Padėkite nugalėti neapykantą

#121
QUOTE(Staiga @ 2007 12 14, 23:50)
Pasaulio aišku nepakeisi. bet pakeisti gali savo požiūrį į daugelį dalykų ir nustebti, kaip gi pasikeitė viskas aplink smile.gif nors viskas liko kaip buvę, bet ne tau, kitiems, kurie tom pačio mintim gyvena ir tom pačiom akim į viską žiūri.
Tai super dalykas, kuris išveda iš bet kokios krizės, depresijos ir visokių kitokių niekalų.

Aš nei nekenčiu, nei kerštauju, bet ši tema, kuri dabar kalba apie požiūrį man pasirodė tinkama paklausti jūsų visų patarimo, kaip priimti tokį dalyką, kai matai, kad žmogus kankinasi vienas, sako sau, kad Dievo šiam gyvenime nerado ir neras, nes jo nėra, serga ir šiaip ir depresuoja, ir artimo žmogaus neteko (kuriam visą gyvenimą aukojosi)...ir atrodo taip nori jam padėti ( ar gerais ketinimasi kelias į pragarą grįstas?... ax.gif ) tam žmogui nors kiek šviesos pamatyti, pasakoju kažką iš savo patirties, iš kitų, kad žmonės rado šviesos gyvenime, išeičių, kad gal dar verta paieškoti...Bandau gyvenimu savo, šypsena tarsi ir nelįsti, tik būti, bet...Taškas, ką daryti??? unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo norako: 18 gruodžio 2007 - 11:28
#122
Gal jis tiesiog ligonis? Tuomet aišku ir paprasta, nereik griauti savo gyvenimo kad jį gelbėti. kiekvienas eina savo keliu, ir jei nenori pagalbos, neprašo, tai neverta dėti pastangų.
Kartais geriausia pagalba leisti išsikapstyti pačiam, kad įsijungtų antras kvėpavimas ir atsirastų noras gyventi.
Čia kaip isterikuojančiam geriausia pagalba kad atsipeikėtų-pliaukštelt per veidą, kitos tiesiog nėra.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Staiga: 18 gruodžio 2007 - 12:52
#123
Tas žmogus pats atras Dievą, kai ateis jo laikas. Tau nieko nereikia daryti. Tiesiog būti, gyventi savo gyvenimą. Jei esi šalia, gal esi tas švyturys, kurio pagalba žmogus pamatys savąjį krantą. Bet nieko nedaryk "jo labui"savo nuožiūra( nebent prašo - tai jau visai kitokia situacija). Įsikiši į jo tobulėjimo kelią, jis pats pasirinko šią situaciją tam, kad išmoktų tai ,kas jam reikia išmokti, kad patirtų tai, kas jam reikia patirti. Gali būti tikra, kad jis savo krantą anksčiau ar vėliau pamatys ir ims į jį plaukti, o tu būk švyturiu, tiesiog skleisdama šviesą, ne tik jam.
Atsakyti
#124
QUOTE(Takelis @ 2007 12 18, 14:44)
Tas žmogus pats atras Dievą, kai ateis jo laikas. Tau nieko nereikia daryti. Tiesiog būti, gyventi savo gyvenimą. Jei esi šalia, gal esi tas švyturys, kurio pagalba žmogus pamatys savąjį krantą. Bet nieko nedaryk "jo labui"savo nuožiūra( nebent prašo - tai jau visai kitokia situacija). Įsikiši į jo tobulėjimo kelią, jis pats pasirinko šią situaciją tam, kad išmoktų tai ,kas jam reikia išmokti, kad patirtų tai, kas jam reikia patirti. Gali būti tikra, kad jis savo krantą anksčiau ar vėliau pamatys ir ims į jį plaukti, o tu būk švyturiu, tiesiog skleisdama šviesą, ne tik jam.


drinks_cheers.gif Buvau ta, kuri bandė kištis į natūralų vystymosi procesą, tai buvo nereikalingas žingsnis. Bet aš kaip visada nemėgstu mokytis iš patarimų, noriu viską praktiškai įgyvendint ir pati asmeniškai nusivilt biggrin.gif
Atsakyti
#125
Ačiū už atsakymus, kažkaip tai taip sudėtinga kartais, ir tai toks svoris, kai žmogus liūdi, kai vienišas, jau net iš egoistinių paskatų (kad man pas jį geriau būtų doh.gif ) norėtųsi, kad jis atsitiestų...
Bet ir aš kol kas prieinu tik vieną atsakymą, tiesiog išbūti šalia, jei jam kartais reikia, gal ne per žodžius, ne per veiksmus, gal tiesiog buvimu ramiu kažką galima aplink save keisti, tą svorį, kurį jauti šalia tokio žmogaus...
Sakykit, o argi prašymas visada yra tik žodinis? Gal jausmas, gal tai, kad jaučiu, kad jam sunku (kitiems va neatrodo g.gif ) irgi kažkuria prasme gali būti prašymas padėti kažką pakeisti? (na aš dažniausiai sakau sau "nesusireikšmink", bet vis tik...jei kartais kažką papasakoja tik man?...)
Atsakyti
#126
Žinot, aš manau, jei žmogus aklas, galit blizginti su prožektorium prieš akis kiek tinkami, jis vistiek nieko nematys...

