Kur rasti vyrą kai tau 40 ir daugiau.

#505
QUOTE(kliomba @ 2014 12 05, 22:10)
Na taip, dabar tokių žmonių daugėja. Čai kultūrinis dalykas, atsirandantis šiuolaikiniam pasauly, ir ypač šiauriniuose kraštuose. Žmonės darosi egocentriški, ne bendruomeniški, mėgsta užsidaryti vieni nuo kitų, erzinasi, nervinasi, sunkiai derinasi ir susitaiko. Ir čia nebūtinai vyruose esmė, kaip ir čia ne viena pasakė, bet kokie žmonės erzina, o va dar ir vaikų nenorėtų turėt, nes ir tų buvimas erzintų.
Na tebūnie. Aš taip nenorėčiau. Išprotėčiau be šilumos, vyro, ar iš viso žmonių. Ir kai taip nutinka, ne savo noru, būna sunku ištvert, atrodo jokios prasmės nėra. Ir šiaip, atsiranda emocinių problemų, dingsta empatija ir pan.

kad niekur ta empatija neprapuola, viskas ok smile.gif. Tiesiog gyveni taip, kaip nori. Tai, nuo ko tu išprotėtum, aš pasirinkau pati, nes kitaip net negaliu įsivaizduoti. Taip, ilgas buvimas žmonėse mane tikrai erzina, net darbe turiu atskirą kabinetą, kur sėdžiu viena, kaifas smile.gif. Nes prieš tai buvom trise, pervargdavau nuo to labiau, nei nuo darbo krūvio. Aš išprotėčiau nuo žmonių buvimo šalia ilgą laiką. O, kažkas rašė, dėl stiklinių vandens ir t.t. - va čia pats baisiausias dalykas - gimdyti vaikus tik dėl to smile.gif. Geriau soc. darbuotoją samdysiu - vis pigiau ir ramiau smile.gif. Na, bet, vėl gi, kiekvienam savo. Turiu pažįstamą, kuri bet kokiais būdais ir bet kokia kaina ieško vyro. Negali net 5 min. namie viena būti. Gyvena, būdama 36 m. su mama, nes tiesiog negali gyventi viena, pvz. nuomotis. O aš nuo vaiko kaifuodavau, kai likdavau namie viena. Visi mes skirtingi, ir tai tikrai nėra blogai.
Atsakyti
#506
Tai nėra blogai, tu esi tiesiog senmergė, koncentruota į save, nereikia tau nei seimos, nei vaiku, nebus pas tave ir vyro, nes norint gauti, reikia duoti, o to tu nenori.
Atsakyti
#507
QUOTE(gluosnis @ 2014 12 06, 13:33)
Kai viduje purvo daug, tai visur ir visame kame pridergima matai ir ji pritrauki. Paciai reiketu issivalyti. Issivalyti -reiskia nekaltinti saves ir nekaltinti vyru. Gyvenimas prasideda nuo pacios ir viskas aplink pacia sukasi.
Jei vyras ateina tik malonumui, o vyriskos pagalbos nera, reiskia moteris jam kazkokiu budu neleidzia pasireiksti. Pvz.turi labai tvirta nuostata - as pati galiu. Jei gali, tai ir daryk, vyras atsitraukia. Ne sakyti jai nereikia, vyrai jaucia.
Buti moterimi, atrasti save, suprasti kaip visi desniai veikia, tam reikia laiko ir noro. Bet jei moteris atrado save, net lopas, alkocholikas, nevykelis vyras salia jos irgi pasitemps ir atras save kaip vyra... jam tik tiek ir truko iki laimes- tikros moters salia, net jei iki jos 10 zmonu paliko ir 20 vaiku pamete. O kita, gavusi normalu vyriski, per pora metu gali is jo visiska nevykeli padaryti ar i kapus nuvaryti. Visa tai moters galioje.

