Rugsėjinukų ruduo:)

Sveikos.
Tai kaip čia bus ne tyluma, vaikai užaugo, kitos vėl augina, bet darbų daugiau kitos, kitos visai kitos veiklos susirado...
Aš pvz užsivertusi rūpesčiais, finansai, planavimas, kursai LT ir dar DE skraidymas lėktuvu dar man papildomas stresas....nemėgstu. Tik tiek kad padirbus vaikų reanimacijoje savo bėdų nebevertinu kaip tragedijos, čia net nebėdos tiesiog gėda jas iš vis bėdomis bevadinti... taigi papildomi niuansai
Tai vat o DE dirbasi, kalba lavėja, ir pati savijauta daug malonesnė Turėsim čia vat kursus, kaip dirbti su kvėpavimo aparatais, tai bus jau įsivaizduoju, kad nelengva, plius kalba ten sudėtingesnė ir plius egzaminą dar reiks laikyt nu bet kaip nors.

Vat kitas dalykas aš IŠTEKU pagaliau susiruošėm, jau turiu suknytę, beliko betelius susirasti ir kokia delninukę, darome labai viska netradiciškai ale ne pagal standartus

Tai tiek žinių iš mūsų fronto

Labas,

Oi, net norisi atsiprašyti, skaityti tai dažnai akį užmetu, bet va parašyti, tai

Kitty, nu nenustoju stebėtis tavo ištverme, kantrybe ir t.t. Ir dar taip be galo įdomiai sugebi viską aprašyti. Linkiu kuo mažiau bėdelių su vaikučiais, o tau šiek tiek daugiau atokvėpio.

Bagyrute, maniškė tai lyg ir nori telefono, bet kaip suprantu, tai daugiau dėl žaidimų... Todėl aš ramia sąžine jai dar nesiruošiu jokio telefono įtaisyti, nes kol kas apsieiname ir be jo. Aš ją dar visur suspėju nuvežti, paimti, jei ne aš tai kažkas kitas. O ir ji pakankamai protinga, jei kokios pamokos nėra, tai ramiai sau palaukia.

Natab, oi sveik greičiau. Nu oras tai tikrai toks jau visiškai šlykštus pasidarė. Aš, jaučiu, ta proga net langų iki Velykų neišsivalysiu (nors planas buvo valyti tik tuos, pro kuriuos daugiausiai žiūrim...., nes kitus geriausia valyti jau po žydėjimo, nes apsineša jie tada vėl žiedadulkėm).

Wigtea, sveikinu širdingai ir labai labai džiaugiuosi už tave. Esi verta būti laiminga, atrodo viskas labai gražiai dėliojasi. Linkiu, kad sklandžiai viskas judėtų pirmyn

Na, atrodo tikrai nemažai mūsų rugsėjinukų mamyčių patyrė išsiskyrimus, bet, kaip matau, daugelis ir vėl atrado laimę. Aš gi tuoj bus metai kaip oficialiai (neoficialiai dar seniau) išsiskyrusi, dabar jau berods koks antras mėnesis kaip kartu gyvenu su nuostabiu žmogumi. Draugauti pradėjome tai prieš 5 mėnesius. Džiaugiuosi kiekviena diena O ir su vaikučiais mano jie sutaria puikiai. Pradedu jausti pilnavertę šeimą, apie kokią visada svajojau. Pvz., šiandien buvome visi baseine Birštone. Anksčiau jei važiuodavau, tai su sesės šeima, nes viena sužiūrėti du vaikus bijodavau. Ir šiaip daug visokių išvykų atsisakydavau dėl baimės abu "sutramdyti" ir, atvirai sakant, nuo viso to pavargti... O dabar viskas einasi daug lengviau, paprasčiau ir geriau.

Šios mokyklinės atostogos tai keistokos. Per kitas tai močiutė abu vaikus pasiimdavo pas save. Dabar net ir nesinorėtų duoti, nes Velykos tuoj. Be to, dar buvo repeticija papildoma šokiuose. Vaikų tėtis šeštadienį atskrenda, bet mergaitei tai kitą savaitę jau reikia į muzikos ir šokių repeticijas eiti. Tai dar ir nežinau, kaip čia teks tais vaikais "pasidalinti".

