Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

…Einam pasižvalgyti prie upės Žvilgsnis nuo tilto vienon Stein am Rhein‘o pusėn, po to – kiton





…Na, ir pati gražuolė Reino upė



….Pakrantės nameliai





…Tiltą puošiantys gėlių žiedai





…Trys Undinėlės, šokinėjančios nuo tilto į upę Gražu buvo žiūrėti, kaip srovės nešamos mergaitės sparčiai artėjo prie kranto ir vėl iš naujo lėkė išbandyti šios smagios atrakcijos

…Sukam atgal į miestelį



…Praleidžiam senų mašiniukų koloną



...Apžiūrim suvenyrus





Papildyta:
...Ir einam dar kartelį apsukti račiuko po Stein am Rhein'ą – be galo mums čia patiko















…Ką gi, širdelė džiaugias - svajonė išsipildė - metas atsisveikinti su pasakiškuoju “akmeniu “ Abejonių net nekyla – jis mums tapo tikrų tikriausiu deimantu Kaži, ar įmanoma rasti dar gražesnį vokiškąjį Šveicarijos “veidą”



Pst. Arūna, tu ekspertė vokiškuose reikaluose Įdomu, ar įžvelgei nors lašelį Vokietijos dieviškajam Stein am Rhein’e

Kokie gražūs, spalvingi pastatai. Labai gražiai nufotografuoti su gėlių žiedais. Grožis Spalvų ir gėlių šiuo metų laiku labai trūksta pas mus Lietuvoje. Ir mums , nors virtualiai, spalvų ir žiedų dovanoja Aidluka

Dėkui, Dansak Na va, Vasariukas šįryt truputį apibarė, tai ir susiėmiau O jei rimtai, smagu, kad tokią bjaurią lietuvišką dieną galiu praskaidrinti įgyvendintom “gėlėtom” svajonėm Nepatikėsit, rašydama aš vėl iš naujo išgyvenu vos ne kiekvieną šios kelionės žingsnį Net nesitiki, kad tiek daug laiko jau praėjo po šios kelionės

Mieloji Aidluka, žadėjau sau pasisakyti, kai baigsi savo fotoreportažą, bet po Stein am Rhein vaizdų nebesusilaikiau (senstu, matyt ). Visų pirma dėkoju už šį reportažą - tikrai žinau, kiek laiko ir pastangų kainuoja fotoreportažo kūrimas. O perskaičius kelias žinutes reportažo pradžioje apie mano šeimynos keliones, iš vis pasidarė . O dėkoju ne šiaip sau - daug idėjų būsimom kelionėm pateikei . Nors... Mano šeimyna šiek tiek skeptiškai žiūri į kalnus, tad vis pasvarstau pakartoti stopkaime kelionę vienam po kalnus . O šiemet, tikiuosi, mūsų laukia Prancūzijos Atlanto pakrantė. O iki jos važiuojant gal keletą sustojimo taškų iš tavo reportažo pavogsiu - juk nepyksi .
O jei rimtai - kiekvieną dieną su nekantrumu laukiu tavo reportažo tęsinio. Stiprybės rašant .

Artūrai, dėkui už komplimentus O labiausiai džiaugiuos, kad atradai kažką įdomaus ir savo būsimoms kelionėms - vadinas, be reikalo abejojau ar šis reportažas išvis reikalingas Iš visos širdies linkiu, kad svajonė pagaut prancūzišką Atlanto paukštę, išsipildytų su didžiausiu kaupu – žinau, kaip seniai apie tai svajoji

Gal į kalnus geriau vienas neik – juk visai šeimai drauge daug įdomiau Na, jei merginos vis tik nesutinka, tai bent sūnų pasiimk – nemanau, kad jis atsisakytų Mūsiškis paskutiniu metu didžiausiu iniciatorium tokiems dalykams tampa Ir pries šią kelionę, prisižiūrėjęs Juržolės Tatrų, pateikė ultimatumą: darykit ką norit, bet geriausia gimtadienio dovana man bus žygis į kalnus Ką beliko daryt - tik bandyti bent iš dalies išpildyti svajonę Pasirodo, svajonė, buvus tik vieno žmogaus svajone, užbūrė visus tris

