
QUOTE(darius333 @ 2008 05 10, 20:20)
Skaiciau, kad sis zmonijos laikotarpis kaip tik yra skirtas ismokti atleisti
tik atleidimas - kas tai yra 


Atleisti viduje taip. Bet svarbu pašalinti ir padarinius. Galima atleisti viduje žmogui, kuris sunaikino tau kažką svarbaus, bet jis vis tiek turi kažkaip kompensuoti tai, ką sunaikino. Atleidimas siekimas panaikinti žalą be pykčio. Čia vienas atleidimo aspektų.

QUOTE(Simense @ 2008 05 12, 00:08)
Atleisti viduje taip. Bet svarbu pašalinti ir padarinius. Galima atleisti viduje žmogui, kuris sunaikino tau kažką svarbaus, bet jis vis tiek turi kažkaip kompensuoti tai, ką sunaikino. Atleidimas siekimas panaikinti žalą be pykčio. Čia vienas atleidimo aspektų. 

Tai cia kaip




QUOTE(darius333 @ 2008 05 12, 08:45)
Tai cia kaip
su sypsena veide ir meile sirdyje priversti prasikaltusiji "kompensuoti" tavo praradimus
Pvz buve "kolegos" nunese kelis milijonus, tai negi tu galvoji, kad jie gera valia ir su meile juos grzins
jei ateisi ir graziai paprasysi 




Gal netyčia dėl to gerumo ir atlaidumo juos sąžinė pradės bent graužti

QUOTE(darius333 @ 2008 05 12, 08:45)
Tai cia kaip
su sypsena veide ir meile sirdyje priversti prasikaltusiji "kompensuoti" tavo praradimus
Pvz buve "kolegos" nunese kelis milijonus, tai negi tu galvoji, kad jie gera valia ir su meile juos grzins
jei ateisi ir graziai paprasysi 




Tai čia:
"Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą."(Mt 5, 40)

pyktis yra tik emocija. jei issiaiskinti jos priezastis, galesi atsikratyti ir pykcio. dauguma neigiamu emociju kyla del to, kad zmones netenka arba negauna kazko, ka laike savo ar labai svarbiu jiems = t.y. del prisirisimo. reikia kontorliuoti prisirisima ir tada jo sukeltos emocijos bus lengvai kontorliuojamos. kontorliuojamos emocijos - raktas i tavo ramybe ir laisve. pabandykite paziureti i savo pykti ir situacija ji sukelusia is salies, gal tai pades suprasti, kaip galima atleisti ir kam reikalingas atleidimas.
QUOTE(Lane @ 2008 05 12, 11:21)
na iki sio laiko dar nepradejo


Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2008 05 12, 12:23)
Tai čia:
"Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą."(Mt 5, 40)
.
"Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą."(Mt 5, 40)



jei pasirenki Atsizadejimo kelia ir eini dvasinio nusvitimo keliu - tada taip

jei pasirenki Pasaulietini kelia eiti link dvasinio nusvitimo, tada ir budai ir priemones yra "truputi" kitokie

Papildyta:
QUOTE(xxl @ 2008 05 12, 12:34)
pyktis yra tik emocija. jei issiaiskinti jos priezastis, galesi atsikratyti ir pykcio. dauguma neigiamu emociju kyla del to, kad zmones netenka arba negauna kazko, ka laike savo ar labai svarbiu jiems = t.y. del prisirisimo. reikia kontorliuoti prisirisima ir tada jo sukeltos emocijos bus lengvai kontorliuojamos. kontorliuojamos emocijos - raktas i tavo ramybe ir laisve. pabandykite paziureti i savo pykti ir situacija ji sukelusia is salies, gal tai pades suprasti, kaip galima atleisti ir kam reikalingas atleidimas.
labai lengva ziureti is salies i ne savo situacija su kuria nesu susijes emociskai



