O kas tau liepia jį mylėti? toleruoti, bendrauti - taip, o visa kita? kam? kad paskui jaustumeisi kalta "aš privalau bet nesugebu"?
o kam jį mylėti?juk bendraunam su svetimais žmonėm jų nemylėdami
bendraujam su svetimais nemylėdami jų.Žinant, kaip neapykanta griauna žmogų iš vidaus, sargdina, taip pat veikia pačius artimiausius-tai ir kyla noras to atsikratyti. Ne veltui sakoma, "Kodėl baudi save už tai, kad kažkas tave įskaudino" reikia atleisti (yra metodikos) paleisti (yra metodikos) ir atsiriboti.
nugis galėtum ir čia jas įmesti 
o maž kam prireiks
o maž kam prireiks
QUOTE(Egle 22 @ 2007 11 14, 15:17)
O kas daryti, kai turi pamilti zmogu per prievarta? Pvz uosvi? Nejauciu jam nei pykcio, nei neapykantos, nors anksciau tai visko buvo. Kazkokia tai tustuma... Draugus renkiesi, o gimines turi priimti tokie kokie yra. Tik va, bendravimas, kurio negali isvengti, yra toks sudetingas 
Čia ne tavo tėvas, neprivalai ir mylėti
Tiesiog atsiribok, kad nereiktų daug bendrauti, jei labai reikia, tai kaip nors oficialiai kuo mažiau kontakto palaikydama. O aš turiu priešiškumo jausmą mamai ir niekaip negaliu atsikratyti
Visur skelbiama, kad tėvai yra tėvai, reikia juos gerbti ir mylėti.. Bet ar įmanoma, jeigu motina pati sieną pasistačius, priešiškai nusiteikus, įsivaizduoja, kad aš prieš ją ir šiaip kad esu kažkas neigiamo (bet lyg aš nieko blogo ir nedarau, tiesiog vengiu bendrauti su žmonėm, kurie mane pastoviai įžeidinėja, rėkia, jei bandau pasakyti kitokią nuomonę nei jos, išvadina kvaile, nieko nesuprantančia, prakeikimais svaidosi.. 
)...Žodžiu, ar tokiom sąlygom privalau aš ją mylėti ar nelabai? Nes mano intuicija sako, kad tokiom sąlygom kažkokie jausmai čia yra neįmanomi ir tai yra jos užduotis išmokti žiūrėti į žmones be priešiškumo ir nusistatymo. Nors iš kitos pusės, gal ji ligonis, psichologinių problemų turi, kad visur priešus aplink mato, tai visgi reikėtų bent kažkiek gailesčio parodyt
Žodžiu, kol kas nejaučiu jokių sentimentų savo mamai, lyg tarp mūsų būtų nulis ryšių. Čia gili žaizda mano gyvenime, įdomu, kaip ji spręsis, nes kažkaip išspręsti, jaučiu, reikia
Gal kartu gyvenat? Tada sunku. Man panašiai buvo, tik mes žvilgsnių žaibais svaidėmės. o kai atsiskyrėm, gal pusmetį nevažiavau. O paskui dar geriau, dėl priešiškų minčių pradėjo mamai sveikata blogėti, o aš vienintelė galiu pasirūpinti. Ir į sodą reik nuvežti ir t.t. Net vaikus mano pradėjo globoti, vis sako "užeikit po mokyklos, pavalgysit, mama dirba" ir pradėjo man aiškinti, kaip man sunku. sakau, buvo sunku kai maži buvo, dabar man labai gerai.
Baigėsi viskas kai išaiškinau, kad pradžioj tėvai turi vaikus, paskui vaikai turi tėvus, taigi, mieloji, klausai ir vykdai Ir perkrausčiau, ir keliį išsioperavo, ir slaugiau ir...santykiai atsistatė. Nebeliko nuoskaudų, tiek prisijuokiam kartu...ir kopūstų užraugia, ir daržovių duoda, ir nuvažiuot jau kartais norisi.
Baigėsi viskas kai išaiškinau, kad pradžioj tėvai turi vaikus, paskui vaikai turi tėvus, taigi, mieloji, klausai ir vykdai
Ir perkrausčiau, ir keliį išsioperavo, ir slaugiau ir...santykiai atsistatė. Nebeliko nuoskaudų, tiek prisijuokiam kartu...ir kopūstų užraugia, ir daržovių duoda, ir nuvažiuot jau kartais norisi.
