Įkraunama...
Įkraunama...

Padėkite nugalėti neapykantą

QUOTE(Staiga @ 2008 04 24, 14:04)
Nepamirštam. Prisimenam ir tai, kaip greit tuomet bet koks skausmas praeidavo ir žaizdos užgydavo, užtekdavo prie mamos prisiglaust ir kad ji papūstų. Tiek meilės ir gyvenimo bei pažinimo džiaugsmo nešiojomės savyje, kad ilgam skausmui laiko neturėjom. Dabar gi to laiko turim pakankamai, kiekvienam skauduliui išnarstyti, išmintyti, išdejuoti, dar ir su draugais pasidalinti. Ne tik save griaudami, bet ir draugus klampindami.
O be reikalo. Tą laiką geriau kūrybai skirti.

Dabar jau nebeturim tokios mamos. O ir skauduliai dabar gerokai didesni. Vieno ,,papūtimo'' čia nebeužtenka. 4u.gif
Aišku, kai turi gerą, artimą žmogų, kuris sugebės ne tik užjausti, bet ir tinkamai paguosti, būna lengviau. Ilgainiui, skauduliui apslopus, jau gali su sunkumais ir pats susidoroti, o ir kitiems padėti. Juk įgyji patirties. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(Takelis @ 2008 04 24, 14:05)
O kai mokaisi eiti, a nei keliukų brozdini, a nei lūpų skaldai ax.gif .

Visaip būna. Kiekvienam skirtingai. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Simense @ 2008 04 24, 15:04)
Lane, o kaip tau sekasi netapatinti aplinkinių su jų ydomis (pvz., puikybe)?


Nesiseka. Noriu platesnio paaiškinimo. Aš bendrauju konkrečiai ne su žmonėmis, o su jų skleidžiamomis emocijomis, taigi man tie aplinkiniai ir yra konkrečiai pasipūtę, susiraukę arba linksmi, malonūs žmonės.
Atsakyti
Toks jausmas, kad ėmei ir pasakei kame problema-su emocijom bendrauji. O tu emocijas atmesk, į žmogų pažiūrėk, juk jis kažkieno vaikutis arba mama ar tėtis, su pačiais švelniausiais jausmais, tik šiuo emocijų užgožtais, paslėptais.
Atsakyti
Tikriausiai tame ir problema unsure.gif Kai pagalvoji, tai juokingai skamba, bendrauju su emocijom doh.gif Ši tema geriau už psichologus ir terapeutus, padeda pamatyti kažką iš šono biggrin.gif

Koks ilgas dar kelias manęs laukia, kol išvis išmoksiu bendrauti su žmonėm..
Atsakyti
QUOTE(Lane @ 2008 04 24, 17:01)
Nesiseka. Noriu platesnio paaiškinimo. Aš bendrauju konkrečiai ne su žmonėmis, o su jų skleidžiamomis emocijomis, taigi man tie aplinkiniai ir yra konkrečiai pasipūtę, susiraukę arba linksmi, malonūs žmonės.

Man smagiausia bendrauti su gėlėm-jos visada skleidžia tik geras emocijas.
O žmonės -VISI- reikalauja meilės. Vienareikšmiškai, net tada, kai svaidosi žaibais. Nors tada, ko gero, ypač... Čia, matyt, prigimtinis noras g.gif
Atsakyti
QUOTE(barsukele @ 2008 04 24, 17:48)
O žmonės -VISI- reikalauja meilės. Vienareikšmiškai, net tada, kai svaidosi žaibais.

thumbup.gif drinks_cheers.gif thumbup.gif drinks_cheers.gif thumbup.gif drinks_cheers.gif thumbup.gif drinks_cheers.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif
laaabai gerai pastebėjai. Ir konfliktas kyla būtent dėl to, kad būtent tuo metu jiems visai nesinori tos meilės duoti. Bet kai nugali save ir į žaibus atsakai meile-palipi keliais laiptais šviesos link ir visas pasaulis dainuoja serenadas.
Atsakyti
vajei koks šventųjų paradas devil.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karusia: 24 balandžio 2008 - 21:11
QUOTE(Staiga @ 2008 04 24, 19:03)
Bet kai nugali save ir į žaibus atsakai meile-palipi keliais laiptais šviesos link ir visas pasaulis dainuoja serenadas.

Kai kada geriau neimti žaibo į delnus, o nuleisti į jam tinkamą vietą.
Papildyta:
QUOTE(Lane @ 2008 04 24, 16:11)
Koks ilgas dar kelias manęs laukia, kol išvis išmoksiu bendrauti su žmonėm..

Svarbiausia tinkamai pasirinkta kryptis. good.gif
Papildyta:
QUOTE(Lane @ 2008 04 24, 16:01)
man tie aplinkiniai ir yra konkrečiai pasipūtę, susiraukę arba linksmi, malonūs žmonės.

