QUOTE(barsukele @ 2007 11 19, 12:18)
Gal ne tik dėl to, bet drįstu tikėti, kad ateity gyvena(?) mūsų pratęsimas, palikuonys. Kažkaip kartais jaučiausi, kad ten jie kažką tokio veikia, na, lyg ir per emocijas susisieji. Dažniau pajuntu nekokias, tiesiog kuo per save perleidi tą negatyvumą ramiau, tuo mažiau gyvenime smūgių gauni. Kad ir nepasitenkimas dabartine situacija visada turi savy baimės dėl ateities,na, tai kažkaip susiję. manau, geriausias vaistas yra nusiteikimas
TEGU BŪNA KAIP YRA. tik nuoširdžiai priėmus tokį supratimą, gyvenimas pradeda kisti į gerą.
Girdėjote barsukėlės žodį

laukiu komentarų
Vakar būtent apie tai ir galvojau: gerai taip, kaip yra, o ne kaip noriu, kad būtų. Na, ne galvojau, bet bandžiau save tuo įtikinti, paskaičius Choprą
O dar vakar jau iš vakaro pagalvojau, kad šiandien niekuo nesipiktinsiu, nesmerksiu, nenagrinėsiu...bet siaubas kaip sunku, jau mažiausiai keturis kartus kažkuo piktinausi, kas su manim net nesusiję, tada susinervinau, kad piktinuos ir ėmiau piktintis savimi, o dar tik pora valandų, kaip atsikėliau