Taigi parsivežėm mes panelę Coco vėlų penktadienio vakarą. Kelionėje buvo labai rami, jau spėjo įsivaizduoti, kad laivo kajutė - jos naujieji namai ir buvo labai nepatenkinta, kai suvyniojom ją atgal į transporterį, kad parvežti į namus netoli Helsinkio

nauji namai jai akivaizdžiai iškart patiko - nors ir ne 100 kvadratinių metrų per katę, bet tai Coco akivaizdžiai nerūpėjo. Sfinksės buvo baisiai susidomėjusios, bet pirmą vakarą laikėm jas atskiram kambaryje ir tik kvapu apkeitinėjom

šeštadienį visi buvo ramūs, tai sugalvojom vakare supažindint akis į akį. Buvo truputį šnypštimo iš abiejų pusių, bet visi reagavo, kaip ir buvo tikėtasi: viena sfinksė labai ramiai aplenkdavo Coco ir stebėjo ją iš nuošalies, kita atrodė baisiai sutraumuota ir tiesiog atsisakė būti tam pačiam kambary su Coco. O Coco nerūpėjo niekas ir ji tik kūliavirsčiais namus šlavė

Sekmadienį su viena sfinkse jau kartu miegojo, šiandien taip pat kartu voliojosi ant fotelio, o piktoji tai jau irgi nebėra tokia pikta ir sutraumuota, tik dar truputį apšnypščia Coco kartas nuo karto. Ačiū Dievui ir sfinksų charakteriui, niekas nieko nesumušė, Coco gavo tik vieną kartą per snukutį, kai staigiai prilėkė prie vienos sfinksės. Bet kai sfinksai nenaudoja nagų, tai ten labiau toks antausis buvo.
Taigi, ką pastebėjau. Kai pamačiau jau atsiimant katytę, galvoju na bet kokia mažytė! Tokia lieknutė, lengvutė ir net kauliukus turi

apetitas tai irgi kaip coliukės, tad nesistebiu, kad Cornish rexai kartais dviratukais yra vadinami. Nes mano sfinksės, jei nenormuočiau maisto, abi po kokius 8 kg svertų - kiek šersi, tiek lapnos

o jau meilumas katytės tai neišpasakytas

jau po 5 minučių, kai ją pasiėmėm, garsiausiai murkė, trynė galvytę visur ir į viską, o namuose tai jau jei nemiega ar nežaidžia, arba bėgios iš paskos, arba gulės ant kelių. Nuostabus gyvūnėlis


"Time spent with cats is never wasted." ~ Colette