Dėl vasaros dar negalvoju. Šiuo atžvilgiu tai turbūt vienintelis ir svariausias mano darbo privalumas yra tos vasarinės atostogos.... Nes šiaip tai vis daugiau ir daugiau atsiranda argumentų, kodėl reikėtų man ieškotis kito darbo.... Mano mama turbūt šią vasarą neatvažiuos, bet tikiuosi, kad ir man gal ši vasara lengvesnė "atostoginių darbų" atžvilgiu bus ir galėsiu pati vaikais pasirūpinti. Aišku, gali būti, kad močiutė kažkada vaikus pasiimsi, gal ir tėtis.

LAbas,

pirmiausia - wiqtea - labai sveikinu. Pamenu pasigimdei labai jauna VP. Ir žinok labai žaviuosi tavim, kad nenuleidai rankų, mokeisi, dabar va kiek jau pasiekei ir mažas žmogutis tave visame tame lydėjo Dabar štai jis gali dalyvauti tavo vestuvėse. Labai faina. Labai džiaugiuosi už tave, kad suradai savo laimę (Tikiuosi tai ne balandžio 1-osios pokštas )

Puodeli - ir dėl tavęs irgi džiugu, kad atsigavai, kad matai pasaulį šviesesnėm spalvom Džiaugiuosi, kad radai laimę ir susikūrei svajonių šeimą. Manau labai svarbu žengti tą pirmą žingsnį iš to kas tavęs netenkina ir poto gyvenimas/likimas/Dievas sutvarko viską kaip turi būt

Bagyrute, Marta neturi telefono, bet nori. Jaučiu dovanosim jį per gimtadienį, nes po truputį poreikis atsiranda. Bet iš karto tarsiuos, kad į mokyklą jis nebus nešamas.

O mes gyvenam Marta dabar su močiute namie tupi, o Simonas keliauja darželin. Kažkaip šias atostogas nutariau jį vesti, nepalikti namie su sese, nes kiaurą diena tai prie kompo, tai prie televizoriaus prakiurkso. Vasara lengviau - bent kieman išstūmei ir viskas, o dabar orai ne kokie. Marta namie bent kokius darbelius pasidaro, piešia ar lėlėm žaidžia - kompiuteris mažiau domina.

Vasaros atostogas pusiau jau susiplanavom. Praleisim savaitę pajury, o poto kaip finansai leis Labai norėčiau nuvažiuot porai dienų į Ryga su vaikais, į zoologijos sodą nueiti. Į Venspilį irgi reikia nuvažiuot, o tai jau porą sykių nesigavo ten nuvykt.

Tiesa, mane gi mano gudruolė išdūrė mane balandžio 1-osios proga - paskambina ir sako:
Mama radau tavo karolius suplyšusius...
Aš aišku susinervinai, sakau - kokiųs, kur radai?
O ji - Su balandžio 1-ają

Labai dėkui, už tave taip pat džiugu, o pagalvojus taip, patyrė išsiskyrimą iš mūsų mamyčių ne viena, bet svarbu, kad atsitiesusios moka gyventi toliau, ir vat pavyksta sukurti kitas šeimas ir yra laimingos
Smagu kai yra tos bendravimas, jaučiuosi šio forumo mamoms artima, norisi vis užsukti parašyti, paskaityti


Na taip jaunoka, net nepajutau kaip tas laikas pralėkė, nes dabar jau nebe tokia ir jauna ... ne tai tikrai ne pokštas ir tas mažas žmogutis labai laukia tų mūsų vestuvių, tiesa susižadėję mes jau senokai, tik vis atideliojom, o čia kažkaip visi trys nusprendėm kad gal jau gana reikia imtis reikalo

AČIŪ aš savimi irgi pasižaviu, kad visgi siekiu to ko noriu, patinka ir darbo tema(tik norėčiau giliau, gal prisiruošiu įstoti čia mokytis ką čia gali žinot)...


