QUOTE(*Vaniliukė* @ 2015 04 07, 14:00)
Jo, į klausimą apie kai kuriuos grupės vaikus atsakys viską

bet man neramu, kad jo dėmesys ten kur jo mažiausiai skirt reiktų.
Mildutė eina sau kokia jau mergina. O kasos kokios

nenori trumpintis? nenormaliai greit laikas lekia. Ir Gabrielius gi paauglys jau visas. Ux.
Dėl futbolo, tai....Pražilt baigiu, kokią mažą jis pažangą daro, ir kaip sunkiai orientuojasi ten.
Kartasi atrodo,kad nebegaliu, baigiam,metam...bet treneris geras Jokūbo, vis sako, nu pažiūrėk, yra pažanga, mažytė,mažytė, bet yra...
O man kaip savimylai mamai tai širdį skauda, kad va,mano vaikas paskutinis,žiopliausias, storiausias, lėčiausias.... Turbūt normalu, kad norisi, jog savas būtų tarp geriausių
Dėl svorio irgi vargstam. Neryja man jis visko, tačiau svoris auga. Endokrinologė jokių pakitimų nemato.
Buvom ir pas ortopedą, nes judėjimas Jokūbo toks sunkus, tarsi per privertą. Bet gydytojas tik pradėjęs apžiūrinėt sako, kad taip būna vaikams turintiems raidos atsilikimą arba sunkiai gimusiems. beliko nusišypsot, ir patvirtint, kad abu variantai apie maniškį.
Didžiausias mano siaubas, kai pasako "viskas galvoje"... Atrodo išrašytų vaistų, paskirtų gydymą... ir gyvenam su viltim, kad kažką darom,kad bus gerai... O "viskas galvoje"neturi stapo mygtuko,kuris sureguliuotų taip,kaip reikia...
visi jie tokie - net mano 16metis paauglys - visa savo demesi,energija skiria ne ten - kur reiketu (aisku mano akim

)
nenori kirptis, sukuotis irgi ne
taigi ar pazanga svarbi? svarbiausia kad jam tinka ir patinka

Zinok lankau dabar tokias psichologu vedamas grupes apie vaiku auginima, auklejima... Ten jos skirtos tevams, turintiems sunkumu su vaikais, prebleminius vaikus - as isipaisiau kazkaip ne visai taip - bet naudos zveriskai daug yra

Ir va pagrindine mano klaida (jau per 2 menesius igytos patirties is tu uzsiemimu) - pernelyg dideli reikalavimai vaikams... Tai uzmusa ju naturalu zingeiduma, nora kazka idomaus nuveikti, visa motyvacija... Griauna musu santykius ir butent tai kelia problemas... Aisku del Mildos truputi kitaip, nes jos galimybes ribotos - bet ir tai... Zodziu mokausi dziaugtis ne rezultatais o paciu procesu - kai kada sunkiai sekasi, kai kada lengviau - bet as mokaus
bet Jokubas gi smulkutis budavo - ar as maisau? Mildai tai ziauriai truksta svorio

Ir tai as seku kad pavalgytu - nes kitaip isvis nevalgius butu, nejaucia alkio ji kazkaip...
Jo, viskas ju galvoje... Ir cia nieko nepakeisi - reikia priimt toki, koks yra ir tik tada jis bus laimingas - o juk tai svarbiausia?

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."