Tiesa, dėl tų žinučių reportažo pradžioje Artūrai, gali būt tikras – Jūsų šeimos paskutinės kelionės tikrai taps pavyzdžiu ne tik man, bet, manau, ir daugeliui kitų keliautojų Savo įgyvendintom svajonėm įtikinai, kad ir užaugus vaikams, kelionės gali tapti jėga, suburiančia visą šeimą draugėn Reikia tik labai labai to norėti O juk, kai labai nori, nieko gyvenime nėra neįmanomo

…Na, o dabar važiuokim į netoliese, pasienyje esantį Diessenhofen’o miestelį Reino upė jį dalija į dvi dalis: viena priklauso – Šveicarijai , kita – Vokietijai Šiaip tai, Deisenhofen’ą turistai yra linkę aplenkti – juk jis įsikūręs pusiaukėlėj tarp dviejų dieviškų vietelių, t.y. tarp ką tik mano parodytojo Stein am Rhein’o ir įspūdingųjų Reino krioklių (juos galite pamatyti mano pirmajame reportaže) Mes atvažiavom čia tikrai ne miestelio lankyti, o pamatyti labai įdomaus medinio Diessenhofen’o tilto Kažkaip, šventai buvau įsitikinus, kad tas tiltas skirtas tik pėstiesiems, o pasirodė - juo puikiausiai gali važinėti ir mašinos Super - keletas metrų ir mes jau Vokietijoj - dabar galim pasidžiaugti Diessenhofen’o įžymybe – gražuoliu mediniu tiltu ir nuo jo atsiveriančiais Reino vaizdeliais



















Papildyta:
…Sėdim “ant” Vokietijos sienos, grožimės nuostabia panorama ir upe praplaukiančiais laiveliais Vyrui šauna į galvą mintis: gal pavažiuojam truputį į priekį, gal netoliese rasim kokią krautuvėlę – taip norėtųs kokių vokiškų skanumynų Be abejo, ši mintis visiems patinka - važiuojam, ir netrukus aptinkam vokiškuosius… Suvalkus Tikrai, nei truputėlio neperdedu – tikrų tikriausius vokiškuosius Suvalkus… Lidl’o, Aldi ir kitų prekybos centrų aikštelės tiesiog lūžta nuo automobilių šveicariškais numeriais gausos Pasirodo, ne tik lietuviai taupuoliai, bet ir šveicarai nepraleidžia progos pigiau apsipirkti kaimyninėj šaly Pasinaudojam ir mes šia galimybe

...Prisipirkę visokių gėrybių, važiuojam atgal prie tilto – metas sugrįžti į Šveicariją Vakarėja, šiandienai įspūdžių mums jau pakaks, o visiems keliautojams, kas panorėsite aplankyti Stein am Rhein’ą ar Diessenhofen’ą, siūlyčiau “nepravažiuoti” Reino krioklių Bent jau mums, jie tebelieka gražiausiais ir įdomiausiais kriokliais vakarų Europoje Būtinai paplaukiokite prie jų laiveliais – kas tai jau išbandė, neleis sumeluoti – įspūdžius tikrai patirsite nepakartojamus

http://www.rheinfall.ch/Rheinfall

...Na, o mes jau sukam atgal į kempingą Kaip gera, kad šiandien nereikia statyt palapinės Vyrukai dar nulekia iki ežero paplaukioti, o aš rūpinuosi karališka vakariene ir negaliu atsidžiaugti dar viena nuostabiai praleista diena Šveicarijoj Vos baigiam vakarieniauti, vakaro ramybę sudrumsčia lietus, kuris netrukus virsta tikrų tikriausia liūtim Romatiškas vakaras baigiasi: vyrukai su savo šachmatais įsitaiso palapinėj, o aš kraustaus į mašiną – turiu progą pasipasakoti savajam dienoraščiui Temsta… Lietus vis nerimsta… Užsnūstam klausydamiesi monotoniškos, lietaus barbenimo skleidžiamos, “muzikos”… Šiek tiek neramu - negi, mūsų saulėtoji pasakos dalis jau baigiasi