O kas liečia Kitty postos, taip taip taip ir man jie be galo patinka, visad jei randu taip linksma ir nuotaikinga skaityti



Susivokiau, kad apie kavalierių nieko neparašiau nemėgstam mes baisulingai lietuvių kalbos, o būrelių buvome apsikrovę, kad kitų net atsisakėm, per daug tapo galiausiai be noro, dabar kai išsirinko tik patinkančius visai kitaip daug laimingesnis.
Šiaip mūsų klasėje, jis mokosi gan normaliai, bet kaip klase nedidelė, tai kitaip ir yra. Visi vaikai vienodu tempu ir vienodu lygiu
Buvo mokykloje pas mus miego dieną, tai miegojo iš penktadienio į šeštadienį mokykloje kas miegmaišiuose kas čiužinukus nešėsi(tai mes turėjom jam mat per vaikišką, bet galiausiai tiko), ėjo į kiną, mokykloje visokių užduočių prigalvota buvo. Visą savaitę jis nekantravo laukdamas.

Sveikos visos.Su Velykomis. Stipriu jums kiaušiniu.
Na o aš tik šiendiena atvažiavau iš Birštono Eglės sanatorijos. Gavau reabilitacija po mano klubo operacijos. Pati operacija buvo vasario 3 diena. Ligonineja mano ortopedas-traumatologas pasakė kad niekada neoperavo tokios bėdos kaip mano. O pas mane buvo klubo sanarinės lupos plišymas, cista ir kremzlės atšokymas. Tai pats gyditojas pasiule pasikviesti specialista iš Kauno kliniku. Tai vat tas gyditojas mane ir operavo. Po operacijos buvo liepta 3 menesius vaikščioti tik su ramentais. Ir pačia pirmaja diena po operacijos aš nesugebėjau su ramentais susidraugauti dėl to vaikščiojau be ju.Visi žinoma buvo šoke. Bet tikiu kad man viskas gerai.Nes jau galiu bėgioti. Esu dar ant biletenio. Kiek dar busiu nežinau. Dar reikes pas savo daktara i lygonine važiuoti. Pasiroditi. Beja cista yra ir kitos kojos klube. Eh.Ir ja teks kažkada operuoti. Tai vat tokios pas mane naujienos.
Erika mano jau turi mobiluji.Ji naudoja tik pagal paskirti. Mokslai sekasi palyginus gerai.Turi net pagirimo raštus. Yra užemusi pirmaja vita šaškiu turnire.Ir pirmaja vieta Buk saugus turnyre.
Fui pavargau rašyti.
Wiqtea sveikinu su busimom vestuvėm.
Kitty super mamka tau baliončiku
Visoms bučkis.

Sveikos, mielosios

Su Šv. Velykomis - stiprių šeimų, sveikatų ir kiaušinių

JurSan - stiprėk, šaunuolė Erika!

Wiqtea - kokios šaunios naujienos!!! Mergyt, tikrai esi verta pačios pasiektos laimės!

natab - sveikatos Pasiilgau Jūsų

O mes atostogaujam. Buvom Palangoj (šiaip jau pirmą kartą mano vaikai ten buvo, RCH tik 11 mėn, yra buvęs...). Ramu. Toliau galiu atostogaut užsienyje Bet delfinariumas patiko.

Sveikos

O kiek prirašiusų jau

Wiqtea, sveikinu su visomis geromis žiniomis

Puodeli, na super ten klostosi pas jus viskas, džiaugiuos

Jursan, sveikateles

Bagyrute ir mes jau pasiilgom Kai atšils oras gal iki mūsų atleksit

Kitty, ir kaip gi Jūs laikotes

Mums tai atostogos tokios irgi idomios. Savaitę su tėčiu namuose ir sirgdamas, dabar su močiute būna pusė dienos, kitą pusė dienos su manim darbe. Kas bus vasarą neisivaizduoju

