Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

Ir kaip aš taip ilgai neužmačiau naujo Jūsų pasakojimo Perskaičiau per dvi dienas su dideliu malonumu. Kaip ir visada labai žaviuosi šeimos vieningumu, nuotraukų nuostabumu. Smagu vis rasti gyvūnų foto sesijų. Kažkuriame pasakojime atsimenu ypatingo grožio karvę, šiame įspūdingas šuo su dredais
Nuo tilto ir aš nebūčiau leidus saviškiams šokti. O "rogutėmis" visai norėčiau nusileisti ir pati
Laukiu kas bus toliau

Sveikos. Esu tyli skaitytoja ir dar niekur nieko nerasiau, tik skaitau, renku informacija siame forume ir t.t.... Bet nebesusilaikau ir noriu padekoti Aidulkai uz fantastiskus kelioniu fotoreportazus Perskaiciau visus, o kai kuriuos ir ne po viena karta Jus mokate taip puikiai papasakoti savo kelioniu ispudzius, kad man net kartais zada atima. Prisipazinsiu - gal del to, kad jusu lankytos vietos mane uzbure, gal del minciu, kad niekada neteks ju aplankyti - keleta karta net asara braukiau Kaip ir dauguma, vakarais nekantriai laukiu keliones tesinio. Ir dar karta noriu padekoti jums ir visoms mamytems, ir teveliams, kurie negaili savo brangaus laiko ir dalijasi savo kelioniu ispudziais.

Mergaitės, dėkui Jums visoms už tokius gražius, tikrai širdį sujaudinusius, žodžius, išsakytus man, mano šeimai ir mūsų kelionėms Esam paprastų paprasčiausi žmonės, beprotiškai mėgstantys keliauti ir be kelionių negalintys įsivaizduoti savo gyvenimo O tos mūsų kelionės, kaip matot, visai paprastos, be jokių didelių pastangų įgyvendinamos Tik, paskutiniu metu, pastebiu, kad suplanuoti kelionę ir keliauti mums yra daug paprasčiau nei dalintis įgyvendintom svajonėm ir įspūdžiais Nekeikit labai manęs dėl taip palengva rašomo reportažo – suprantu, juokingai atrodo vos ne mėnesį besitęsiantis vienos kelionės dienos aprašymas, bet... be proto daug laiko suryja nuotraukų parinkimas reportažui Nesugebu kelionėse „protingai“ fotografuoti, tai grįžus visada vargstu su nuotraukų kiekio mažinimu Vyras ne kartą yra sakęs - jei keliaučiau su kokia agentūra, tai tikrai pačiam pirmam sustojime būčiau išmesta iš autobuso ir palikta likimo valiai Na, bet, kol nereikia naudotis agentūrų paslaugom, vis dar bandau savo vyrukų kantrybę ir darau tai, kas man labai patinka Džiaugiuos, kad likimas man padovanojo tokius ištvermingus gerbėjus – dėkui Jums visiems, kad taip kantriai laukiat mūsų nuotykių tęsinio Net neabejokit, vienas ar kitas pažadėtas reportažas, kad ir vėžlio žingsneliu judantis ar judėsiantis į priekį, anksčiau ar vėliau, bus aprašytas

JolantaO, praėjusią vasarą sūnus iki pat paskutinės akimirkos tikėjosi kažką panašaus pamatyti ir patirti Norvegijos ledynuose Deja, ledynus pamatėm ir net įlindom į juos, bet po iškirstus tuneliukus palandžioti greičiausiai galima tik Ronos ledyne Galbūt daugiau tokių vietų Europoj net nėra – bent jau aš tikrai nesu girdėjus Turim dar vieną svajonę - kada nors patekti į ledo urvą – manau, ten irgi turėtų būt įdomu

Papildyta:

K**, karvučių, labai gražių, ir šiam reportaže dar parodysiu O tas „dredukas“ realybėj daug įspūdingiau atrodė Kaip užhipnotizuoti į bėgantį spoksojom – dredai jam lakstant, kaip kokiam sulėtintam filme, taip lingavo ir plaikstėsi į visas puses, kad akių negalėjom atitraukti Pirmą kartą gyvenime šios veislės šuniuką matėm Tik šeimininkas greit jo lakstymus nutraukė – sakė, nėra jo „mergaitė“ tokia „gerietė“ kaip iš šalies atrodo