Atleidimo klausimas tas pats - nuzudyti artimieji tavo akyse, kaip reaguoti ?
Man išgyti nuo kitų žmonių kaltinimo padėjo V. Sinelnikovo patarimai iš knygos "pamilk ligą savo":
V. Sinelnikovas Pamilk ligą savo
Neteisk nei savęs, nei kitų! Visi mes einame viena kryptimi, tik kiekvienas savo keliu. Viską šiame pasaulyje jungia viena grandis artėjimas prie Dievo. Kiekvienas įneša savo unikalų įnašą į bendrą visatos vystymosi procesą. Labai svarbu, kad kiekvienas pajustų savo svarbą, vertę ir unikalumą šitam pasauly, bet ne kitų žeminimo sąskaita. Kiekvienas (žmogus, gyvis, daiktas...) svarbus savaip, kiekvienas unikalus bendrame visatos organizme. Mūsų dvasia (pasąmonė) tiesiogiai surišta su Dievu. Dėl to kiekvienoj situacijoj žmogus elgiasi tinkamiausiai, kaip tik įmanoma tuo momentu. Negalima kaltinti savęs ir kitų už tai, kad pasielgė geriausiai, kaip tik buvo įmanoma toj situacijoj. Priimkit šį pasaulį tokį, koks jis yra. Galima savo gyvenimo keliu praeiti su pykčiu, apmaudu, kaltės jausmu. Ir toks kelias nebus blogesnis už kelią šventojo ir teisiojo. Bet jei jūs imatės atsakomybės naudoti tuos griaunančius jausmus, tai tada privalot prisiimti ir atsakomybę už tas problemas, kurias neigiami jausmai atneš į jūsų gyvenimą. Ir tada neverta nieko kaltinti dėl to: nei savęs, nei artimųjų, nei valdžios. Tai jūsų pasirinkimas. Daug geriau savo gyvenimo keliu eiti su MEILE. Meilė daug malonesnis instrumentas, mokantis visatos dėsnių.
Patys prišaukiam į savo gyvenimą situacijas, kurios nutinka. Jei kitas mus įžeidė, įskaudino, vadinasi mums iš tikrųjų reikėjo tokios pamokos, kad pakeistume neteisingą mąstymą kažkurioj srity, o tas įžeidėjas - tik įrankis mūsų tobulinimo procese
V. Sinelnikovas Pamilk ligą savo
Neteisk nei savęs, nei kitų! Visi mes einame viena kryptimi, tik kiekvienas savo keliu. Viską šiame pasaulyje jungia viena grandis artėjimas prie Dievo. Kiekvienas įneša savo unikalų įnašą į bendrą visatos vystymosi procesą. Labai svarbu, kad kiekvienas pajustų savo svarbą, vertę ir unikalumą šitam pasauly, bet ne kitų žeminimo sąskaita. Kiekvienas (žmogus, gyvis, daiktas...) svarbus savaip, kiekvienas unikalus bendrame visatos organizme. Mūsų dvasia (pasąmonė) tiesiogiai surišta su Dievu. Dėl to kiekvienoj situacijoj žmogus elgiasi tinkamiausiai, kaip tik įmanoma tuo momentu. Negalima kaltinti savęs ir kitų už tai, kad pasielgė geriausiai, kaip tik buvo įmanoma toj situacijoj. Priimkit šį pasaulį tokį, koks jis yra. Galima savo gyvenimo keliu praeiti su pykčiu, apmaudu, kaltės jausmu. Ir toks kelias nebus blogesnis už kelią šventojo ir teisiojo. Bet jei jūs imatės atsakomybės naudoti tuos griaunančius jausmus, tai tada privalot prisiimti ir atsakomybę už tas problemas, kurias neigiami jausmai atneš į jūsų gyvenimą. Ir tada neverta nieko kaltinti dėl to: nei savęs, nei artimųjų, nei valdžios. Tai jūsų pasirinkimas. Daug geriau savo gyvenimo keliu eiti su MEILE. Meilė daug malonesnis instrumentas, mokantis visatos dėsnių.
Patys prišaukiam į savo gyvenimą situacijas, kurios nutinka. Jei kitas mus įžeidė, įskaudino, vadinasi mums iš tikrųjų reikėjo tokios pamokos, kad pakeistume neteisingą mąstymą kažkurioj srity, o tas įžeidėjas - tik įrankis mūsų tobulinimo procese

QUOTE(Džiaugsma @ 2008 05 27, 09:03)
Patys prišaukiam į savo gyvenimą situacijas, kurios nutinka. Jei kitas mus įžeidė, įskaudino, vadinasi mums iš tikrųjų reikėjo tokios pamokos, kad pakeistume neteisingą mąstymą kažkurioj srity, o tas įžeidėjas - tik įrankis mūsų tobulinimo procese

Kažkad kažurioj knygoj skaičiau:
Iš savo bjauriausio labiausiai erzinančio žmogaus būdo bruožų išsirinkite 3 labiausiai jus knisančias savybes ir atsakančiai patyrinėkite save.Kas savim domitės- pabandykit

Todėl diena iš dienos, metai iš metų vis tempiasi tos pačios stresinės situacijos, todėl vis



QUOTE(darius333 @ 2008 05 12, 12:40)
Atleidimo klausimas tas pats - nuzudyti artimieji tavo akyse, kaip reaguoti ?
Bendrauti artimai nebūtina. Galima atsiriboti erdvėje, mintimis. Nekurstyti savęs keršto planais. Bet reikia atlikti įstatymu numatytas pareigas: pranešti reikiamoms organizacijoms, teisingumo organams, kantriai atbūti teismuose liudijant įvykius. O toliau viskas Dievo valioj.

as manau kad neapykanta ir kersto jausmas praeina su laiku. man irgi pora zmoniu buvo prikakoje ant dusios tai ziuredama i juos isivaizdavau kaip as jiems liezuvi ispjaunu ar kaip jie rekia verdancio vandens apipilti...(negalvokit kad as kokia psiche, ne neketinau taip padaryt
)ziauroka butu, bet ju sukeltas sirdies skausma butu vertas dar ne tiek.. o kad tai praeitu reikia laukti, o laukimo laikas priklauso kokio kietumo ir atlaidumo jusu sirdis ....

