Individualiu namu projektai

Gal galite įvardinti tambūro funkcijas?
Koks turi būti jo mažiausias plotas?
Ar gera mintis palikti kelias "pakabas" ir batų dėžę tambūre, o pagrindinę sieninę spintą įrengti įėjus per tambūro duris į koridorių/svetainę už 150cm nuo durų?
Kaip vertintumėte idėją nedėti tambūro durų ir tambūro sienas skiriančias tambūrą ir svetainę/koridorių/virtuvę daryti tik 180 cm aukščio norint nesumažinti didesnės erdvės pojūčio, kurį sugadintų pilnas sienų įrengimas iki lubų, bet į tambūrą įėjęs žmogus dar nematytų svetainėje ar virtuvėje esančių žmonių?

Pagrindinė tambūro f-ja ta, kad atskirti patalpas nuo šalto oro ir vėjo įtakos. Kadangi name gyvena 2-4 žmonės, tai savaime aišku, kad bus tam tikras judėjimas per pagrindines duris, dėl to viduje esantis žmonės gali jausti tam tikrą diskomfortą kai vos pradarius duris per patalpas pereina lengvas vėjo gūsis ar žiemą šaltukas veržiasi į vidų Aišku vietoj tambūro galima panaudoti šiluminius užtvarus, bet toks malonumas brangus ir dažniausiai tai daro tik visuomeniniuose pastatuose.
Na dėl spintos būtinumo jau sprendžiate patys kas jums patogiau. Galima spinta įrengti ir vos tik išėjus iš tambūro. Grįžtat namo greit nusiaunate batus tambūre, kad nenešti purvų į namus, o striukę galit hole pasikabinti.
Dėl erdvės, tai galima daryti, kad ir stiklinę pertvarą ar dvigubas plačias duris. Čia jau reiktu konsultuotis su dizaineriu arba architektu, kurie ir mažą erdvę sugeba taip apžaisti, kad atrodytu didelė

Tikrai taip nedarykit. Kodėl nenorit iki lūbų daryti? Jeigu čia vieno aukšto namas tai nematau jokių problemų daryti iki lubų kas būtu +2.6-2.8 m. Jeigu namas dviejų aukštų ir yra erdvė per du aukštus galima daryt kaip antresolę, bet tikrai ne 1.80 m.

Nemačiau naujos statybos namų, kuriuose durys į tambūrą būtų laikomos uždarytos. Ar jūs iš praktikos turite kitokių pastenėjimų?
Reikėtų labai didelio 6-7 kv. m. tambūro, kad įeitų ir jame patogiai galėtų nusirengti 3 žmonės esant uždarytoms durims į koridorių.

Jeigu durys neuždarytos, tambūras nedidelis, tai ir šaltas oras nekliudomai keliauja į patalpas nepriklausomai nuo to ar yra, ar nėra tambūro. Kiek šalto oro prieis į vidų daugiausia priklauso nuo to, kiek laiko bus atidarytos lauko durys.
Žodžio tambūras reikšmė - nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti.

Norint gauti daugiau naudos šilumos išlaikymo prasme reikėtų tambūrą projektuoti šalia namo, o ne name, kaip kad daugelis architektų įpratę.
Jo paskirtis yra buferinė zona, su aukštesne nei aplinkos, bet žemesne nei kambario temperatūra ir su pastoviai uždarytomis durimis. Tambūras šiltojoje namo erdvėje negali užtikrinti šios funkcijos, nes jis bus beveik kambario temperatūros. Nelabai pritarčiau minčiai, kad tambūras namo viduje, kurio pagrindinė funkcija yra stabdyti šalto oro sverbimąsi, yra būtinas, nes jis tiesiog neatliks šios funkcijos, bus per mažas, per šiltas ir per daug atviras.

