakė. Poniai Kriiste tikriausiai ir tai atrodo normalu, ir pateisinimų suras, kad gebantis vaikas sąmoningai daromas atsilikėliu, nebenustebsiu.

Mane irgi neramina mokykloje ir patyčios, ir visa kita. Bet mokykla su specialia klase autistiškiems vaikams, viena - mums labai toli būtų važinėti ir ką man daryti mieste 3 valandas, kol pamokos, nes per brangu tokį kelią važinėti tuščiai pirmyn atgal, kad apsisukus ant kulno lėktum pasiimti, antra, dar net mokytojo nėra, neaišku, kas dirbs, pačios direktorės žodžiais bus tikrai neturintis spec. žinių žmogus, kurį greit greit reikės apmokyti , tad nei pasikalbėti, nei sužinoti, kokia patirtis darbe su tokiais vaikais, nei asmenybės pažinti - nieko, kaip katė maiše visiškai. Trečia, neaišku, ar ta klasė išvis susirinks, nes pernai nesurinko. Taigi, per daug klaustukų ir trūkumų (čia suvardinau ne visus), tad bet kokiu atveju turime turėti atsarginį variantą, kad ir nelabai tinkamą, nes į mokyklą eiti tai taip ar taip teks. Gal kaip tik geriau ten, kur bus nors keli pažįstami vaikai iš savo grupės, būtų ir jam ramiau, ir visa kita... O ir mūsų kampe gal mažesnės klasės bus, nei bet kur kitur mieste, na, matysim.