Sveikutės,

va, prigyrėt mane Sakot, įdomu skaityti? O aš dar ir dėl to retai užeinu, kad atrodo, neįdomu jums bus Dabar čia nėra su leliukais, na va Kristulė tik prisijungs greitai, bet šiaip jums jau nutolusios šitos temos kaip ir, o aš dabar tuo gyvenu, nelabai ką daugiau turiu ir parašyti, viskas apie tuos du mažus barsukus sukasi:), o apie Emiliją kažkaip lyg ir daug naujienų nėra, nu kiek galima girti tą savo vaiką, sakysit, visai kvakšt man , na bet draugytė ji nereali, jos atostogos man buvo išganymas, labai jautėsi, kad yra reali pagalba šalia.
Dvi savaites buvome iškritę iš gyvenimo VISIŠKAI, mūsų mažyliui dygo dantys. Pasirodo, galima užauginti vieną vaiką ir nesužinoti, ką reiškia dantų dygimas Emi buvo labai nerami nuolat, tie dantys kažkur fone dygdavo, na, gal ir blogiau miegodavo, bet kai blogiau nebuvo kur, tai ką ten pastebėsi. Elizytė panašiai auginasi: ilgai, kelis mėnesius, naktim zirzdama..O broliukas.. Jopapa...pirmas išlindo per tris naktis, na, klykė taip, lyg jam už tai algą mokėtų, bet trys naktys - ne amžinybė, ane? O antrasis...Dvi savaites..RĖKĖ. Nu aš nepratus, mano merginos nerėkia, aš nepratus, mane ima panika, nežinau, ką daryti, kaip padėti, šyzas visiškas. Staigiai spjoviau į visus natūralizmus, gavo žvakučių ir geriamų vaistukų turbūt savaitę non stop ir tegul man kas nors paaiškina... Atrodo, mušiuos. Vaikas ašarom apsipylęs, žiūri į tave tokiu klausiančių žvilgsniu, ar nepadėsi man? Kažkas klaikaus, naktį pvz pradeda 12 nakties ir iki 4,dieną irgi vos vaistai nustoja veikti ir pradeda, priropoja, kanda, verkia, nu kažkas baisaus..Vyras kažkaip ištvėrė, bet kaip, tai nežinau, nes jis gi miegalius. O aš padėt negalėjau, pas mane sesytė ant papo kabo, žodžiu..bijau sekančių dantų..ruošiamės atostogauti, tikiuosi, neišpuls, bet žinau tuos dėsnius, labai gerai žinau.........
Dabar Elizai vėl turbūt prasideda, nes jau savaitę naktimis nebemiegam, ai, nu bet čia kas kita, papas į burną ir snaudžiam daugmaž, man svarbu,kad nerėėėėktų