Taip pat reikėtų pradėti galvoti apie garažo "iškeldinimą" iš šildomos namo erdvės ir pradėti projektuoti jį taip, kad jis turėtų atskirą stogelį, su atskira konstrukcija.
Taip bus daug pigiau ir pastatyti ir išlaikyti, nes garažo šiltinimas analogiškas namo šiltinimui neturi prasmės, nėra šiltų garažo vartų. Reikia pradėti braižyti apšiltinimo sluoksnį tarp namo ir garažo, nes garažas yra mažiau šilta ar net nešildoma patalpa.
Jeigu žmogus kartais pageidauja šildomų dirbtuvių tai nebūtina planuoti šildomo autoserviso, tam užtektų patalpos su įprastinėmis durimos, kurios gali būti šiltos ir sandarios. Tuomet tokia patalpa galėtų būti šildomame namo tūryje.
Garažui reikalingą šiltesnę nei aplinkos temperatūrą galima pasiekti neapšiltinant garažo grindų ir leidžiant šilumai iš žemės šildyti garažą iki teigiamų temperatūrų.
Norint šiltesnio garažo, reikia jį apšiltinti ir šiek tiek menkiau apšiltinti sieną tarp namo ir garažo, kad susidarytų šioks toks šilumos nutekėjimas iš namo į garažą, o virš įėjimo durų pastatyti infraraudonųjų spindulių šildytuvą, kuris įsijungtų kelioms minutėms kai jautri šalčiui šeimininkė lipa į/iš automobilio. Pastovus garažo šildymas niekaip nepateisinamas aukštesnės energinės klasės namuose. Požeminiai garažai yra geras pavyzdys, kai nešildomas garažas pats sušyla nuo žemės šilumos ir jame komfortiška net nešildant. Tokiu pačiu principu, tik pakeičiant žemių sluosknį į tradicinę šiluminę izoliaciją, derėtų įrenginėti garažus "priblokuotus" prie namo, bet atskirtus bent šiokiu tokiu šilumos izoliacijos sluoksniu nuo šildomo namo tūrio.

Pamažu reikėtų pradėti galvoti apie pasaulio šalių (šiaurės) nurodymą plane ar dar geriau planą pasukti taip, kad šiaurė būtų viršuje,
Susidaro įspūdis, kad planai pasukti taip, kad garažas visada būtų apačioje.

Mus architektė, užsiimanti namo vidum, įtikino mažinti projekte esantį tambūrą per suplanuotos spintos plotį ir perkelti pagrindinę sieninę spintą ė į holą, apie 1.5m nuo tambūro durų. Įtikino argumentai, kad būti tambūre - buferinėj zonoj - niekam nesinori.

Pas mus tambūro zonoj taip pat nėra jokios spintos, spinta kiek toliau, kaip sakote už 1,5m hole. Tiksliau ne spinta, o drabužinė lauko rūbams. Tikrai labai patogu. Visai nesinorėtų grūstis prie durų išeinant ar grįžtant.

Tambure zadu padeti tik nedideli suoleli - batu deze, slepetems ar siaip batams, o spinta bus hole

Planai sukami pagal pasaulio šalis tik sklypo sutvarkymo dalyje. Dažniausiai pastato apačia yra pagrindinio įėjimo nuo gatvės kryptis (nuo apačios į viršų). Patalpos vienareikšmiškai išdėstomos pagal pasaulio šalis, kiek tai leidžia pati sklypo specifiką ir gatvės padėtis. Dėl garažo "iškeldinimo" tai vėlgi sudėtingas dalykas , kartais tą galimą padaryti, o kartais ne. Ko gero pats geriausias variantas iš vis garažą daryti kaip atskirą statinį ir nesukti galvos, dėl atskirimo nuo šiltų patalpų... tik dėja nepatogu taip bus gyventi. Garažo vidines sienas visada galima apšiltinti, tik su apšiltinimu iš vidaus nereiktu persistengi, nes tai nėra pats geriausias sprendimas.
Tambūras dažniausiai daromas iki 5-7 m2. O dėl to, kad duris visuomet praviros būna tai tikrai nesutinku. Čia nebent kai namuose būna koks susibūrimas ir atvažiuoja daugiau žmonių. O taip kai grįžtat namo iš darbo, nusiaunat batus tambūre, striukę į spintą esančia hole ir tiek jos tebūna praviros. Kad ir būnant durims praviroms vis tiek oro judėjimas yra pristabdomas, negu būtu visai be tambūro.
Projektuojant tambūrą šalia namo gal ir geriau šilumos išsaugojimo atžvilgiu, bet iš kart atsiranda papildomos problemos, kad reikalingas atskiras stogelis virš įėjimo ir ne visuomet architektūriškai tai gražiau atrodo. Taipogi kiekvienas papildomas kampas tai ir papildomi pinigai.
Kai namas vieno aukšto su tarkim keturšlaičiu stogu, tai apie atskirą stogo konstrukciją garažui net neverta galvoti. Geriausiu atveju galima daryti dvišlaitį stogą su aukščio persiskyrimu. Vieno aukšto pastatui dažniausiai bus įrengiama medinė perdanga ir ji apšildoma.

