sitoj diskusijoj apie vaiku auklejima, as turbut labiausiai artima senai pazistamai. stengiuos kuo daugiau kokybiskai praleist laiko su vaikais, bandau aiskint ir aiskint tam tikrus dalykus (kartais sekasi, kartais ne) neretai surinku, bet tai seka po kokiu 5 kartu: susitvarkyk/eik daryt pamokas/praustis. Kartais dar speju perspet, kad darausi pikta, ir jau sekanti karta reksiu garsiai. Esu niuktelejus i nugara, kai brolis sesei kazka dare, kas jai buvo skausminga, ir as tuo momentu tik taip sugebejau sureaguot. esu is parduotuves uz rankos istysus klykianti ir per jega grudus i masinos kedute, nors jau per ausis turbut dumai is pykcio ejo. nesu ta tokia svelnioji kuri cackinasi, aikscioja del kiekvieno sudniekio, aiskina viesiems aplinkiniams koks mano vaikas stebuklingas ir pan.
pamoku su trecioku neruosiu, ruosia savarankiskai, kartais paprasau parodyt, kaip sekesi, kartais papildomai uzduotis kokias atliekam. jei ka ismoks mintinai reikia (ar zodzius anglu) prasau sese pamokint, tai ta su noru mokosi, o jis ja "moko"

as tuo tarpu kavute gurksnoju
Papildyta:
QUOTE(Maja Di @ 2014 11 03, 16:51)
Aš irgi nesuprantu atostogų be vaikų, be vyro galėčiau, bet be vaiko ne

. Nesuprantu tų, kurie išvažiuoja pailsėt nuo vaikų

.
As kiekvienais metais kartoju, kad vaiku kartu atostogaut neimsiu

nes nu jie bega, pesasi, duksta, burba, kelia toki erzeli, kad kartais tikrai imi gailetis juos pasiemus kartu

(9m. ir 6m.) bet kiekvienais metais vel ir vel imam kartu.
kita vertus, turint kokius 2-3 vaikus kelione lektuvu i svecia sali laaabai isbrangsta vaziuojant ne dviem, o 4-5