Skaityk skaityk...gal paskui atsakysi į klausimą...žmogus nori, labai nori atleisti ir atleidžia. Bet ta kita pusė užsispyrus kaip ožka(ar ožys) gyvena pasistraksėdama toliau, jai nė motais. Vėl skaudina, kartais pavyksta. ir vėl atleidi... kol užknisa. O gal kai tikrai atleidi jau nebeužknisa? 
kol užknisa. O gal kai tikrai atleidi jau nebeužknisa?
QUOTE(Staiga @ 2007 11 15, 20:02)
Skaityk skaityk...gal paskui atsakysi į klausimą...žmogus nori, labai nori atleisti ir atleidžia. Bet ta kita pusė užsispyrus kaip ožka(ar ožys) gyvena pasistraksėdama toliau, jai nė motais. Vėl skaudina, kartais pavyksta. ir vėl atleidi... kol užknisa. O gal kai tikrai atleidi jau nebeužknisa?
kol užknisa. O gal kai tikrai atleidi jau nebeužknisa? Hmm..va apie tai nepagalvojau.
Galvoju apie konkretų atvejį, kur niekas niekur nebestraksės:) Atleista, paleista, bajbaj:)
Manau, kad nuolatinės užknisinėtojos ožkos ar užknisinėtojo ožio reik atsisakyti, vienareikšmiškai:)
Palaukt, kol pro duris neapdairiai išstriksės ir duris užtrenkti
Dviguba nauda - ir ožkai/ožiui laisvė, ir atleidimas vienkartinis:)
QUOTE(Staiga @ 2007 11 15, 20:02)
Skaityk skaityk...gal paskui atsakysi į klausimą...žmogus nori, labai nori atleisti ir atleidžia. Bet ta kita pusė užsispyrus kaip ožka(ar ožys) gyvena pasistraksėdama toliau, jai nė motais. Vėl skaudina, kartais pavyksta. ir vėl atleidi... kol užknisa. O gal kai tikrai atleidi jau nebeužknisa?
kol užknisa. O gal kai tikrai atleidi jau nebeužknisa? kai tikrai atleidi, netikėtai pajunti,kad pyktis pavirto gailesčiu. O kai ožka vėl bando įspirti,tada žiopteli iš nuostabos ir galvoji-iš kur mergaitei tiek drąsos??? kartais juokas ima pro ašaras.nesakau,kad neskauda,skauda,tik kitaip.
gerai,jei ožka gali išstraksėti, o jei tame pačiame kieme abi pririštos???
Nu bet jūs ir šaunios, merginos Nepamenu kada tiek juokiausi kaip šiandien, pradedant Karusios bajeriais baigiant šiais jūsų samprotavimais.
o su tom ožkom tikrai problema, tą dilemą seniai sprendžiu Visiems viską atleidi, visas ožkas paleidi ir jau sėdėsi palaimoj ir...strykt, atsigrūdo, paskui ir įspyrė. ir visa palaima šuniui ant uodegos
Nepamenu kada tiek juokiausi kaip šiandien, pradedant Karusios bajeriais baigiant šiais jūsų samprotavimais. o su tom ožkom tikrai problema, tą dilemą seniai sprendžiu
Visiems viską atleidi, visas ožkas paleidi ir jau sėdėsi palaimoj ir...strykt, atsigrūdo, paskui ir įspyrė. ir visa palaima šuniui ant uodegos
QUOTE(Staiga @ 2007 11 15, 20:25)
Nu bet jūs ir šaunios, merginos Nepamenu kada tiek juokiausi kaip šiandien, pradedant Karusios bajeriais baigiant šiais jūsų samprotavimais.
o su tom ožkom tikrai problema, tą dilemą seniai sprendžiu Visiems viską atleidi, visas ožkas paleidi ir jau sėdėsi palaimoj ir...strykt, atsigrūdo, paskui ir įspyrė. ir visa palaima šuniui ant uodegos
Nepamenu kada tiek juokiausi kaip šiandien, pradedant Karusios bajeriais baigiant šiais jūsų samprotavimais. o su tom ožkom tikrai problema, tą dilemą seniai sprendžiu
Visiems viską atleidi, visas ožkas paleidi ir jau sėdėsi palaimoj ir...strykt, atsigrūdo, paskui ir įspyrė. ir visa palaima šuniui ant uodegosnea nu baikit. aš jau vos dešimt minučių iki palaimos, tuoj susiparinsiu, kad kita ožka/ožys atvarys ir man viską sugadins:)) aš taip nežaidžiu. negąsdinkit manęs komplikuotais atvejais. ar ir su nekomplikuotais sunkiai tvarkausi
vsio, einu medituoti.
