Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

... Po kurio laiko visi susitinkam – abiejų mano vyrukų akys tiesiog žiba iš laimės Vienas per kitą aiškina, kaip jiems čia gražu ir įdomu O mano širdį toks palaimingas jausmas užlieja Juk visada maniau, kad, mane taip traukiančiais ir viliojančiais kaimais, niekada nepavyks sudominti savo vyrukų Pasirodo – klydau Dabar galiu ramiai atsikvėpti ir suvokti, kad „atradom“ dar vieną bendrą savo kelionių aistrą Neatsispiriam pagundai dar šiek tiek, dabar jau drauge, pavaikštinėti po gražųjį senovinį Corippo

Aidluka, tu mane žudai su tokiais vaizdais Jau kaip bastyčiausi po tuos kalnų kaimelius

Aidluka . Kaip smagiai praleidau sekmadienio vakara, neskubedama, is leto apziurinedama nuostabias foto. Su maloniu siurpuliuku keliauju su tavim ir prisiminimais.
Prisiminiau ciobrelius, kaip tik ju dabar yra maximoje, vazoneliuose darzoviu skyriuje ir pas mane ant palanges .

Vasariuk, atleisk, dar ne kartą per šią kelionę, kaip kokia maniakė, po truputuką tave “žudysiu" Dar nemažai gražių kalnų (ir ne tik kalnų) kaimelių sutiktų šioj mūsų kelionėj parodysiu

Gandre, labai džiaugiuos, kad sužadinau malonius prisiminimus Tikiuos, šiame mano pasakojime atrasi dar ne vieną mielą matytą vietelę

Greičiausiai jau nebespėsiu šiais metais pajusti čiobrelių kvapo Bet nėra jau taip blogai – turėsiu kitiems metams tikslą ir, tikriausiai, nelabai sunkiai įgyvendinamą svajonę


--------------------------

…Atsiprašau labai visų, laukiančių kelionės tęsinio - mažytis kalėdinis inkliuzas užstrigo manoj širdy - niekaip negaliu iš jo išsivaduoti ir atrasti laiko kelionės aprašymui pratęsti Greičiausiai susitiksime neužilgo – neužilgo, bet jau kitais metais Tai ta proga norėčiau visiems palinkėti gražių ateinančių metų ir, kad kiekvieno širdyje užgimusios kelioninės svajonės taptų realybe Atia

Nuostabu ...

Golka, dėkui

...Na, ką gi, šventės baigėsi, gyvenimas tęsiasi – grįžkim atgal į Šveicariją

---------------------------------

...Vis dar klaidžiojam po Corippo Nusileidžiam į kaimuko apačią





...Dėmesį patraukia įdomių medžių giraitė



...Ir rodyklė - nežinia ką reiškianti Taip ir nesupratom, ką reiškia joj nurodytas laikas – greičiausiai tiek reiktų sugaišti norint pėsčiomis pasiekti čia nurodytus kaimukus, kitus šio slėnio lankytinus objektus ar autobusų stoteles Anyway, nesigilinam - tai mūsų neliečia - grįžtam atgal į kaimuką pasiimti automobilio



...Šalia aikštelės esančioj siaurutėj akmeninėj gatvelėj užmatau mielą katinuką Na va, ir būsiu apsimelavus, kad vaikščiojom po Corippo vienut vienutėliai Pasirodo, mums iš paskos sekiojo ir šis katukas Na, jei sekiojo, tai nusipelnė ir kokio mėsiuko gabalėlio Kaipmat draugeliais tampam – jam skirtą kąsnelį gražuolis akimirksniu sudoroja - tiek tetrūksta, kad ir į mašiną įsiropštų Bet mes nesam kokie beširdžiai, kad “pavogtume” šio kaimuko simboliu ar talismanu tapusį gyvą padarėlį Pasistengiam saugiai uždaryti automobilio dureles ir išvažiuojam



...Kiek pavažiavę dar stablelim prie Corripo tiltuko – paskutinis žvilgsnis nuo jo į Verzasc’os upę ir jos uolėtus krantus

