QUOTE(Erendira @ 2014 11 21, 09:07)
Tai tuom ta užsišaldymo istorija dar nesibaigė

- negana to kad užsišaldžiau iki pat dugno tai kita seselė sumaišė vaistus ir užmaitino kažkokiais kitokiais, Svarbiausia aš pastebėjau kad tabletės kitokios ir pasakiau, tai sako neeee, jie iškito pakelio todėl tokie ir yra

Bet tai ne kad nueit ir patikrinti jeigu jau vaikas sako kad kitokios. Mano vaistai tai buvo silpnos koncentracijos ir reikėjo 4 tabletes gerti o nuo tų, kuriuos man padavė aš pradėjau vos ne gyva žemėn lysti

dingo skonio jausmas, po to regėjimas sutriko, koordinacija sutriko tiek, kad praradau atstumo suvokimą. Įsivaizduokit koks smagus jausmas kai stovi ir nesuvoki koks atstumas iki grindų, jausmas toks tarsi karti ir ant savų kojų stovėtum ir tarsi nuo 9 aukštų namo viršaus žemyn žiūrėtum. Blaivaus proto likučiais viską suvoki o štai visi pojūčiai tai maišalynė kažkokia

atmintis prapuolė, ta artimoji. Kas esu ir iš kur tai žinojau, bet užmiršdavau viską ką dariau preiš valandą ar kelias minutes - nu žinokit jausmas kaip juodam kosmose

Gydytojai aplink laksto, nieko nesupranta, med kortele tikrina, o ten tai viskas gerai, nieko man tokio nepaskyrė nuo ko šitaip darytųsi. O ta seselė kasdien atneša tuos pačius vaistus ir nė kriukt

Aš irgi tikėjau ką man pasakė - nu pasakė kad tie patys vaistai, vadinasi tie patys. Daba aišku taip nepasitikėčiau o tada pati vaikas buvau. Baigėsi tuom kad aš jau nieko nepajėgiau, seselė paliko tabletes ant spintelės bo aš jau nepajėgiau galvos pakelti. Gydytoja iš nevilties pradėjo mane purtyti bo aš jau nereagavau, klausia gal kas neįprasto buvo, pasakyk bet ką tai aš ir užmačiau tas tabletes paliktas ir pasakiau kad jos kitokios kad tik paliktų mane ramybėje. Ot tai lakstė visi kaip katinai į grietinę priš...

Dulkeles nuo manęs nupūtinėjo, bet tėvams taip ir nepasakė kuom ten mane užmaitino. Tėvus įleisdavo bet kokiu laiko, bo tais laikais lankyti buvo galima tik nustatytom valandom, leido mamai savo valgį man nešti ir vos tik ant kojų atsistojau išgrūdo iš ligoninės. Dabar manau tėvai skandalą pakeltų, imtų aiškintis o tais laikais vieks į kalbas nesileido, tėvai išvis buvo laimingi kad vaikas gyvas ir lygtais be pasekmių. Nu žodžiu, nuo to laiko ligoninės ir poliklynikos man brrrr

Gerai, kad mūsų šeimos gydytoja rūpestinga, ir apžiūrės ir tyrimus paskirs ir nenumos ranka

Nu va papasakojau ne į temą
Runculiui valioooooo