Ne apie purvą ir apsidergimą aš kalbėjau. O apie skaudžią patirtį. Ir apie (pa)sąmoningą to pasikartojimo baimę.
Bičiulis man nepadeda net labai prašomas. Jis turi šeimą ir ja rūpinasi. Man "patraiško" patarimų vietoj prašytos pagalbos. Ir paberia filosofijos, esą gimsti vienas ir miršti vienas, santuoka tai sutartis neatitinkanti realybės. Žinoma, bet kada galiu atsisakyti tokios pseudo draugijos. Jis nė nepajus. O aš liksiu be tų retų žinučių ir susitikimų, kurie mane pradžiugina.
Nusiimu kepurę prieš tas moteris, kurios valdo situaciją, kuria santykius, ko nori, tą ir gauna, nes dirba ta kryptim ir pasitiki savim. Jos laiko šunis ir mėgsta juos dresuot: sėst gult balsas prie kojos. Santykius su vyrais moduliuoja pačios. Aš tokia nesu. Charakterio, kaip suknelės nepakeisi.
Esu silpna ir bejėgė būtybė ax.gif noriu būti mylima, sėdėti ant kelių, gurkšnoti arbatą ir jaustis labai laiminga. O ne nagais dantimis kovoti vėl savo laimės. rolleyes.gif
Replika apie nuvarymą į kapus po mano žinutės citata nejautru netaktiška ir, mažų mažiausiai, nereikalinga. unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo žavesėlis: 06 gruodžio 2014 - 13:58
#508
Na kodėl gi, kad senmergė, tai dar nereiškia, kad vieniša. Žinau vieną jau gerokai pagyvenusią senmergę, na labai garbaus amžiaus biggrin.gif , tai ji "visą gyvenimą", iki šiol turi vieną meilužį, tokį pat jau nusenusį, bet meilužį, žino, kad jis niekada nepaliks žmonos, visada bus su ja ir niekada negyvens kitaip. Nes taip yra. Bet ji jam duoda: gamina skaniai valgyti, su juo pijokauja kaip jam norisi pijokauti, visaip apie jį šokinėja. T.y. nėra taip, kad ji absoliučiai tik ima ir nieko neduoda, duoda, ir labai daug. Bet ją tas tenkina, ji su savo senmergiškom ydom, jai tikrai niekada nereikėjo vaikų, žmonos statuso. Bet dabar, kai paseno, tai gailisi, kad nepagimdė nei vieno vaiko, tas taip. Ir ne dėl vandens padavimo, čia jau tokia nuvalkiota nesąmonė, kad neva tai tik dėl to vaikus gimdo doh.gif Kažkokia absoliučiai debiliška nesąmonė. Ypač kai emigracija, kosmopolitiškumo skatinimas, tie vaikai kur tik nori, tikrai ne prie tėvų patalo, retas kuris karšins pats asmeniškai. Todėl kažko labai tikėtis, kad "visą parą" vaikai metų metus globos, tai mažai vilčių. Vaikai turi gyventi savo gyvenimą, rūpintis savo vaikais ir kt., iš dalies egoizmas užkrauti savo bėdą ir lai veža tą problemų karutį. Visokių atvejų būna, bet nenorėčiau, kad man ir maniškiams taip būtų.
Atsakyti
#509
QUOTE(žavesėlis @ 2014 12 06, 14:52)

Replika apie nuvarymą į kapus  po mano žinutės citata nejautru netaktiška ir, mažų mažiausiai, nereikalinga. unsure.gif

Reikia buti tiesiog moterimi. Kaip ja buti - negaliu atsakyti. Tik turit suprasti, kad vyrai jums atspindi jus pacia - ant kiek jus esate moteris. Moteriska isvaizda dar nieko nereiskia. Vyrui, bet kokiam, laime ir garbe padaryti kazka del tikros moters, net kai visiska nesamone praso.
Del nuvarymo i kapus paaiskinsiu- jusu vyras buvo silpnas zmogus, gyvenimo sulosintas. Kai jus nuo jo atsisukdavot, uzsiskleisdavot, jis bandydavo per konflikta, smurta ar pan. is jusu gauti tai, be ko gyventi negalejo - meile ir siluma. Budas visiskai netinkamas, nes jis jusu nesuprato, kad esat sipna, jautri, pazeidziama... bet gyveno, kol dar gaudavo kazkokiu trupiniu, o kai ir ju nebegavo tiesiog numire.
Vienintele problema matau ta, kad moteris negali is saves duoti, negali myleti, nesuprato kas ji, neatrado savyje meiles saltini ir del baimiu negali atsiverti pati, kad ja galetu myleti.
Atsakyti
#510
QUOTE(Margaretta @ 2014 12 06, 13:31)
Tai nėra blogai, tu esi tiesiog senmergė, koncentruota į save, nereikia tau nei seimos, nei vaiku, nebus pas tave ir vyro, nes norint gauti, reikia duoti, o to tu nenori.

