QUOTE(Nega @ 2008 04 25, 13:07)
Staiga, geras patarimas. Žinau, kad nereikia nuoskaudų kaupti ir prisiminti. Bet ką daryti, kai būdamas čia ir dabar jautiesi toks bejėgis, kad nebeturi iš ko duoti tos meilės, nes pas tave patį- tuštuma...Juk puikiai suprantu, kad pyktis kyla iš silpnumo ir bejėgiškumo, bet ką su tuo daryti?

Tiksliau, kaip elgtis tokioje situacijoje?
mes kažkuomet su drauge kalbėjom, o kaip tada, kai ant liepto galo esi pats, na va tada, sako ji ir padeda mintys apie Dievą (kaip kas jį supranta ir vadina, nesvarbu čia), bet kaip gera tam, kuris tiki, tiki, kad visad yra tas, kuris myli tave, kaip tėvas, kaip tu myli savo vaikus besąlygiškai, bet kokius, ir jis amžinas, ir jo meilė neišsenkanti, ir tik jis gali mūsų meilės ištuštėjusį indą pripildyt, nes žmogus kartais to nepajėgus padaryti (mes persipilantys indai, meile besidalinantys, bet senkantys be Dievo), o gal net iš esmės negali, juk ir pasakyta "nesusikurk kitų Dievų", tai ne draudimas, tai
amžinos meilės pasiūlymas, nes bet kokie meilės žemiški šaltiniai tiek laikini...
Neapsakomas grožis!
Ant jaunų žaliųjų lapų
Srūva saulės šviesa
Bašio Macuo