QUOTE(BangaS @ 2014 11 28, 10:31)
Namo gyventojas neturi pats susiprasti, kad jam reikia ne pagal projektą kažką šiltinti. Tai turi daryti žmonės su išsilavinimu projektuodami namą, kad statytojui reikėtų mažiau sukti galvą statybų metu.
Šiaip klientas ne tam moka pinigus, kad kažkas būtų neparodoma projekte.
Gerai jeigu statytojas bent kiek supranta, gali ir projektą pasikoreguoti ir statybininkus pašokdinti, o jeigu ne?
Man labai nepatinka, kad jau projektavimo stadijoje labai daug "smulkmenų" nurašoma prie neesminių. Paskui perkant medžiagas dar papildomai nurašomos kažkokios smulkmenos ir dar statybininkai pagal savo suvokimą "optimizuoja".
Ir kuo tikėti statytojui, kai net pats projektas jau nuo pat pradžių neteisingas?
Kaip reaguotumėte jeigu pasakyčiau, kad šis "neesminis dalykas" šildymo išlaidų padidėjimo prasme per namo gyvavimo laiką šeimininkui kainuos panašiai tiek, kiek visos architektūrinės projekto dalies paruošimas? Kiek dar tokių smulkmenų tada tikėtis užsakovui ir ko vertas lieka taip architektų mėgiamas posakis - "geras projektas taupo tūkstančius".Gerai, kad architektams nebereikia skaičiuoti atitvarų šiluminės varžos, bet parinkti tinkamus mazgus vis dar yra jų prerogatyva, taip kad atsakomybė irgi lieka architektui.
Šiaip klientas ne tam moka pinigus, kad kažkas būtų neparodoma projekte.
Gerai jeigu statytojas bent kiek supranta, gali ir projektą pasikoreguoti ir statybininkus pašokdinti, o jeigu ne?
Man labai nepatinka, kad jau projektavimo stadijoje labai daug "smulkmenų" nurašoma prie neesminių. Paskui perkant medžiagas dar papildomai nurašomos kažkokios smulkmenos ir dar statybininkai pagal savo suvokimą "optimizuoja".
Ir kuo tikėti statytojui, kai net pats projektas jau nuo pat pradžių neteisingas?
Kaip reaguotumėte jeigu pasakyčiau, kad šis "neesminis dalykas" šildymo išlaidų padidėjimo prasme per namo gyvavimo laiką šeimininkui kainuos panašiai tiek, kiek visos architektūrinės projekto dalies paruošimas? Kiek dar tokių smulkmenų tada tikėtis užsakovui ir ko vertas lieka taip architektų mėgiamas posakis - "geras projektas taupo tūkstančius".Gerai, kad architektams nebereikia skaičiuoti atitvarų šiluminės varžos, bet parinkti tinkamus mazgus vis dar yra jų prerogatyva, taip kad atsakomybė irgi lieka architektui.
Tokie dalykai aptariami dar derinant tinkamą projekto variantą. Jeigu užsakovas nusprendžia, kad jam nereikalingas tas garažo vidinės sienos apšiltinimas, tai nieko čia ir nepadarysi (pateiktuose pvz apšiltinimas pavaizduotas), tiesiog perspėjama, kad ateityje galėtų taip pasidaryti ir tai nebūtu esminiai projekto pakeitimai.
Kodėl projektas nuo pat pradžių neteisingas? Pagal galiojančius reglamentus vidinėms sienoms nėra reglamentuojama šilumos perdavimo koeficiento vertė, tai toks mazgas negali būti "neteisingas". Dėl sutaupimo šildymo išlaidoms tai vėl diskutuotinas dalykas. Kodėl vieni statosi paprasčiausius namus, kad būtu pasiekta minimali B energetinio naudingumo klasė, o kiti darosi energetiškai efektyvius namus? Juk pasirinkus antrąjį variantą būtų žymiai didesnis sutaupymas šildymo išlaidoms lyginant su pirmuoju variantu. Tikriausiai taip yra dėl finansinių galimybių statybos pradžios metu, tai čia ir visas paaiškinimas
O tokio dalyko kaip, kad nereikia skaičiuoti šiluminės varžos nėra... Kaip įmanoma parinkti atitvarinės konstrukcijos mazgą, kad būtu pasiektos minimalios reikalaujamos U vertės (šilumos perdavimo koef. vertės; arba varžos R=1/U) be skaičiavimų? Ir ypač kai termoizoliacjos sluoksnį kertą įvairios metalinės jungtys, ryšiai ir tt. Taip, kad skaičiavimai visuomet atliekami, tik architektūrinėje dalyje jie nerodomi, o pateikiamas galutinis rezultatas.
