QUOTE(Princi @ 2007 12 27, 01:17)
kai buvau paauglė, labai nekenčiau vieno žmogaus. Dabar net gėda. Praėjo kažkiek laiko. Mes ilgai nesimatėm, o jei matėmės, tai retai. Dabar jau galiu laisvai su tuo žmogumi bendrauti, nes pasikeitėme per tą laiką abu.
Pirmiausia tam, kad nugalėtum neapykantą, turi pasikeisti pati. Neapykanta tau trukdo gyventi ir į gerą tikrai neveda. Tą pasakys tau kiekvienas žmogus. Ir nesvarbu- jis bus tikintis ar ne

Kažkur jau rašiau apie vieną knygą Claudio Mina - "Menas būti. Asmens raida ir laimė". Tikrai verta paskaityti ir permąstyti tai, kas ten rašoma. Nemanau, kad pasigailėsi turėdama tokią knygą savo bibliotekoje.
na, tai as nehumaniska su savo neapykanta zmogui kuris tiek metu vercia kenteti kitus ir vers, nesvarbu ar as ji mylesiu, ignoruosiu ar nekesiu? Kuris nuo saves visus atstume, tik artimiausi vis dar salia? Man jau nemazai metu, suauges zmogus as, gal per anskti suauges, del kazkieno kaltes, gal ir pats toks tapes del kazkieno kaltes. Ar tai mano kalte? nera kitu kaltes, tik mano kalte? o mano vaiku kalte tada? mano vaikas toks mazas budamas ir jau kaltas?
Sito as nesuprantu, kaip gali priklausyti tik sau ir kaip gali sleifas paskui tave nesivilkti, nes paskui mane tai ohoho koks velkas