Kur rasti vyrą kai tau 40 ir daugiau.

Na taip, dabar tokių žmonių daugėja. Čai kultūrinis dalykas, atsirandantis šiuolaikiniam pasauly, ir ypač šiauriniuose kraštuose. Žmonės darosi egocentriški, ne bendruomeniški, mėgsta užsidaryti vieni nuo kitų, erzinasi, nervinasi, sunkiai derinasi ir susitaiko. Ir čia nebūtinai vyruose esmė, kaip ir čia ne viena pasakė, bet kokie žmonės erzina, o va dar ir vaikų nenorėtų turėt, nes ir tų buvimas erzintų.
Na tebūnie. Aš taip nenorėčiau. Išprotėčiau be šilumos, vyro, ar iš viso žmonių. Ir kai taip nutinka, ne savo noru, būna sunku ištvert, atrodo jokios prasmės nėra. Ir šiaip, atsiranda emocinių problemų, dingsta empatija ir pan.

Tad tas atšiaurumas ir dygumas atstumia vyrus. Net jei jie nenusiteikę šeimai, rimtiems santykiams, nes vis tiek vyrus traukia moterys, moteriškumas, moteriškasis pradas. Ta prasme normalius vyrus.

Neseniai viename vakarėlyje susipažinau su pora, kur ji išsiskyrus, vaikai jau suaugę ir palikę lizdą, susipažino ir gaudo romantiką su užsieniečiu, kuris niekada nebuvo vedęs, jam virš penkiasdešimt ir gyvena su mama. Inteligentiškos natūros, bet toks padykęs ir romantikas. Tai seksui ir susitikimams gerai, retom progom. O kad kažkur lauks ten uoste, kad paduos basoną ligos atveju ar kt. gyvenimo atvejais, tai to vyro nebus šalia.

Šiaip va tos gyvenimo problemos labai parodo kas yra kas. Man norisi kažkaip pasidalinti tuos rūpesčius, kad ne viena ardausi, kad galiu sumažinti apsukas, kad vyras ardosi drauge, kažkaip lengviau gyvenasi. Suprantu, kad nėra jokių garantijų, kad jei man kažkas atsitiktų, ar jis būtų šalia, su basonu rankose, gal lėktų pas sveiką gražią, na nei už vieną negaliu garantuoti. Bet kažkaip viliuosi, kad bus. Ir jis viliasi, kad aš būsiu šalia jo, jei reikės paramos. Bet jei tas vyras būtų proginis, tai tų šansų, kad anas spręs mano problemas ar sėdės šalia ligos patalpo, sumažėja iki minimumo ar iki nulio. Na žiūrėkim realiai.

O tai, ką daro vyras, ir tu privalai mokėti padaryti? Pvz mašiną pataisyt, spintą surinkt, lentyną prigręžt prie sienos ir dar žinot niuansus, kaip ten kas ką, kokių įrankių reikia kiek colių ir pan.? Kiekvieną darbą, labai pasistengę ir pasiruošę, gal ir galėtų padaryt tiek vyras tiek moteris. Bet lyčių skirtumai vis dėlto egzistuoja, ir fiziologiniai ir emociniai. Fiziniai pajėgumai vyrų didesni, kol kas dar sporte vyrų ir moterų normatyvai skiriasi, vadinasi vienodos štangos nepakeltų
Nereikia grįžt prie patriarchališkumo. Bet ir tie unisex vyrukai, kurie vaikšto rankinuką per alkūnę pasikabinę ir įsivaizduoja esantys žavūs nuostabūs vien no to kaip mandrai moka pablevyzgot, man pvz jie juokingi.
O dėl buities darbų, kuri nori traktuoti save tarnaite, ta ir traktuoja. Normaliai viską galima suderinti, ir nieko per daug iš kito nereikalauti. Buitis yra visada, ar vienas gyveni, ar ne vienas. Niekur ji nedingsta. Vienai irgi reikia ir valgyt ir tvarkytis. Jei turi pinigų kavinėms ir tarnaitėms, lygiai taip pat jų galima turėt gyvenant su šeima, ir taip pat kavinėse valgyt.
Aš pvz mėgstu gaminti, kai yra ūpas, ir nesijaučiu dėl to tarnaujanti. O gaminti ne vien sau, daug smagiau, ir net džiaugiuosi kai yra kam valgyt.