Tai jų kaukės. cool.gif O kas po jomis slepiama? g.gif
Papildyta:
QUOTE(barsukele @ 2008 04 24, 17:48)
Man smagiausia bendrauti su gėlėm-jos visada skleidžia tik geras emocijas.

Ar tikrai? Juk yra ir skleidžiančių neigiamą energiją? unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2008 04 24, 21:09)
vajei koks šventųjų paradas devil.gif

Welkam šaukštą deguto pagardinimui 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Staiga @ 2008 04 24, 22:12)
Welkam šaukštą deguto pagardinimui 4u.gif

Gyvenimas susideda iš kritimų ir kilimų. Jeigu negalime išlipti šiuo metu iš deguto statinės, galime bent pasigardžiuoti medumi. 4u.gif
Atsakyti
Lane, užėjo noras tau papasakoti kaip anksčiau dabartinės mano draugės bendravo su savo emociniu fonu, kurį susikūrė žiūrėdamos į mane ir priskyrė man. Tik labai nesijuok, suprasi apie ką aš čia.
Galėjom kartu vežimus stumdyti, linksmiau būtų parke dviese, bet Violeta negalėjo net prieiti ar užkalbinti, pasisveikinti, nes (cituoju): lėkdavau galvą užvertus, mandra iki negalėjimo (juk ji nesuvokė, kad su mano nosim jei vaikščiosi galvą nuleidus, tai eisi nosim ardamas, beje, ir mano tėvas taip vaikšto) Cituoju toliau: o jau snukį nutaisius atrodo tuoj kaaaip žiebs (normali mano veido išraiška griežta, žvilgsnis skvarbus(nes labai įdėmiai klausau pašnekovo) , todėl dabar kad sušvelninti bruožus vaikštau "išsišiepus kaip kretinė")
Ir dar ne vieną dalyką galiu aprašyti, bet čia pagrindiniai pavyzdžiai. Dabar jau seniai draugaujam, nieks nekliūna, nes ji bendrauja su žmogum, o ne "snukio išraiška", ir atrado manyje ir supratimą, ir paramą sunkiuoju periodu ir dar daug daug, kas visai neatsispindi taip vadinamoj "snukio išraiškoj"
Nu ir išpaišiau save. Bet taip buvo.

Atsakyti
QUOTE(barsukele @ 2008 04 24, 18:48)
Man smagiausia bendrauti su gėlėm-jos visada skleidžia tik geras emocijas.
O žmonės -VISI- reikalauja meilės. Vienareikšmiškai, net tada, kai svaidosi žaibais. Nors tada, ko gero, ypač... Čia, matyt, prigimtinis noras g.gif

Barsukėle, koks gražus parašas rolleyes.gif (į manąjį panašus ax.gif )
Šitų tavo žodžių matyt reikėjo man, kaip patvirtinimo...man taip nutiko, aš svaidžiausi blush2.gif ...žinai, ilgai svarsčiau, su savim kalbėjau, kitą dieną pradėjo skaudėti visą kūną, va , sakau, tuoj kaip susirgsiu tai bus (jums visiems, gailėsit mane... doh.gif blush2.gif ) Ir tik cankt galvon, oi aš ir mažas vaikelis, taigis dėmesio ir meilės ir patvirtinimo ir palaikymo man matyt stinga, bet kitas suaugęs žmogus ... jo duoti nenori (palypėt laipteliu gal ir jam gi dar sunku...), o aš ir toliau kaip vaikas elgiuosi...jau ir negalavimais noriu dėmesį atkreipt, neverbaline kūno kalba telkiuosi į "pagalbą", doh.gif , pasakiau tai suvokus, net pačiai atlėgo, ir save pagailėt it vaikėlį noras užėjo, oi tu mano mažutėle, dar vienas vaikas prie kitų vaikų. Ir tada suvokiau, kaip jaučiasi vaikas (atlėgo, tarsi uždavinį išsprendus), taip aiškiai unsure.gif , visad mokė mane, o aš kitus, kad vaikas savo neadekvačiu elgesiu klausia "ar mane myli" ar myli mane ir tokią, nes meilės matyt didelio kiekio reikia ir tikros (besąlyginiės, ne tos, kur kai gerai gražus sėdi...), net bjaurų veidą mylinčios, ir negavau patvirtinimo.., kaip ir mes dažnai atseit užsiožiavusį vaiką į kitą kambarį pasėdėt vieną pasodinam, ir į tokį vaiko klausimą "ar mane myli" taip savo elgesiu pasakom " pasėdėk vienas" (nereikalingas tu man toks) Siaube..., Uilialia vakar pamokėle gavau...
Atsakyti