garaza su namu galima "sujungti" tamburu, taip vienu suviu viskas "atsistoja" i savo vietas. Aisku ne visiems namu projektams toks variantas tinkamas. Pvz:

Suprantu, jeigu mažas sklypas, tada sunku atskirai priblokuoti garažą prie namo, nes jis labai isikiša.
Kitais atvejais nematau problemos neįterpti garažo į namą.
Sakote, galima apšiltinti garažo sieną, bet projekte tai nerodoma ir greičiausiai nebus įgyvendinama. Kodėl?
Kai stora mūrinė siena iš šiltos patalpos pereina į vėsų garažą iškart susidaro šalčio tiltas. Tas kampas atvėsta, gali net drėgmės pradėti kauptis užstačius spintą ar panašiai.
Dėl to ir siūlau garažo konstrukcijas iš principo atskirti nuo namo konstrukcijų nes tai iš principo skirtingų temperatūrų patalpos ir per konstrukvyvą susidarytų dideli šalčio tiltai.
Be to, garažo konstrukcijos ir pamatai yra kur kas paprastesni ir pigesni jeigu jis yra atskira konstrukcja. Garažas kaip atskiras statinys reikalaus dar daugiau vietos sklype, retai kam tai tiks.

Dėl stogų galiu pasakyti, kad nėra taip sudėtinga. Jeigu architektūriškai priimtinas kitokio, mažesnio nuolydžio ar net sutapdintas stogas tai namo stogas bus visada aukščiau nei garažo.
Namo stogo karnizas bus ne mažiau kaip 3100-3200, o garažo stogas gali "palįsti" po namo stogu ir prasidėti 3000 aukštyje, baigtis 2600-2700. Tai net supaprastina stogo įrengimą, nes greičiausiai taip atskiriant garažą bus "išloštas" bent vienas namo kampas ir tuo pačiu namo stogo šlaitas.
Tokia atskiras garažo stogas daug paprasčiau įrengiamas nei papildomas šlaitas namo stoge. Tikras vargas su tais daugiašlaičiais stogais.

Dėl tambūro šalia namo atsiranda papildomų rūpesčių, sutinku, nesiūlau jo kiekvienam namui, bet kažkam gal visai tiks. Tiesiog kalbėjau iš techninės pusės.
Jį galima daryti ir iš aliuminio-stiklo konstrukcijų, šviesų ir menkai apšiltintą. Jis labai palengvintų gyvenimą pagrindinėms lauko durims, kurios atsiranda patalpoje.
Stogelis virš įėjimo durų bet kuriuo atveju yra būtinas. Manau, kad jis vos ne padvigubina durų eksploatacijos laiką, kai jos praktiškai nebegauna lietaus.

Gal galite pasiūlyti išplanavimo pavydžių energiškai efektyviems namams?