Baisoka dabar juos vienus palikti., brolis viską atiminėja iš sesės, ta pacifistė jau mato, kad jis artėja ir tiesia iš karto , ką turi , tempia ją, griauna, peša plaukus, remiasi stodamasis į ją, žodžiu... Abu jau atsistoja patys, jau parodė man, kad jie nebus tokie kaip didžiojis esė, ypač broliukas, jau ir gėlę iškuitė, ir kolonėlę nuvertė, ir laidą iškrapštė, žodžiu, džiazuojam:) Iš rugpjūtinukių FB išėjau, užkniso juodai , SM telefone man nepatogu, tai sėdžiu DB Prieraišios tėvystės grupėje, su bendramintėmis lengviau negu bendruose, kremtu straipsnius apie kelių vaikų auginimą, tarpusavio santykius ir t.t., čia man naujas iššūkis, paskui tenka vis tėvus auklėti, kartais ir skausminga būna, tai stengiuosi nesakyti, o geriau kokį straipsniuką nusiųsti, suveikia.
Buvom pas alergologę, nerado alergijos pienui, sako, nebent lopo tyrimą reikia daryti, nes kraujas tik ūmines rodo, bet kad jam dabar viskas gerai,aš jau vėl pieno produktus vartoju, nežinau, kas ten buvo, gal mišinys, gal skiepas, gal susidėjo, paliekam viską dabar. Žandukus jiems kartais paberia, parausta, bet Kudzytė mačius baisesnių,tai sakė nekreipti dėmesio. Tik va Elizai rado alergiją žemės riešutams Nestiprią, pirmo lygio , bet...
Kas dar? Mokykla super, būreliai irgi, va su Moliūte buvom Klaipėdoje, panos dainavo, mes išlėkėm pas mažius, Emi su jom ir grįžo autiku, tik kad oras be ryšio buvo. Aš labai norėjau prie jūros, bet buvau viena iš trijų norinčių, tai nugalėjo demokratija. Mano chebra sakė "šaaaalta, koks vėėėjas', nu ir gerai, nereikia... O šiaip aš gamtos pasiilgau, nors ir nesu labai didelė fanė, miesto vaikas, bet beveik metus laiko niekur nebūti man jau ve. tai va kai Erikutis atsipaipaliojo su tuo dantuku,paskutinę atostogų dieną važiavom į Lampėdžius karstytis, Emilijai skyrėm dieną, nors vieną per tas dvi savaites. Patiko, pušynas, smėliukas, žmonių dar beveik nėra..
Per Velykas gi turėjom į tetos sodybą prie Druskininkų važiuoti,bet kur ten... niekur neišvažiavom, atvažiavo tėvai, tai kai mažių pagaliau užmigdėm, pavalgėm. Kitą dieną pas uošvius nuvažiavom, jis kaip pradėjo rėkti,visi nusiplovė kas kur, sėdim vieni. Neįmanoma ten būti, prirūkyta tiesiog namuose..ai, neužsivesiu geriau.

Nu ką, gana gal





vienos eina pirkti?



Nebandžiau, vėl geria MP ir kaip jau ir viskas gerai, ačiū
Sakai, pozityvumas sklinda? Nu smagu tada, aš kaip ir stengiuosi jį išsaugoti, bet kaip kam gal susidaro vaizdas. O realiai tai lyg man būtų bipolinis sutrikimas: kai blogai, tai bliaunu,atrodo, viskas , neišsprendžiama, ragai visiški, tik pagerėja, va pvz vakar ryte jie pusvalandį ramiai žaidė patys,o aš net kavą ramiai išgėriau ir spaudą permečiau -viskas, man jau gyvenimas super , tą darysiu, aną darysiu, nu va taip švytuoklės principu, isterikė aš tokia:)
Sunku labai buitiškai, kiti net neįsivaizduoja, ką man reiškia kažką nuveikti. Gi naują mašiną turiu,t ai kaip gi bus- mėnuo ir į servisą, starteris, greičių dėžė, dar koks galas, nu atrodo, ką, nuveži , palieki..o man..turi kažkas pas mane pabūti, su vyru nuvežti, kažkaip grįžti, nu juodai sudėtinga, bet kur nueiti, būna, į pardę savaitėmis nenueinam, aną savaitę baigėsi pienas, kiaušiniai ir t.t., dar kentėjom, na bet jau kai baigėsi tualetinis popierius, viskas, sakau vyrui, jau važiuok..nes po darbo skuba pas mane, vakare leliai sunkiausi,man bet kur važiuoti toli, dar krūvos ir šiaip reikalų, bet turiu spėti grįžti, pvz vairuotojo pažymėjimą reikėjo keisti, medicininę tvarkytis, tėtis išleidžia, bet jis nei užmigdys vaikus, nei valgyt išvirs, tarkim, turiu konkretų laiko tarpą ir turiu susisukti, jau neužsuksi dar kažkur. Man pasako- nusipirk ten tą, ten aną..aha,nusipirk. Visada esu priklausoma nuo kitų: kas nupirks, arba kas išleis..na bet ne amžinai taip bus, sukamės kažkaip, gerai, kad mano tėvai labai padeda.

Kaip jūs laikotės? Kada tavo terminas? Kaip lėlytė pilvelyje gyvena?

