QUOTE(Lane @ 2008 06 21, 19:43)
Išsisprendžiau savo galvosūkį ir pasidariau išvadas. Nekenčiu motinos ir pripažįstu šį faktą bei nesijaučiu kalta. Ir neturiu jaustis. Esu geras žmogus ir be reikalo neigiamų jausmų tam tikriems žmonėms nejaučiu.
Man ji šlykšti,nes niekada neprisiima atsakomybės už savo veiksmus ar žodžiu ir niekad neprisiima kaltės už žiaurias ar blogas pasekmes. Visada kaltina kitus, kad jie nedaro ar nepadarė to ar ano, o savęs neprisimena visame tame. Kalti visi tik ne ji, nes ji tokia nereali
Keikia kitus, kuriems sekasi. Bet kam juos keikti, juk jie savo pastangomis susikūrė sau tokį gyvenimą. Šaunuoliai!!! Ir nereikia šnypšt kaip gyvatei iš pavydo. Pati galėtų padaryti tą patį. Pajudinti bent pirštą geresniam gyvenimui. O ji tik skundžias ir visus keikia.
Išteisinu save ir lieku abejinga. Kodėl turėčiau jaustis kalta, kad man nepatinka gyvatės? Ir dar mane bandė įtikinti, kokį parazitą tėvą turiu ir pati esu tokia anokia
Jai nepavyko, tik užsitarnavo mano neapykantą
Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Duok Dieve jai išminties sužinoti, ką ši patarlė reiškia.
O aš stengsiuosi susikurti sau gyvenimą ir įveikti nepasitikėjimą savimi ir depresija, dėl kurių kalta ji
Bet tiekto. Susitvarkysiu,atleidžiu nuo šitos atsakomybės.
Kiek suprantu, tavo mama potenciali ligonė.
Svarbu kiek įmanoma atsiriboti nuo neigiamos aplinkos. Bet visiškai pabėgti nuo realybės neįmanoma.
Tai tavo mama, ir anksčiau ar vėliau tau teks su ja pradėti kažkiek bendrauti, gal net ją prižiūrėti.
Aišku, kai ji bus silpna (nors ir pikta), tau bus lengviau, nes matysi jos negalią, ir imsi ją užjausti, gal kiek ir padėti susitvarkyti su kasdienine ruoša.
Bet tai bus ateityje, o dabar stiprink save.
Ieškok būdų, ne tik kaip padėti sau, bet ir kaip padėti ligonei. Juk nekęsdamas tokio ligonio ne tik jam, bet ir sau nepadedi. Atsiriboti galima tik kurį laiką. Visiems priklauso atostogos.
aisku kai zmogus nemalonus tai geriausia nebendrauti, pas mane yra tokia kaimyne, kuri lig ir normali, maloni, bet yra kazkas kad nesinori su ja bendrauti, kai pamatu is toli, tai net pasuku i kita puse kad nesusitikt 
)ziauroka butu, bet ju sukeltas sirdies skausma butu vertas dar ne tiek.. o kad tai praeitu reikia laukti, o laukimo laikas priklauso kokio kietumo ir atlaidumo jusu sirdis ....
Labai panasu i mane, viens prie vieno. tik as nebesuku galvos atleisti, neatleisti. Zinau, kad reikia atleisti, bet dar nepajegiu, tai ir stengiuos kuo maziau galvot, bandau tiket, kad gyvenimas sutvarkys viska taip, kad viena diena suprasiu, jog tiem zmonem nebejauciu nieko,tik abejinguma, ir , kad tai, ka jie padare, man tik i gera..
O dabar turėjau užsiėmimą, ieškojau problemų sprendimų, mąsčiau, analizavau, tai darė įtakos mano asmenybei. Yra tame ir teigiamų dalykų... 