Šiluminiai reikalavimai yra nurodomi tik išorės atitvaroms (norminės šilumos perdavimo koef. vertės). Vidinėms sienoms dažniausiai apšiltinimas nerodomas dėl priešgaisrinių reikalavimų (jeigu naudojame polistirolą reikalinga sertifikuota sistema, o ji dažniausiai būna tik išorinėms tinkuotoms sienoms.) Kadangi apišltinimas iš vidaus toks keblus dalykas, dėl galimo rasos taško susidarymo, tai apšiltinimas paprasčiausiai neparodomas, kad po to nebūtu papildomų bėdų prisiduodant namą ir nereikalautu sertifikuotos sistemos patvirtinančių dokumentų, o kaip natūroje pasidarysit tai čia jau statytojo reikalas (nes tai nėra esminis dalykas). Galim dėti, kad ir akyto betono blokelius, kas iš esmės leistu atsisakyti papildomo apšiltinimo nuo vidinės garažo sienos.

Dėl energetiškai efektyvių namų, tai jau reik žiūrėti patį sklypą, kaip orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu, tai tokių specifinių planų būtent tokio tipo pastatams kaip ir nėra. Iš principo, bet kurį tradicinį namuką, galim paverst į pasyvų arba energetiškai efektyvų. Svarbiausia, kad neturėtu daug kampų, didžiulių stiklinių sienų ir būtu tinkamai orientuoti pastato langai pasaulio šalių atžvilgiu, o toliau tik techniniai niuansai, papildomas apšiltinimo storis, rekuperacinė sistema, efektyvi šildymo sistema ir namo sandarumas.
Gal tik toks pastebėjimas, kad energetiškai efektyviems pastatams būtu geriau rinktis modernesnį namo variantą su sutapdintu stogu. Plačiau apie energetiškai efektyvius namus galima pasiskaityti čia http://passiv.de/en/.

Braižykite vatos sluoksnį ir gaisrinė sauga neturės ką pasakyti, kai naudojamos A1 degumo medžiagos.
Namo gyventojas neturi pats susiprasti, kad jam reikia ne pagal projektą kažką šiltinti. Tai turi daryti žmonės su išsilavinimu projektuodami namą, kad statytojui reikėtų mažiau sukti galvą statybų metu.



Tai nėra apšiltinimas iš vidaus. Apšiltinimas iš vidaus būtų jeigu nubraižytumėte šiltinimo sluoksnį šiltojoje namo erdvėje, kambariuose.
Namo sienos šaltojoje pusėje (garaže) įrengiamas apšiltinimo sluoknis rasos taško susidarymo prasme yra panašus į lauko sienos apšiltinimą iš išorės, tik čia, garaže nebus labai žemų temperatūrų, todėl rasos taškui susidaryti bus dar sunkiau. Iš praktinės pusės galiu pasakyti, kad tokioje sienoje su apšiltinimu iš garažo pusės rasos taškas niekada nesusidarys, tai mažiausia problema. Reikėtų viską padaryti labai neteisingai ir dar pasistengti, kad ten susidarytų rasos taškas.

Šiaip klientas ne tam moka pinigus, kad kažkas būtų neparodoma projekte.


Gerai jeigu statytojas bent kiek supranta, gali ir projektą pasikoreguoti ir statybininkus pašokdinti, o jeigu ne?
Man labai nepatinka, kad jau projektavimo stadijoje labai daug "smulkmenų" nurašoma prie neesminių. Paskui perkant medžiagas dar papildomai nurašomos kažkokios smulkmenos ir dar statybininkai pagal savo suvokimą "optimizuoja".
Ir kuo tikėti statytojui, kai net pats projektas jau nuo pat pradžių neteisingas?

Kaip reaguotumėte jeigu pasakyčiau, kad šis "neesminis dalykas" šildymo išlaidų padidėjimo prasme per namo gyvavimo laiką šeimininkui kainuos panašiai tiek, kiek visos architektūrinės projekto dalies paruošimas? Kiek dar tokių smulkmenų tada tikėtis užsakovui ir ko vertas lieka taip architektų mėgiamas posakis - "geras projektas taupo tūkstančius".

Gerai, kad architektams nebereikia skaičiuoti atitvarų šiluminės varžos, bet parinkti tinkamus mazgus vis dar yra jų prerogatyva, taip kad atsakomybė irgi lieka architektui.