Man kavą ryte padaro dukra, o dėl mašinos - taip, norėčiau, kad mane vežiotų ir sniegą nuvalytų. Bet ne tai esmė, susitvarkau ir pati. Ne dėl to ieškau vyro.
Sutinku, kad nenoras gyventi kartu gali būti ir kažkokios skaudžios patirties pasekmė. Man tai turbūt taip, nors yra ir kitų priežasčių.
`Nes buvo kelios skyrybos, kurias nebuvo paprasta išgyventi ir nuo kurių kentėjo ir vaikas. Neįsivaizduoju, kaip bendraujant su kažkuo neturėti minty, kad tai irgi gali baigtis dar vienomis skyrybomis.
`Nes turiu paauglę ir man atrodo, kad svetimas vyras namie jai nebūtų geriausias variantas. Tas išsispręs, kai vaikas išeis gyventi atskirai.
`Nes esu pripratus turėti savo ir tik savo finansus, pirkti ką noriu, taupyti kam noriu. Nesuvokiu, kaip galima mesti pinigus į krūvą, kaip leisti bendrus pinigus atskiroms paskoloms, alimentams, saviems/svetimiems vaikams, labdaroms, etc. Neturiu patirties.
`Nes turiu butą su paskola, kurį kažkada paveldės vaikas. Kaip tai suderinti su vyro dalyvavimu buto įrengime, remonte, paskolos mokėjime - neįsivaizduoju. Ir neįsivaizduoju, kaip galėtų atrodyti mano indėlis į vyro būstą, kuris irgi turėtų atitekti jo vaikams.

Subjektyvi , Jūs taip kalbate, nes Jūsų du mokinukai, turbūt, sugyventi su esamu vyru. Aš neabejoju Jūsų gyvenimo kartu pasirinkimo. Man įdomu, jei būtumėte viena ir susipažintumėte su nauju vyru, ar irgi taip pat pultumėte prie bendros buities?

Taip, nes taip gamta lėmė. Kokia ten moteris bebūtų įvairi, tvirta, feministiška, sudėtingo charakterio, vis tiek vyras ieško moteriškumo bent trupinių. O kai moteriškei ant kaktos parašyta, kad "vyro man nereikia aš pati sau karalienė", tai koks vyras išdrįs prie jos eiti.

Tikrai nežinau kaip būtų, negaliu fantazuoti ir projektuoti ko nepatyriau. Mano mokinukai jau paaugliai, abiem pirmi vaikai ir pirma santuoka, ir daug pirmų dalykų drauge. Bet skirtingai nuo OkoksSkirtumas visada norėjau šeimos, vaikų, gyvenimo su vyru, man tai mano gyvenimo pagrindas, ant kurio statau. Visa kita yra nesvarbu. Ir niekada neturėjau problemų su vyrais, vyrišku dėmesiu, tai aš rinkausi, o ne mane rinkosi. Todėl ir esu šioje temoje, kad skaitant komentarus atradau daug keistų dalykų, kurie iš esmės ir atstumia tuos vyrus, dėl to ir neįmanoma jų "susirasti". Šiaip labai neblogas str. šiandien kaip tik apie tai, kad galbūt ne ten ieškote ir ne tos tautybės http://www.delfi.lt/...s.d?id=66594570 Na čia kiek jaunesnės moters istorija, bet kažkur yra panašumų. Lietuviai tokie neretai tikrai komplikuoti, ypač jau pabuvę santuokoje ar ieškantys pažinčių internete.

Subjektyvi,Jus kalbate is pozicijos zmogaus kuris gyvena su savu zmogumi daugeli metu,bendri vaikai,bendras turtas.Kalbat apie moteris kurios JAU BUVO SANTUOKOJ,kad jos pacios atstumia vyrus,nes elgiasi keistai todel turi su jais problemu. Neturi jos problemu del demesio trukumo,juk ne viena jau ta rase,bet nenori isileisti naujo zmogaus i savo buiti,bijo dalintis finansais,mesti pinigus i viena kruva,baiminasi vaiku psichologines reakcijos,o galbut ir nauju skyrybu.Nes tuo atveju kainuoja nemazai nerviniu lasteliu.O tie basonai ar stiklines vandens skamba neitikinanciai,nes daznai sutuoktiniai dar vieni isgyvena ir desimt ,ir daugiau metu.Ne is vaiku nereiketu tiketis tu basonu,stikliniu.Geriau uzsidirbt daugiau ir pasisamdyt kokia slaugute kuri ateidinetu i namelius ir priziuretu,kai jau reikes stiklines vandens.O del rinkimosi kas ka renkasi,tai nezinau kaip Jus tai isivaizduojat.Netgi gera drauge nera taip lengva rast,neskaitau ten visokiu pazystamu,su kuriom tarski ,kad tarsket.O vyra juk visos cia kalbancios turetu senu senovej,jei reiketu tik zmogaus gyvenancio kartu,bet yra kitaip.Ziurekit,kaip vyrus keicia visokios nei groziu,nei dar kuo galincios pasigirti,kas keli metai vis kitas,vaiku tuntai vis nuo kito tevo.Susiranda is kart Pati pagalvokit,kaip elgtumetes jei liktumete viena,negi temtumetes ta is savo issirinktuju(saket visada pati renkates) i savo gyvenima,buiti,pas vaikus,mestumete pinigus i viena kruva..?