JURSAN, šaunuolės jūs, tau daug daug

Labai smagu dėl Wiqtea, Puodelio , smagu, kai pasiseka po nesėkmės susikurti kažką dar geresnio, labai labai





Pasiilgstu šitos temutės, kai intensyviai bendravome. Kitur vis tiek ne taip. FB tai ką, tik fotkes matom vienos kitų, o realiai tai ir nėra to bendravimo, grupės nesusikūrėm, o čia jau dauguma nebeužeina.. Aišku, turbūt natūralu, viskas turi savo pradžią ir pabaigą, bet ai,man tai visa laiką liūdna, skysta aš

Visoms

Ačiū mamkos


Labai įdomu visada skaityti tik nevisada turi ka parašyt... tai ir rmsta viskas....

ačiū

Bendravimo visoms trūksta, kažkaip ateinu čia kasdien žiuri niekas neatsake, kitą dieną vėl niekas, kitą vėl.... tai keistai atrodo o būdavo juk to tikriausiai nebesulauksim.... o kad ir kitų susilaukus, kitos tepos pastebėjau nebetampa tokiais namais kaip ši buvo
Kitty, tavo mažyliams jau 9 menesiai, greitai laikas lekia.... kiek jau paauginai, netruks tas laikas ir žiūrėk jau kalbes protingai, eis ramiai ir klausys, tik laikykis



O mes jau atlikome visus reikalus vestuvėm, sutuoktinių kursus baigėme, vyksime šiandien pas kunigą, visus likusius dokumentus atiduot ir lauksime datos.
Labai džiaugiuos kad paankstino mamų dieną mokykloje, tai spesiu sudalyvaut, nes išvyksiu dabar vėl tuoj tuoj, ir ši kartą ilgiausiam periodui(7savaitės), džiugu kaip vyrai tvarkosi be manes. tai birželį tikiuos, kad pavyks atvažiuoti jiems pas mane, o tada jau vestuvėms grįšim visi kartu būtų faina, papromogatume visi DE.

Sveikos

Oj Kitty, na kaip smagiai skaitosi tavo postai, gera net

Manau kad visos pilnos reikalu, darbu, visokius pavasariniu uzsiemimu, todel ir tylu ramu cia.

As va irgi vaikstau i proceduras visokias del savo nugaros: mankstos, masazai, sildymai. Tikiuos pastiprinsiu truputi Mokykloj mums sekas jau visai gerai. Stebina rezultatai, dziaugiuos uz savo vaikinuka. Draugu atsirado, drasesnis patapo, sportuoja daug, super as irgi sukuos namuose viena, vyras kaip jaunas menulis pasirodo, tai viskas ant mano peciu. Galvoju apie tolimesnes studijas, noriu kazkur save labiau realizuoti o siaip tai laukiu vasaros, laukiu atostogu

Visoms

Labas

Kaip smagu sulaukti buvo Kitty posto. Kaip tas laikas greitai bėga Atrodo gi neseniai mažiukus lankėm, o jie jau va stojasi patys... Iš tiesų, pirmieji vaiko gyvenimo metai be galo turtingi ir jie labai toli pažengia per tuos vienerius metukus.

Dėl mūsų temos, tai iš tiesų aš irgi labai džiaugiuosi, kad šiuo virtualiu būdu radau bendraminčių, su kuriomis ir tiesiogiai jau bendraujame.

O rašome dabar turbūt mažiau dėl to, kad pirmaisiais vaikučių gyvenimo metais nedirbome. Tai tuomet forumas buvo ir bendravimas, ir poilsis, ir paguodos šaltinis, ir tam tikra terapija. Dabar visos daug labiau esame užsiėmę, todėl ir rašome rečiau.

