Kur rasti vyrą kai tau 40 ir daugiau.

Prieš pora dienų, skubom susirinkęs savo "bulgarkes" ir "russkoje radio", meistras, baigęs pas mane darbus, išskubėjo į kitą objektą. Namie gražu tylu ir tuščia. Vos neapsižliumbiau. Lyg mergą su vaiku būtų palikęs. Nejučia įpratau, kad namie yra žmogus, yra veiksmas, pokalbis, puodelis arbatos dviese.
Šam diskuse kiekviena ginam savo esamą. Įrodinėjam kitoms (o gal labiau sau), kad laaabai saldi ta vienatvė. Ir to vyro norim tiktai trupučiuką tik tam tikru sąlyčiu.
O jei jau norim, tai ko nesusirandam. Moterys vardijo daugelį veiksnių, kuriuos reiktų derinti, perlipti: vaikai namai finansai laikas erdvė etc. Tiesiog nesiranda TAS žmogus, dėl kurio tai ir dar daugiau ir su džiaugsmu.
Kas trukdo nerti į naujus santykius? Atmintis. Ir baimė. Patyriau smurtą šeimoje. Skausmingas skyrybas. Man 41-vieneri, o aš jau palaidojau du vyrus. Kažko nepadariau. Neapsaugojau dukros nuo širdgėlos, kurią jai teko iškęsti tėvui dingus be žinios, vėliau prie tėvo urnos. Dar paauglės, nuo skyrybų skausmo ir draskymosi tarp tėčio ir mamos. Mano antrojo vyro ( kuris man buvo angelas, o mano dukrai- ne) tylaus psichologinio smurto.
Taip, jaučiuosi vieniša. Noriu mylėti ir būti mylima. Man giliai nusispjaut, kad reiks ruošti pietus ir skalbti kojines. 18 metų tai dariau ir man tai buvo savaime suprantama. Ir ką? Vuolia į trečio paieškas. Parsivest į namus ir žiūrėt, kurį (širdies ar namų) kampą pridergs šįkart? Taigi neišeina, kaip jauniems nerti į santykius, lyg nieko nebūtų buvę.
Mano dabartis- darbai, kapai, tušti namai, vaikai (džiaugsmas ir paguoda) kitame mieste; ir bičiulis, kuris aplanko, kai nesergu mėnesinėmis ir nėra ko spangti apie pasiėmimą iš oro uosto, pagalbą perkant ar sugędus automobiliui, ar sergant vandens stiklinę ar basoną...
Perskaitysiu dar 300 knygų, kaip tapti laiminga, išgyventi geriausius savo gyvenimo metus, gal dar papasakosiu jums kokią kraizy istoriją apie pasimatymus iš draugas.lt

Tas basonas tebuvo hiperbolizuota, ne viskas taip tiesmukiška. Slaugutė yra svetimas žmogus, pareigos ir darbas. Rašiau apie savą žmogų, savo žmogaus buvimą šalia, tas, kuris laiko už rankos. Apie tokį žmogų, kuris sprendžia tavo problemas, nes jis nori jas spręsti, nori padėti. Tai savas žmogus. Na kaip susitarėm, kad ir džiaugsme, ir varge. Tai tas, kuris tik pasimatymams, maloniems ir be įsipareigojimų, jis tik džiaugsmui. O visokiems vargams, jis niekam nieko nežadėjo

Tikrai tikrai suprantu, kai moteris nenori įsileisti tame laikotarpyje, kol jis pradinis apsitrynimo etapas. Ir aš nenorėčiau Bet kai sako, kad apskritai niekada neįsileis į savo rutininį gyvenimą, kad net neįsivaizduoja tokio dalyko, tai čia yra visai kas kita. Na jei tas žmogus tikrai tavo, be jo gyvenimas nemielas, ilgesys ir trūkumas nepakeliamas, o jis tarkim gyvena kažkur ten, kur neprivažinėsi. Tai ką, statyti principus ir tuos įvardintus patogumus aukščiau santykių? Jei tai jie prioritetų viršūnėje, o ne žmogiškieji, tai taip, tada nieko nebus.