Sveikos! Idomi diskusija. Tai del finansu labai paprasta- kam mesti tuos pinigus i kruva- tu moki savo paskola is savo algos, jis moka alimentus savo vaikams is savo algos, na, o jei gyventu tavo namuose, tai normalu, kad turetu apmoketi bent kas antra menesi komunalinius mokescius. Siaip tik norejau pasakyti, kad man tas pingu metimas i viena kruva kazkoks visada keistas atrodydavo. Pamenu, kad anksciau taip visose seimose budavo. Ir pas mano tevus ir pas draugiu tevus. Pamenu anksciau, kai dar nebuvo kreditiniu korteliu, tai semoje budavo vienas ale buchalteris, kuris tvarkydavo visus finansus, o kitas tik atnesdavo savo algele ir paduodavo. Nezinau, man kazkaip keistai visada tai atrodydavo, nes buchalteris kaip gaudavosi namu bosas, kuris valdo seimos pinigus. Mano mociute niekada neturejo savu pinigu, nes nesdavo alga seneliui. Ir kai jei reikedavo ko nors, ji visada prasydavo, kad duotu jai, nes reikia to ar to. Kazkaip man jos gaila budavo, atrodydavo tokia pazeidziama, tarsi prasytu ne savo pinigu, o kokios paslaugos, nors pinigai tai budavo abieju. Dabar gi vel turiu drauge ir ji turi vyro kreditine- ji seimos buchalteris, bosas. Vyras is vis savo kapeiku neturi, nors alga jo dviguba, nei kad jos. Ir turi zmonos prasyti, kad ji jam nupirktu alaus bonke penktadieniui. Nu man nesuvokiami tokie dalykai. Mes su vyru abu turim savo kreditines, kur gaunam algas ir tu pinigu nepervedinejam i kazkokia bendra saskaita. As visada turiu savo pinigu, jis turi savo. Neklausiu jokiu leidimu ar galiu sau ta nusipirkti ta ar ana. Jis taip pat- ka nori ta perka. Aisku- pirkom automobili, tai susimetem abu per puse. Uz buta, tai as moku, tai jis, su maistu irgi panasiai. Mazdaug po lygiai pasiskirstom, bet nera tokio, kad abu skaiciuojam, kad ne duok Die kuris nepermoketu. Na kazkaip naturaliai gaunasi, nes taip jau 10 metu darom. Tai vat man mano ta drauge sako, kad mes esam kazkokie nenormalus, nes normalioj seimoj pinigai turi buti vienoj kruvoj, o pas mus kazkokia kaip ne seima, nes kiekvienas turim savo atskirus pinigus. Atseit normalioj seimoj pinigai visada turi but dedami i bendra kruva, tik kad as nelabai suprantu to esmes..... Gal man kas paaiskins?

Jusu modelis geras,bet jis tinka tik tada jei panasiai uzdirbate,o ka man reiktu daryt jei as 4 kartus maziau ,tai jeiviska po lygiai tai po 2 savaiciu netureciau uz ka i darba nuvaziuot,tai pas yra taip,jis moka paskola,mokescius,as,perku tai ko reikia,o kai baigiasi pinigai,jis man dameta iki algos,kiek sau pasilieka neseku.

Šitoj temoj neretai kalbama normalumą, tai susidariau įspūdį, kad kai kurių žmonių žodyne jis reiškia „gyvena/elgiasi ir pan. taip, kaip aš“.

viską moku. Mašiną paprastai autoservisas taiso Ne tame esmė.

Idomiai issiplete diskusija. Ir normalu, kad nera vienos nuomones. Skaiciau straipsni, kad dabar populiareja seimu gyvenanciu atskirai. Net, kai ir yra bendri vaikai. Netoli vienas nuo kito. Yra, kurie sujunge namus bendru kolidorium. Daugeja ir mobiliu seimu. Kai, gyvena skirtingose valstybese. Pazistu policininka norvega, kuris nuo pirmadienio iki penktadienio dirba NO, o savaitgaliais skrenda pas zmona angle ir suneli i UK.
Kaip, zmones nori, taip ir gyvena. Vieno, geriausio modelio nera visiems.
Mano su vyru finansai yra atskiri. Taip visada gyvenau. Atostogauti vaziuoju be jo. Jis yra seslus, o, be to apvazinejes pasauli kelis kartus. As jam palieku galimybe pabuti vienam. Beje, sopintis irgi be jo vaziuoju. Tam turiu drauge. Ir, girdejau tokia nuomone, kad geriau su drauge paplepeti, nei sukti vyrui galva. Su visokiais myli ar ne myli?
Niekam asmeniskai netaikau. Radau straipsni ta tema cia.
Geros dienos visom!