Norėjai mane įžeist? Tau nepasisekė lotuliukas.gif Aš turiu daugiametį draugą, bet tikrai nenoriu vyro, nenoriu šeimos, o labiausiai - vaikų smile.gif. Taip, aš save myliu, bet tai nereiškia, kad daugiau nieko nemyliu, ir niekam nieko neduodu, nepadedu, esant nelaimei ir t.t.t Čia jau tavo fantazijos vaisius. Žinai, ką laikau pačiu didžiausiu egoizmu: vaikų turėjimu dėl slaugos. "O kas tave senatvėje žiūrės?". Nereikia tų vaikų, nemyli, kenčia, bet sukandę dantis augina slauges. Va kur egoizmas, niekas jo nepralenks. Niekad neturėjau bėdų susipažinti ir bendrauti su vyrais, nors nesu nei gražuolė, plius viršsvoris, o bendrauti ir susirasti kažką bėdos nebuvo niekad. Beje, mano draugas nėra vedęs, man ardyt šeimą yra, galbūt, pats didžiausias tabu. Čia šiaip, nukrypimas nuo temos bigsmile.gif Atsakymas į labai smarkiai pasipktinusios Margarettos parašymą biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo OkoksSkirtumas: 06 gruodžio 2014 - 14:18
#511
QUOTE(Margaretta @ 2014 12 06, 13:00)
Zaveseli, prizas už atvirumą. Tau reikia žmogaus šalia, ir tu ji rasi.
Tik nesuprantu, kodėl tos, kurios taip vertina savo vienatve , iesko , ko nėra, ir napemetė.

4u.gif Ačiū, Margarett, kur jau aš jį rasiu. Juk net tu su manim nedraugautum. biggrin.gif
Ne tik dėl mano užimtumo ir nuotaikų kaitos, bet ir baimės būti trečias, kurį palaidosiu, nė per šūvį prie manęs nesiartins unsure.gif . Nebent nežinotų. mirksiukas.gif
Nesakau, kad tai yra svajonių gyvenimas, kurį turiu dabar, bet dabar turiu tokį ir bandau su tuo susitaikyti.
Pernai atšaukėm Kalėdas, nes šeimoj buvo nelaimė ir nutarėm daugiau miekada gyvenime jokių Kalėdų. Šiandien dukra teiraujasi, ar dar turim eglutę. Nusipirko formelių imbieriniams sausainukams. rolleyes.gif
Galvoju. Kodėl negaliu prisiminti praeito automobilio, kuriuo važinėjau 6 metus, valstybinio numerio. Bet net neprisimindama prisimenu, kaip per Naujus prieš 20 metų vyras pergėręs mane sumušė. Negalvoju apie tai, bet kasmet, artėjant naujiems, kažkoks vidinis nerimas. Prisimenu, kaip per Velykas prieš 13 metų susižeidžiau ir, vėlgi, negalvojant apie tai, joms artėjant jaučiu tą nelaimę. Pernai skaudžios Kalėdos. O knygos, kurią vakar baigiau skaityt, pavadinimo nepamenu.
Turbūt, aš blogai užprogramuota. Turėčiau būti laiminga ir linksmutė. thumbup.gif
Atsakyti
#512
QUOTE(OkoksSkirtumas @ 2014 12 06, 15:17)
Norėjai mane įžeist? Tau nepasisekė lotuliukas.gif Aš turiu daugiametį draugą, bet tikrai nenoriu vyro, nenoriu šeimos, o labiausiai - vaikų smile.gif. Taip, aš save myliu, bet tai nereiškia, kad daugiau nieko nemyliu, ir niekam nieko neduodu, nepadedu, esant nelaimei ir t.t.t Čia jau tavo fantazijos vaisius. Žinai, ką laikau pačiu didžiausiu egoizmu: vaikų turėjimu dėl slaugos. "O kas tave senatvėje žiūrės?". Nereikia tų vaikų, nemyli, kenčia, bet sukandę dantis augina slauges. Va kur egoizmas, niekas jo nepralenks. Niekad neturėjau bėdų susipažinti ir bendrauti su vyrais, nors nesu nei gražuolė, plius viršsvoris, o bendrauti ir susirasti kažką bėdos nebuvo niekad. Beje, mano draugas nėra vedęs, man ardyt šeimą yra, galbūt, pats didžiausias tabu. Čia šiaip, nukrypimas nuo temos bigsmile.gif Atsakymas į labai smarkiai pasipktinusios Margarettos parašymą biggrin.gif