Ech, esu labai didelė bailė tokiems išbandymams – kartais bandau nugalėt savo baimes, bet... vistiek, anksčiau ar vėliau, pasiduodu Nuo tų rogučių galva jau svaigo vien žiūrint filmuotus įrašus, tai realybėj visiškai nesinorėjo išbandyt šio „malonumo“ Jei būčiau bandžius, tai net neabejoju, kad visą kelią būčiau pralėkus užsimerkus ir melsdamasi, kad greičiau tas košmaras baigtųsi Tikiuos, kada nors kažkas "apsivers" galvoj ir man pavyks nugalėti savo visiškai nepagrįstas ir kvailas baimes

…Na, gal keliaukim toliau Grįžę iš ledyno dar pavaikštinėjam po suvenyrų krautuvėlę (jos nepraėjus, neįmanoma nei patekti, nei sugrįžti iš ledyno)









…Sėdam į mašiną ir, besidžiaugdami patirtais įspūdžiais, važiuojam toliau - ledynas lieka tolumoj



…Netrukus pamatom, kad kažkam kelionė neplanuotai baigiasi

…O mes vėl raitom iki dar vienos, jau matytos - Grimsel perėjos Tik šįkart oras čia pasitaiko toks, kad iš pradžių net nelabai suprantam kas vyksta Rūkas didžiulis, drėgmė beprotiška Pagaliau susivokiam – pirmą kartą gyvenime patenkam į patį tikriausią debesį Pojūtis nepakartojamas





…Prieš akis ir debesy paskendęs, apledėjęs Grimsel ežeras Vyrukai, prisiminę mūsų pirmosios kelionės planus, nepraleidžia progos iš manęs pasišaipyti: atsimeni, sakei, šitam ežeriuke galėsim paplaukioti Aha, sakiau – juk tada nesupratau, kad tas ežeras dviejų kilometrų aukšty Na, nors ir per pirmą kelionę jau juokėmės iš mano “planų”, bet tąkart ežeras tikrai neatrodė toks “žieminis” kaip dabar O dar tas debesis, su savo migla, šįkart tokią mistinę aurą aplink šią vietą kuria, kad kūnu net šiurpuliukai "bėginėja"





…Einam ieškoti murmeliukų





…Nors per pirmąją kelionę murmeliukų čia matėm gan daug, šįkart aptinkam tik vieną vienintelį gražuolį įnirtingai graužiantį žemės riešutą Kiti matyt nuo šalčio ir drėgmės slepias savuos nameliuos





Papildyta:
…Leidžiamės nuo Grimsel perėjos apačion Niūruma tęsiasi – negana to, dar prasideda ir dulksna







…Kam įdomu, ką galima pamatyti saulėtą dieną leidžiantis nuo Grimsel perėjos – atsiverskit mano pirmąjį reportažą O mes nusprendžiam, kad įspūdžių šiai dienai pakaks ir automagistralėm sukam link Keturių kantonų ežero - į savo jau pamėgtą kempingą Brunnen miestelyje Tiesa, jei oras nebūtų subjuręs, šiandienos mūsų svajonių planas būtų buvęs šiek tiek kitoks: dar būtume norėję pakilti į kalno viršūnę stačiausiu Europoje keltuvu Gelmerbahn ir tik tada Susten perėja važiuoti į mano jau minėtąjį kempingą

http://www.grimselwe...lmer-funicular/

Dabar galvoju, mums tikriausiai labai pasisekė, kad oras tądien privertė pakoreaguoti kelionės planus Juk gan kvailas sprendimas būtų buvęs kilti į kalno viršūnę vien dėl to pačio pasikėlimo - gi ten ir kalnuos beprotiškai gražu O, ir aš, tąkart greičiausiai būčiau neišdrįsus kilti į viršų ir likus kalno apačioj laukti savo vyrukų Dabar sau esu pasižadėjus, jei kada sugrįšim į šią vietelę, kur kas protingiau ir įdomiau praleisim laiką: ne tik kad visi trys kilsim į kalno viršų (jei bijosiu, visą pasikėlimą ištversiu užsimerkus ), tai dar ir žygį po kalnus susiorganizuosim Bet tai įvyks (jei įvyks) tik kažkada, o šiandien mūsų nuotykiai baigiasi

O koks gražuolis murmeliukas Kaip gera skaityti fotoreportažus. Dėkoju, Aidluka

8 diena. 2013 m. liepos 9 d., antradienis

…Nors vakaras Brunnen’e buvo apniukęs, rytas išaušta gražus ir saulėtas Džiugina dar ir tai, kad šįkart nereikia griauti savo laikinųjų namų Bet ką šiandien veiksim Savo vyrukams turiu du pasiūlymus: plaukiojam laiveliu iš miestelio į miestelį po Keturių kantonų ežerą arba važiuojam ieškot vokiškojo Šveicarijos „veido“ Tiedu, išgirdę šiandienos planus, viltingai žvelgdami į mane klausia: gal kartais savo svajonėse turiu užslėpus kokį kalnų keliuką – beprotiškai patiko vakarykštė diena Žvilgteriu į savo Šveicarijos žemėlapį bei Alpių atlasą ir matau – kuo puikiausiai galime vokiškąjį Šveicarijos „veidą“ praturtinti alpiškais vaizdeliais Tik, kad išsklaidyčiau savo abejones ir įsitikinčiau, kad vokiškasis Šveicarijos „veidas“ mano vyrukų nenuvils, pirmausia siūlau užsukti į Schwyz’ą Maniškiai sutinka – važiuojam