9 diena. 2013 m. liepos 10 d., trečiadienis

…Nubundu dar neprašvitus, bandau įsiklausyti - tylą drumsčia tik šalia esančių medžių šnaresys Neįtikėtina, negi lietus išties liovėsi Lendu iš palapinės įsitikinti ar klausa kartais neapgauna ir prieš akis išvystu... žvaigždėm nusėtą dangų Džiaugsmas užlieja širdį – panašu, kad saulėtoji šveicariška pasaka turės tęsinį Lendu atgal palapinėn, bet užmigti nebepavyksta Neapsikentus išsiverdu puodelį kavos ir bandau sudarinėti šios dienos maršrutą – tikiuos, kad šiandien pagaliau galėsim paplaukioti laiveliu po Keturių kantonų ežerą Pabunda vyrukai, apie plaukiojimą net nenori girdėti – atseit, labai nuobodžią pramogą siūlau Na, nieko sau – dar vakar pareiškė, kad šiandien norėtų tingios dienelės, o, pasirodo, plaukiojimas jiems nuobodulį kelia Nieko nebesuprantu, bet nesiginčiju – pasiūlau patiems pasirūpinti šios dienos maršrutu Pasirodo, maniškių didžiausia svajonė šiandien… palesinti Lucernos gulbes Sėdžiu apstulbus, Lucernos visiškai nebuvo mano planuos, bet ką darysi – kraunamės savo mantą ir važiuojam įgyvendinti “neįtikėtinų” svajonių Taigi, flegmatiška tinginio diena prasideda - palei Keturių kantonų ežerą judam link Lucernos















…Išradingi tie šveicarai – kur tik įmanoma stengias savo vėliavą įamžinti

...Nepraleidžiam progos sustoti pakelės miesteliuose ir pavaikštinėti ežero pakrante











…Ir pirmoji ežero gulbė kaipmat prisistato - matyt jaučia, kad "maitintojai" atvažiavo



...Kol maniškiai užsiima "maitinimu", aš maluos po rožynus - ore tvyrantis kvapas tiesiog varo iš proto





...Važiuojam toliau - užburiantis vaizdelis į kažkurį pakrantės miestelį iš aukščiau

…Pakely pamatom koplytėlę – stojam ir čia pasižvalgyti Paskaitom informacinę lentelę ir sužinom, kad ši koplyčia pastatyta Belgijos karaliaus Leopoldo III žmonai Švedijos princesei Astrid atminti Ji žuvo būtent šioje vietoje 1935 m. autoįvykio metu Likimo ironija, avarijos metu automobilį vairavo ne karališkosios poros vairuotojas, o pats karalius Leopoldas III



...Susipažinom su nelinksma istorija, einam iš arčiau apžiūrėti tautos mylimai karalienei skirtos koplyčios





...Dėmesį prikausto medis Net šiurpas nukrato - toks jausmas, lyg jis visom išgalėm, kaip ir tąkart iš automobilio išsviesta karalienė, bandytų kabintis į gyvenimą





...Žvilgsnis koplytėlės vidun



…Pasėdim susimąstę ant suolelio ir važiuojam toliau

…Pagaliau ir Lucerna Mašiną paliekam aikštelėj šalia senovinio ryškaus mašiniuko, priskraunam maisto ir keliaujam ieškoti gulbių



…Praeinam gražų parką



…Netrukus sutinkam ir pirmą gyvį Ne gulbę, bet vistiek tinka – jai irgi kąsnelis bandelės priklauso



...Apžiūrim nebloguose "vazonikuose" susodintas palmes



...Besižvalgydami į jachtas, pakrante artėjam link Lucernos centro Tiesą sakant, labai neįprastai šįkart atrodė Lucerna Atsiradom čia pietų metu - visą ežero pakrantę radom nusėstą pietaujančiais kostiumuotais žmogiukais: vieni su savo pietukų dėžute, kiti prisipirkę maisto iš šalia esančios mobilios greito maisto krautuvėlės Nesinorėjo su fotoaparatu lysti žmonėms į akis, tai tik keletą neutralių kadrų nufotografavau Realybėj vaizdelis tikrai atrodė daug įspūdingiau ir įdomiau













Papildyta:
…Pagaliau ir "išbadėjusi" gulbių gauja Drąsiai, sakyčiau, net akiplėšiškai, bandančių išplėšti iš pietaujančių žmonių bent kąsnelį maisto Mano vyrukų svajonė išsipildo

…Einam link įžymiojo Lucernos tilto Ten randan kitą gaują baltųjų grožių reikalaujančių savojo grobio





Papildyta:
…Gulbės pamaitintos, dabar galim ir tiltą pereiti bei pačia Lucerna pasidžiaugti



















Papildyta:
…Apžiūrim suvenyrų ir kitas krautuvėles









…Pasidžiaugiam nėriniuota dekoracija