Aš negaliu tavęs įžeisti, ne stavęs nepažįstu.O senmergė- ne keiksmažodis, tai bendrinis žodis, kas tau tiesiog tinka, kaip , kad man tiktų apibūdinimas- išsiskyrusi, ar gyvenanti susidėjus.
Tiesą sakant, nelabai tikiu, kad tą draugą turi, bet tegul. Žinai, ką manau? Ogi,kad tu tiesiog nerandi to vyro, kuris su tavimi norėtų šeimos. Kaip ir dauguma čia rašančių.

Vaikų turėjimo dėl slaugos aš nepateisinu, bet vaikų nenorėjimo, kad reikės jiems skirti laiko , nesuprantu.
Papildyta:
Žavesėli, draugaučiau su tavim biggrin.gif Jei būtum tokia nuoširdi, kaip paskutiniu metu.
O labai nemėgstu tik susireikšminimo, kitų neigimo ir savęs aukštinimo smile.gif
Man toks pasakymas, kad nėra normalių vyrų, o aš va, kokia faina, tai vėžį varo, nes dauguma nerandančių taip maskuoja savo neradimo nusivylimą. Turiu daug ieškančių pažįstamų, tai ta dainelė jau nusibodo lotuliukas.gif

Aš ir dabar savo mašinos numerių nežinau.. lotuliukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Margaretta: 06 gruodžio 2014 - 14:35
#513
QUOTE(OkoksSkirtumas @ 2014 12 06, 14:17)
Žinai, ką laikau pačiu didžiausiu egoizmu: vaikų turėjimu dėl slaugos. "O kas tave senatvėje žiūrės?". Nereikia tų vaikų, nemyli, kenčia, bet sukandę dantis augina slauges. Va kur egoizmas, niekas jo nepralenks.


Tu realiai žinai nors vieną tokią šeimą? Abejoju. Nes tai kažkokia nesąmonė, kurią kažkokia durnė sugalvojo ir dabar keli tai kaip kokį kuloną su rubinu. Nežinau, nemačiau, nesusidūriau nei su vienu tokiu ar panašiu reiškiniu. Yra tokių šeimų, kurios labai prieš vaikų emigraciją, prieš tolimą emigraciją, nuoširdžiai nenorėtų, nesvajoja, kad vaikai gyventų JAV, Australijoje ar kur kitur, kur gyvenime galbūt pamatys ypatingai retais atvejais. Bet tai, kad gimdytų vien dėl to, vien dėl slaugos. Nežinau, nemačiau, nesutikau, negirdėjau.
Atsakyti
#514
QUOTE(Margaretta @ 2014 12 06, 14:34)
Aš negaliu tavęs įžeisti, ne stavęs nepažįstu.O  senmergė- ne keiksmažodis, tai bendrinis žodis, kas tau tiesiog tinka, kaip , kad man tiktų apibūdinimas- išsiskyrusi, ar gyvenanti susidėjus.
Tiesą sakant, nelabai tikiu, kad tą draugą turi, bet tegul. Žinai, ką manau? Ogi,kad tu tiesiog nerandi to vyro, kuris su tavimi norėtų šeimos. Kaip ir dauguma čia rašančių.

Vaikų turėjimo dėl slaugos aš nepateisinu, bet vaikų nenorėjimo, kad reikės jiems skirti laiko , nesuprantu.
Papildyta:
Žavesėli, draugaučiau su tavim biggrin.gif Jei būtum tokia nuoširdi, kaip paskutiniu metu.
O labai nemėgstu tik susireikšminimo, kitų neigimo ir savęs aukštinimo smile.gif
Man toks pasakymas, kad nėra normalių vyrų, o aš va, kokia faina, tai vėžį varo, nes dauguma nerandančių taip maskuoja savo neradimo nusivylimą. Turiu daug ieškančių pažįstamų, tai ta dainelė jau nusibodo lotuliukas.gif