…Pakeliui aptinkam ir nuostabią koplytėlę



…Na, ir Schwyz’o širdis - Rotušės aikštė Gaila tik, kad pati rotušė užrakinta – labai norėjos ir jos vidun patekti Na, bet ką padarysi – tenkinamės bent tuo, ką galim pamatyti aplink ją Freskomis išpuošta rotušė nei vieno iš mūsų trijulės nepalieka abejingu – džiaugiuos, vadinas vokiškasis Šveicarijos "veidelis" maniškiams patiks













… Schwyz’e žvilgsnį patraukia ir įdomi “dekoracija” – keptuvė, žyminti kavinukės darbo laiką



…Grįždami vėl stabtelim prie koplytėlės Kol aš bandau “išlaužti” geresnį kadrą ir įsitikinti, kad tikrai neįmanoma patekti į šios gražuolės vidų, maniškiai įsitaiso draugę – labai mielą senučiukę, kuri nepaliauja džiaugtis sutikus… lietuvius Sunku patikėti, jos pirmąja mokytoja kažkada buvo lietuvė moteris - froilen Steponaitytė Būtumėt matę, kaip ta bobulytė, po tiekos metų, gražiai, taisyklingai ir su begaline pagarba ištarė tos savo pirmosios mokytojos tikrai gan sunkią lietuvišką pavardę


Papildyta:
…Atsisveikinam su senute ir grįžtam prie Keturių kantonų ežero



...Dabar visiškai nusiraminu, kad neteks šiandien po jį paplaukioti Vaizdeliai gražūs, bet šįkart ežero spalva nė truputėlį neprimena tos, kokią regėjom prieš kelerius metus

…Sukam link dar vienos, mano žemėlapy vos įžiūrima plonyte juostele pažymėtos, Klausen perėjos Prieš kelionę ir jos vaizdelius googl’o pagalba apžiūrėjau, bet, lygiai taip pat, kaip ir Nufenen, taip ir Klausen perėjos vaizdai, jokio didelio įspūdžio nepadarė Kaip matėt, realybėj išvysta Nufenen perėja tiesiog užbūrė Gal kuo nustebins ir Klausen Na, nėra ko daugžodžiauti - jei jau nusprendėm, kad šiandien mums reikia kalnų, tai ir važiuokim po šį kalnų keliuką paraityt Vos spėjam įsukti, tuoj reikia sustot – negalim ramiai pravažiuoti pro kalnų papėdėj įsikūrusius jaukius kaimukus









… Ir žaismingą mopedą, stovintį netolies nediduko krioklio, būtinai turim apžiūrėti





Papildyta:
…Kylant aukštyn – vieną gražų kaimuką vis keičia kitas

…Pakelės vaizdeliai taipogi žavingi















...Kaži ką galėtų reikšti ši “dėžutė” ar net visas ženklas

…Kylam dar aukščiau – sodri žaluma tiesiog prikausto žvilgsnį Nuojauta pradeda kuždėti – ar tik netaps ši Klausen perėja dar vienu nepakartojamu mūsų kelionės „atradimu“













…Pakely prekystalis su akmenukų kolekcija, šalia surašytos kainos Jei kuris patinka, įmetęs pinigėlį į šalia padėtą dėžutę, gali pasiimti Pasitikėjimas turistais besąlygis Kaži ar ilgai tie akmenukai šalia kokios lankytinos Lietuvos vietelės užsibūtų



Papildyta:
…Kylam dar aukščiau







…Negaliu atsižiūrėti į kalnus šturmuojančius dviratininkus Pagarba jiems didžiulė - patys tikriausiai niekuomet neatrastumėm tiek ištvermės, kad galėtume su dviem ratais po kalnų perėjas važinėt

...Kuo aukščiau kylam, tuo labiau svaigstam nuo mus supančių Alpių grožio













…Prieš akis ir vėl dviratukas Geriau įsižiūrėję suprantam – čia gi tas pats, kurį neperseniausiai jau aplenkėm Juokas suima – pasirodo, kartais du ratai gali greičiau judėti už visus keturis