...Corripo jau šmėžuoja tolumoj Pasidžiaugiam, labai gera buvo čia pabūti, gera buvo nors pusdieniui prisisliesti prie itališkai šveicariškos dvasios



... Dar keletas vaizdelių važiuojant pakeliui Tiesa, iš Italijos gerbėjų būtų įdomu sužinoti: ar teisingai parinkau „objektą“ itališkam Šveicarijos „veidui“ atskleisti, ar keliaujant po Verzasc’os slėnį bent akimirką pasijutot nukeliavę į Italiją











...Išties, gal to itališkai šveicariško „veido“ šioj mūsų kelionėj būtų buvę kažkiek ir daugiau – planavom nakvoti kempinge prie Locarno ežero Bet, po Verzasc’os slėnio ramumos, patekę į Locarno šurmulį, nusprendėm, kad tas šurmulys mūsų šiandien visiškai nevilioja Nevilioja, tai nevilioja – kalnais sukam link Brig’o Na, ir kaip manot, ar ši puiki diena gali baigtis taip ramiai, be kokių nors kuriozų Tai aišku, kad negali Kalnų keliukais nuo Locarno raitom į Brig'ą, sekmadienio vakaras - visos kely pasitaikiusios degalinės ne tik tikroj Italijoj (teko kirsti mažutį jos kampuką), bet ir Šveicarijoj uždarytos Kuro daviklis pradeda pypsėti ir praneša, kad baigiasi dujos, neužilgo ir benzino rodyklė pradeda "trimituoti" Pakili nuotaika po truputį vis bjūra... bjūra Degalinių netolies nebesimato... Artimiausia Brig‘e... Mano fantazijų vingiai jau piešia nekokį vaizdelį - jau matau savo brangiausiuosius, su iš kažkur ištrauktu kuro kanistru, bėginėjančius po kalnus Ačiū dievui – tai tik vaizduotės rezultatas – niekur bėginėti neteko – ir Brig‘as sėkmingai buvo pasiektas, ir dirbanti degalinė surasta Gal tai dabar nuskambės kažkiek simboliškai – juk mūsų šalies valiuta ką tik tapo euras - metam eurus, aišku, dar ne lietuviškus, į degalinės kolonėlėj esantį atsiskaitymo bankomatą, bet... tas pinigus tik praryja, bet kuro net nesiruošia duoti Nesuprantam – kas čia per cirkai – vos ne visos Europos šalys „iškeliautos“, o su tokiu pinigų „prarijimu“ susiduriam pirmąkart Į degalinę užsuka Harley Davidson'ų gerbėjų kompanija – tie irgi bando, bet, pasirodo, niekuo negali mums padėti – antra eurų kupiūra lieka praryta bėgėdžio atsiskaitymo aparato Pagaliau išsiaiškinam, nori atsiskaityti frankais - jokių problemų, tik vienintelė eurus priimanti kolonėjė ožiuojas Pamačius šurmulį, iš degalinės ateina patalpas valiusi moteriškė ir pataria atvažiuoti čia ryte – anot jos, gan dažnai sekmadieniais galima susidurti su tokia problema Ką belieka daryti, jau pradeda temti - sūnus, GPS‘o pagalba, suranda artimiausią kempingą – važiuojam ilsėtis

Kelias kalnuose paprastai nurodomas valandomis. Turbūt ir bus kažkas tokio.

Jau kokie gražūs tie akmeniniai kaimukai.

Ir nuotykių kelionėje netrūko.

Aidluka, sutiktas kačioras tikras gražuolis , nupenėtas ir kailiukas blizga .Ech, gražių kaimelių ir vietelių parodot, dėkoju

Linole, aš ir taip galvoju Bet, kai pirmą kartą, ne kalnuose, pamatėm tokią nuorodą, tai klausimas ir iškilo, ką ji reiškia Tyrinėdami ją bandėm įvertinti, kiek laiko reiktų sugaišti pėsčiom, automobiliu ar dviračiu pasiekti pvz. Corripo tiltuką Realiausia pasirodė, kad nuorodoj nurodytas laikas skirtas pėsčiųjų “eismui”