Aš ir dabar savo mašinos numerių nežinau.. lotuliukas.gif

Gali netikėti ir manyti, ką nori. O aš tiesiog kaifuoju, kad gyvenu viena. Nuo vaiko mėgdavau būti viena. Didžiausia laimė, kai tėveliai išeidavo į darbą ir būdavau viena namie. O aš nesuprantu vaikų norėjimo, visai nesuprantu. Taigi, abipusis nesupratimas. Draugą turiu, jis susitaikė, kad esu, kokia esu. Jei nepalieka, matomai, tinka. Ir aš turiu ieškančių pažįstamų, nors nesuprantu tų paieškų, na, bet žmogaus teisė ieškoti. O jei man pasiūlytų draugas kartu gyventi, pasiūlyčiau skirtis.
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2014 12 06, 14:37)
Tu realiai žinai nors vieną tokią šeimą? Abejoju. Nes tai kažkokia nesąmonė, kurią kažkokia durnė sugalvojo ir dabar keli tai kaip kokį kuloną su rubinu. Nežinau, nemačiau, nesusidūriau nei su vienu tokiu ar panašiu reiškiniu. Yra tokių šeimų, kurios labai prieš vaikų emigraciją, prieš tolimą emigraciją, nuoširdžiai nenorėtų, nesvajoja, kad vaikai gyventų JAV, Australijoje ar kur kitur, kur gyvenime galbūt pamatys ypatingai retais atvejais. Bet tai, kad gimdytų vien dėl to, vien dėl slaugos. Nežinau, nemačiau, nesutikau, negirdėjau.

Oi, labai daug savo aplinkoj turiu tokių, kur nenori vaikų. Bent 7 šeimas, kur, tas matosi iš tolo, vaikai tiesiog erzina. Prie vienos moters vaikas, gal 3 metų, prisilietė ranka, matėsi, kad net nusipurtė. Vyrą erzina vaiko klykimai ir t.t. O, kad augina dėl slaugos, turiu tik vieną porą. Sako, nereikėtų, kad kas senatvėję žiūrėtų, tikrai nesikankintumėme. Taip atsitiko, kad tik vieną porą tokią turiu. Bet matosi, kad kančia jiems tas vaikas, žiauru žiūrėt.
Atsakyti
#515
QUOTE(žavesėlis @ 2014 12 06, 15:27)

Galvoju. Kodėl negaliu prisiminti praeito automobilio, kuriuo važinėjau 6 metus, valstybinio numerio. Bet net neprisimindama prisimenu, kaip per Naujus prieš 20 metų vyras pergėręs mane sumušė. Negalvoju apie tai, bet kasmet, artėjant naujiems, kažkoks vidinis nerimas. Prisimenu, kaip per Velykas prieš 13 metų susižeidžiau ir, vėlgi, negalvojant apie tai, joms artėjant jaučiu tą nelaimę. Pernai skaudžios Kalėdos. O knygos, kurią vakar baigiau skaityt, pavadinimo nepamenu.
Turbūt, aš blogai užprogramuota. Turėčiau būti laiminga ir linksmutė. thumbup.gif

Nes jus negalite atleisti. Jei atleistumet, pamirstumet. Padarytumet gerai sau. Jums palengvetu, gyvenime viskas pasikeitu... o dabar esate kaip juodoji skyle kuri visa geri pasiglemza ir vyrai ta nujaucia, bijo prisiartinti. Izeidumo, nuoskaudu ir skauduliu eskalavimas, puoselejimas, manot, pagerins jums savijauta..? tai kam visa ta purva savyje laikyti? Vyro jau nebera, o jus jam taip ir neatleidot doh.gif Jus gyva, vaikas sveikas gyvas, gyvenimas jus myli, o jus vis verkiat... Kol gyva bet kuriuo momentu is juodosios bedugnes galite pavirsti i meiles saltini. Tik turit pati taip nuspresti ir pasirinkti.
Atsakyti
#516
Tai gal atskirk nenorėtų, negeidžiamų, nemylėtų vaikų egzistavimą tose šeimose nuo kažkokios mistinės tendencijos, kad gimdo tik dėl slaugos senatvėje. Jei puoselėja tokias viltis, kad senatvėje galbūt slaugys, tai taip, bet tikrai ne dėl to ir tik dėl to gimdė doh.gif Čia jau rašiau, kad kažkokia nesąmonė, kurią net narstyt yra laiko gaišimas. Nes tokių gilių nusistebėjimų kaip kas gyvenime gyvena yra ir daugiau, bet tai kažkokie išskirtiniai atvejai, išimtys, tai nėra masinė tendencija, kad jais remtis ir nurašyti daugumą atvejų jiems.
Atsakyti