QUOTE
Bet ir aš kol kas prieinu tik vieną atsakymą, tiesiog išbūti šalia, jei jam kartais reikia, gal ne per žodžius, ne per veiksmus, gal tiesiog buvimu ramiu kažką galima aplink save keisti, tą svorį, kurį jauti šalia tokio žmogaus...

Kažin, ar keičiasi nuo to kitas? Gal tik mums patiems kliūna purvo daugiau? Sutikit, kad yra tokių, kuriems visada negerai, ir kuriems niekada nebuvo gerai, tai kažin ar mūsų jėgose padaryti, kad kada nors jiems bus gerai? g.gif
Atsakyti
#127
QUOTE(barsukele @ 2007 12 18, 20:09)
Žinot, aš manau, jei žmogus aklas, galit blizginti su prožektorium prieš akis kiek tinkami, jis vistiek nieko nematys...
Kažin, ar keičiasi nuo to kitas?  Gal tik mums patiems kliūna purvo daugiau? Sutikit, kad yra tokių, kuriems visada negerai, ir kuriems niekada nebuvo gerai, tai kažin ar mūsų jėgose padaryti, kad kada nors jiems bus gerai? g.gif

Nu va, ir kaip šalia tokių būti unsure.gif , na brangūs jie draugai, svarbūs nuo seno žmonės, ką daryt. doh.gif
Atsakyti
#128
QUOTE(norako @ 2007 12 18, 16:34)
Sakykit, o argi prašymas visada yra tik žodinis? Gal jausmas, gal tai, kad jaučiu, kad jam sunku (kitiems va neatrodo  g.gif ) irgi kažkuria prasme gali būti prašymas padėti kažką pakeisti? (na aš dažniausiai sakau sau "nesusireikšmink", bet vis tik...jei kartais kažką papasakoja tik man?...)

Perskaičius tavo ankstesnį postą, kaip tik apie tai pagalvojau - yra žmonių kurie niekada nieko neprašo. Nors, jei žmogus nepribrendo pokyčiams, niekas jo nepakeis. Vis dėlto, pabandyti reikia, juk mes (turiu galvoj, moterys) pakankamai jautrios, kad suprastume kada esame nepageidautinos mirksiukas.gif .
QUOTE(norako @ 2007 12 18, 20:30)
Nu va, ir kaip šalia tokių būti  unsure.gif , na brangūs jie draugai, svarbūs nuo seno žmonės, ką daryt.  doh.gif

Baigiu su mažyle skaityti "Mikę Pūkuotuką" biggrin.gif , yra ten toks personžas - asilas...
Atsakyti
#129
Norako, o tavo draugai mėgsta skaityti knygas? Yra viena puiki knygelė apie vertybes žmogaus gyvenime ir nesunkiai skaitosi- Claudio Mina "Menas gyventi". Būtų puiki kalėdinė dovana ir pirmas žingsnelis 4u.gif
Papildyta:

Atsiprašau, knyga vadinasi 4u.gif "Menas būti" 4u.gif
Atsakyti
#130
Ačiū visoms už tai, kad atsiliepėt ir atsakėt smile.gif (Princi, būtinai pasidomėsiu knyga, beje, gal ir pati "Mikę Pūkuotuką" galimą padovanoti bigsmile.gif biggrin.gif )
Atsakyti
#131
Norako, mielai padovanočiau "Mikę Pūkuotuką", bet, deja, aš jos neturiu ax.gif
O tą, kurią tau siūliau, nekainuoja brangiai. Pati ją pirkau maždaug už 11lt 4u.gif
Atsakyti
#132
QUOTE(Princi @ 2007 12 19, 20:16)
Norako, mielai padovanočiau "Mikę Pūkuotuką", bet, deja, aš jos neturiu  ax.gif 
O tą, kurią tau siūliau, nekainuoja brangiai. Pati ją pirkau maždaug už 11lt  4u.gif

Žinot, man regis suaugę ne taip jau dažnai suvokia, kad vaikiškos knygos yra pačios pačiausios knygos smile.gif (juk kiek tarp mūsų ir pūkuotukų ir knysliukų ir juoba asiliukų biggrin.gif ), tad, spėju, tam žmogui, apie kurį kalbu vaikiškos knygos lieka vaikiškų lentynoj, nors jas mėgtsa... g.gif , tad pabandysiu tikrai rasti jūsų siūlomą kitą, tikrai gera idėja kalėdinei dovanai 4u.gif
Atsakyti