Beje, jei kas planuojat pavaikštinėti po Corripo kaimuką dienos metu, turėkit galvoje, kad automobiliu pasiekti šį kaimą, greičiausiai būtų misija neįmanoma Nuvažiuojant matėm, kad Corripo tiltas automobilių eismui buvo uždarytas Na, bet automobilį palikus kitoj upės pusėj esančioj aikštelėj, galima smagiai pėstute keliauti iki savo tikslo

Tai jau taip - juk negali kelionės būti be "nuotykių" Gerai tik, kad tie "nuotykiai" tokie gana smagūs Nors, kai prisimenu tą vakarą – smagu visai nebuvo - galvojau, negi ir vėl pradės persekioti nesėkmės Ačiū dievui - klydau

Dansak, man rodos, rojus katukams ir kitiems gyvūnėliams gyventi tokiose vietose Juk retas kuris turistas praeina pro tokius grožius neištiesęs maisto gabalėlio Bent jau maniškiams, viena iš mūsų kelionių pramogų yra kely sutiktų gyvūnėlių maitinimas - jei nieko su savim neturi valgomo, nepatingi net iki automobilio sugrįžti Kartais net atrodo, kad savo kelionėse su gyvūnėliais bendraujam daug dažniau nei su žmonėmis

7 diena. 2013 m. liepos 8 d., pirmadienis

…Ryte pabundu nuo mašinos burzgimo Pasirodo, maniškis tiek nerimavo dėl prarastų pinigų, kad nuo pat ankstumės išrūko aiškintis į degalinę Netrukus grįžo patenkintas su atgautais pinigais (vietoj eurų, gavo frankus – super, nebereiks rūpintis pinigų keitimu ) ir pilnu baku kuro (pačioj degalinėj galėjo atsiskaityti ir kortele) Pasirodo, kuro vakar negavom dėl pačios elementariausios priežasties – tiesiog toj kolonėlėj, kur galima buvo atsiskaityti eurais, jis... baigėsi Koks šios istorijos moralas Dažnai tenka girdėti: keliaujant po Šveicariją nebūtina turėti vietinių pinigų – kuo puikiausiai galima atsiskaityti kortele arba eurais Kaip matot, mūsų patirtis šią tiesą paneigia - per vieną dieną, keliaujant vos ne Šveicarijos pasieniu, net dukart teko susidurti su problemom neturint frankų Ką gi, iš klaidų pasimokysim ir ateityje, bent jau mes, tikrai daugiau nerizikuosim keliauti po kokią šalį neturint nė trupučio tos šalies grynųjų pinigų

...Taigi, kuro problema išspręsta, nors dar gana ankstyvas rytas, miegot nebesinori Su vyru išgėrę po puodelį kavos, žadinam savo mažąjį vyruką, griaunam palapinę ir keliaujam toliau ieškoti nuotykių Visą šią dieną planuojam skirti kalnų perėjoms įveikti Pirmiausia sukam link vienos aukščiausios Šveicarijoj - Nufenen perėjos – bandysim pakilti beveik į 2,50 km aukštį







...Prieš akis pasirodo ir pirmosios šios dienos gėlytės









Papildyta:
...Kylam aukštyn – vaizdai gražėja





...Nors dar rytas, bet kai kas jau intensyviai darbuojas Smagu buvo stebėti iš šių traktoriukų trykštančias sniego čiurkšles







Papildyta:
...Dar kylam - kuo aukščiau, tuo vaizdeliai dar labiau gražėja















...Žvilgterėjus apačion, pamatau mūsų jau išraitytą „gyvačiuką“

...Viršūnė jau pasiekta Ateinu prie aukščiausią šios perėjos tašką žyminčios nuorodos - per turistų suklijuotus lipdukus vos galima įžiūrėti kokiam aukšty dabar esam



...Dairaus aplink - kiek tik akys užmato, dieviški kalnų vaizdeliai nepaliauja žavėti

















...Kad kalnai perdaug neužburtų, dėmesį galim nukreipti ir šiek tiek į šoną: netoliese bėginėja toks nemažas gražuolis dredukinis komondoras