Mano vaikai po Velykų buvo pas močiutę, nes buvo tėtis parvažiavęs (nors po to po 1 ar 2 dienų kokiai savaitei vėl prapuolė). Kai mokslai prasidėjo, tai mergaitę parsivežiau namo, o mažius dar savaitę pabuvo pas močiutę. Praėjusį penktadienį mergaitei buvo atsiskaitymas muzikos mokykloja (grojo smuiku). Tą dieną mokykloje jie darė šaltibarščius, tai mamos, kurios galėjome, ėjome ragauti. Po pamokų grįžusiai leidau pažiūrėti filmukus, nes nuo 17.30val. buvo atsiskaitymas muzikos mokykloje. Bežiūrėdama filmukus ji užmigo. Leidau pamiegoti. Tada atsikėlusią sušukavau, galvoju dar yra laiko, pavalygs ir neskubėdamos nuvažiuosim. Tik kai ji paklausė, kiek valandų, prisiminiau, kad mokytoja sakė būti mokykloje 16.45 O tuo metu buvo 16.40. Tai aš kaip žaibas apsirengiau, aprengiau mergaitę ir lėkėm į mokyklą. Tada ją ten palikau, grįžau paimti I padą (filmavimui), nupirkau gėlių. Pati dar planavau pasipuošti ir pasidažyti, nes turėjo ir mano ex ten būti. Spejau nelabai.... Jau kai su viskuo ten antrą kartą nuvažiavau, tai pamačiau ir juos atvažiuojant. Buvo jis, močiutė ir kai mašinoj mačiau, pagalvojau, kad jo sesuo. Pasirodo ne.... kažkokia teta, kuri nekalba lietuviškai. Aišku, pagalvojau, kad jo draugė. Oi, tokie dalykai tai mane džiugina, tik kažkaip vis tiek bendrauti keista. Aišku, niekas mūsų nesupažindino, taip ir likau nežinodama kas ir kaip, nes mano puseserė buvo su vyru pas jį Londone, tai paskojo, kad jis jau seniai ten turi draugę, kuri yra lietuvė.... Iš tiesų tai koks skirtumas, tik šiaip man moteriškai smalsu ir tiek. Mergaitei groti sekėsi gerai, ji labai drąsiai jaučiasi scenoje ir prieš auditoriją. Man, aišku, atrodė, kad kiti vaikai geriau groja, bet iš esmės aš gi ir nenoriu iš jos padaryti muzikantės, jei ji to nenorės.
O vakar mano ir Moliūtės mergaitės šoko šokių mokyklos koncerte Muzikiniame teatre. Šoko net du kartus, ryte nuo 12 ir vakare nuo 18 val. Pasisekė viskas gerai, atrodė gražiai. Tai atrodo, laisva diena buvo, bet vakare tai aš buvau pavargusi kaip šuo.... jau net draugas bijojo mano kelyje pasipainioti Kažkaip emociškai pavargusi buvau.

Šiandien visokių darbinių kliuvinių atsirado, tai irgi prasinervavau visą dieną. Nieko tragiško, bet aš labai moku nervuotis

Labas, sveikos mielosios

Senai cia buvau beuzklydus, bet apskritai kompiuteris nebera toks mielas draugas.
Smagu skaityti, kaip jus gyvenat, kad ir tas mazas ratas belikes, bet vistiek viskas taip sava.

Noriu meeto

O apie mus tai trumpai tiek, kad esam uzsisuke kasdienej rutinoj, as po darbu esu labai issiderinus, labai sunki buvo paskutine savaite, jau norejau biulioteni imti, nes tieisiog nebepajegiau, organizmas pats sauke, signalizavo, kad taip negalima - bet keliaus ir ejau, kazkaip negerai. Siandien Mante soka mamyciu dienai, o as negaliu dalyvauti, mociutes ir negali - tetukui teks pabuti uz mane, draugei patikejau plaukucius suristi, taip ir sukames.
Mantei mokykloj tai taip vidutiniokiskai, su matemtika neblogai, o su lietviu prasciau, labai didele gincininke, mokytoja pasake-taip ir bus, bandau perkalbeti-neklauso, tada asaros...ir taip kaskart.Bet jos siltumas, meilumas neikainuojamas.
Taigis baigiu kavintis ir lekiu i darbuka.

Noriu atitrukt nuo kasdienybes, nuo darbo, noriu meeto ir noriu paniurkyt katuko dvynukus...
Grazios mamos dienos jums visoms:)