kad man atrodo tokiu nelabai ir yra, kad sakytu apskirtai niekada, nes tikrai visi suauge zmones zino, kad neimanoma visko numatyt. Juk ir kurios prisiekia prie altoriaus but su vyru "iki grabo lentos" neturi 100 proc.garantijos, kad taip bus. Tiesiog gal tas "nenoriu, neisivaizduoju bendro gyvenimo" nenurodo jokio termino. Gal taip bus visada, o gal pasikeis po metu, 5 ar 25.

visos nori užtempt santykius ant savo kurpalio.Taip,didžiuma moterų,ir aš tarp jų,yra tradicinių poreikių. Bet negi sunku įsivaizduoti,kad yra kitokių žmonių? Nu pėvėzė menininkai ...principai nė prie ko. Kaip ir vinių kalimas/mašinos remontavimas. Visi viską šiais laikais sugeba,nesugeba-pasisamdo.

Tikrai nesunku įsivaizduoti ir suprantu, kad tokių visokių yra ir labai normalu , bet kai ieškoma nežinia ko, tai tada nesuprantama, kokie norai ir kodėl nėra rezultatų. Kažkoks uždaras ratas.

Zaveseli, prizas už atvirumą. Tau reikia žmogaus šalia, ir tu ji rasi.
Tik nesuprantu, kodėl tos, kurios taip vertina savo vienatve , iesko , ko nėra, ir napemetė.

pateikit pavyzdziu, kas anot jusu "nezinia ko".

Jau rašiau ne vieną pvz., kas tiktų į menamus kandidatus. Bet kaip suprantu, tie variantai nepriimtini. Tai kokie priimtini? Šito kaip suprantu pačios damos nelabai žino, bet ieško, kažko. Kas neštų vien pozityvą ir anei jokio nepatogumo. Kaip suprantu, tas mano minėtas "variantas", kur niekad nebuvo vedęs, bet gyvena su mamyte, tai nelabai tinkantis? Tai moteriai tinka, bet apie gyvenimą kartu net negalvoja, nes ne todėl, kad per prastas variantas, o todėl, kad jis total ne šeimos variantas, vien tik romantiškiems susitikimams, seksas, bet jei kokia problema, tai jis tikrai jos jai nepadės spręsti. Jis toks vyras - šventė. Bet supranta, kad laikinas kavalierius ir tiek žinių. Niekas niekam jokių ten ištikimybės įžadų nedavė ir niekam nieko nežadėjo. Taip, tai variantas, bet kaip suprantu, čia tokio gėrio nenorėtų

aisku vyro privaloma ieskoti tik santuokai. Nenori zenytis, neieskok vyro. Blogiau jei vyra rasi, o jis zenytis nenores

Kai viduje purvo daug, tai visur ir visame kame pridergima matai ir ji pritrauki. Paciai reiketu issivalyti. Issivalyti -reiskia nekaltinti saves ir nekaltinti vyru. Gyvenimas prasideda nuo pacios ir viskas aplink pacia sukasi.
Jei vyras ateina tik malonumui, o vyriskos pagalbos nera, reiskia moteris jam kazkokiu budu neleidzia pasireiksti. Pvz.turi labai tvirta nuostata - as pati galiu. Jei gali, tai ir daryk, vyras atsitraukia. Ne sakyti jai nereikia, vyrai jaucia.
Buti moterimi, atrasti save, suprasti kaip visi desniai veikia, tam reikia laiko ir noro. Bet jei moteris atrado save, net lopas, alkocholikas, nevykelis vyras salia jos irgi pasitemps ir atras save kaip vyra... jam tik tiek ir truko iki laimes- tikros moters salia, net jei iki jos 10 zmonu paliko ir 20 vaiku pamete. O kita, gavusi normalu vyriski, per pora metu gali is jo visiska nevykeli padaryti ar i kapus nuvaryti. Visa tai moters galioje.

Tikrai ne. Bet poreikiai susiveda į vyrus - šventes, o ne į gyvenimo draugą, kuris daugiau nei meilužis, žigolo, alfonsas ar vėjo pamušalas. Tai kažkaip nesusiveda, kas tas šaunuolis, kuris turėtų būti geras, normalus, bet be įsipareigojimų.