+-40 ir vis (vėl, jau) vieniša

Oi ne, aš kažkada buvau iš bendradarbės išgirdusi tokį tai patarimą: geriau jau koks 3 kartus išsiskyręs, nei senbernis. Na, juokiausi iš to pasakymo. Sakau nesąmonė, kuo gi tie senberniai taip nusikalto... Nu va, ir prašau pati gavau tą tokį tipišką senbernį Ir supratau to pasakymo prasmę. Dabar jau ir pati sakau, jau geriau kokis našlys, ar kad ir 5 kartus išsiskyręs, nei senbernis

Mano ex irgi be mamos nelabai kur... Kartą buvo taip,sėdim pas mane namuose, valgom mano pagamintus pietus. Suskamba jo telefonas. Jo mamytė. Pakalba ir sako jis man "turiu trumpam pareiti namo". Hm, sakau, nu eik... Pareina po kokių 20-30 min. atgal pas mane. Sakau, na ir ko reikėjo mamai? Tas "tai šunį į lauką išvesti ir džinsus persirengiau, nes mama prisiminė, kad anie senokai neskalbti" Yra buvę, kad jis nakvoja pas mane, o ryte anskčiausiai jam skambina arba sms parašo mama su prašymais,"pareik namo, išvest šunį į lauką". Įdomiausia tai, kad tas šuo pačios mamos ir dar jie gyvena 1 namo aukšte, negali mamelė palikt sūnaus ramybei, tai vis namo reik prisikvietinėt. Arba būnam kokiam tai baliuky. Vaikinas tikrai mėgėjas išgerti ir neapskaičiuojant Jo mama viena kart prie visų svečių man sako " tu jį išsiauklėk, neleisk tiek gerti, tavės gal klausys, manęs tai jau neklauso" Tai mandagiai prie tų pačių svečių anai atsakiau "gi suaugęs tas jūsų sūnelis, pats turi susiprast ir nebūt auklėjamas ar perauklėjamas", tai ana nuleido mano pasakymą negirdom kažką paburbėjus. Nu žodžiu...

Tai va, merginos, į senbernius jau nebežiūrim. Nėr ko

Pasakei ir prisnigo
Našlius, jau išsiaiškinom, reikia iš anksto rezervuot, suderinti su moriturus jo žmona.
O išsiskyrę keturis kartus čia nekurioms netinka.
Mano mama ne itin sutarusi su tėvo seserimis, mano sesei-vyriausiai dukrai nuolat sakydavo,- žiūrėk, kad nebūtų giminės, geriau iš vaikų namų tebūna.
O vyro sesuo bendravo gal penkis metus su vaiknaminiu Taupus labai, ateidavo pas ją vonia pasinaudot ir pavalgyt nemokamai( o ji gamina itin skaniai), nesuvokė daugelio elementarių dalykų. Atsivežėm penkių mėn dukrą pas juos į svečius, tasai ir sako: durni jie, kalbasi su mėsos gabalu
Tiesa, netyčia vis išlenda draugas.lt jo anketa. Manęs nekalbino, ne jo skonio, matyt.(be foto mano anketa ir be tikro vardo, tai nebijau būti atpažinta).

O tai ko normaliam išsiskyrusiam žiūrėt į senmergę? (neįsižeisk tik, juokauju). Visokių ir tų senbernių yra.
Kadangi pati iš tėvų išsikrausčiau dar būdama studentė (ir jokiais net pačiais sudėtingiausiais gyvenimo momentais atgal kraustytis net minties nebuvo), tai mane truputį trikdo pas tėvus užsibuvę vyriškiai. Net jei jie ir išsiskyrę
Papildyta:

nu tikrai prisnigo A matėt? Bent jau Vilniuje.

Mano giminės tai džiaugdavosi, kai kadras pasitaikydavo vienturtis. Nu nereikės dėl turto muštis.

Man irgi alergija po skyrybų grįžusiems pas mamytes. O tokių, bent jau draugas.lt. dauguma.
Aš taip pat savarankišką gyvenimą pradėjau nuo pirmo kurso ir jokio ten lakstymo mamai į sterblę nebuvo.
Pasakei ir prisnigo pasakiau ta prasme, kaip kad pasakei ir gipsas,- neginčytina. O čia man taip ir nutiko.
Manasis, kai ištekėjau, jau mamos neturėjo, o uošvis buvo geros dūšios. Bet trys vyro seserys baisiau už devynias anytas buvo.
Geriausia, pasičiumpi tą senbernį ir kur nors į užsienius, kad mama nepakviestų šunėko pavedžiot.

O jo... sesutės irgi kažkas baisaus. Kai mano buvęs diedas mane paliko, tai dar gavau tiradą iš jo sesers, kaip aš pati dėl visko kalta (kad būnant nėščiai diedui kelnėse meliodijos užgrojo ir jis 15 metų jaunesnę susirado).

Gerai kad ta sesutė už Atlanto - tai užteko fb blokuot

Visų istorijos tapačios. Ko tik neprisiklausiau per ex`o laidotuves. Bet viena, kai tau 19 ir imi visą geluonį į širdį ir plūsti ašarom, ir kai tau 40+ ir žinai, kad palos ir nustos, kad darai taip, kaip manai esant teisinga ir atstovi savo iki galo. Kad, jei esi kuo nors kalta, ne jų išrišimo prašyti ir ne prieš jas atgailauti. Aš didžiuojuos savim ir savo dukra, kaip mes puikiai jų kibirkštis atlaikėm. Jos visos žymiai už mane vyresnės ir auklėjo kaip išmanė. Bet teko joms priimti, kad ir mano dukra nėra snarglė ir turi teisę į savo tėvo laidotuves kaip pilnametis asmuo, lygus su jomis gali kalbėti ir išsakyti savo.

Tai su tais išsiskyrusiais irgi nežinia kas gali būt Betgi logiškai pagalvokim, o tai kas tada mūsų gražiame amžiuje lieka, kad susirast? Tai arba išsiskyręs, arba vėlgi senbernis Man jau geriau būtų koks kartą išsiskyręs, bent kiek pamokytas gyvenimo ir gana. Senbernį (gan tipišką jau apturėjau, ačiū, nereikia ).

Vaiknaminių pažinot neteko.
O draugas.lt anketą irgi turiu, tiksliau turėjau, kažką ten pridirbau pati, kad į aną jau jokiais būdais nebeprisijungiu. O ta mano anketa sukurta dar 2006aisiais Tik tiek, kad kaskart atnaujinama buvo, tai nuotraukas keičiau, tai naujas dėjau, kai nusibodo visokios lovelasų rašliavos, savo foto iš anketos išvis išėmiau. Išėmiau foto, tai irgi ramiau netapo. "Labas panele, norėčiau susipažinti, bet gal galėtum parodyti savo foto?" Ai, galiausiai išvis ėmiau ignoruot tuos laiškus ir draugas.lt man buvo reikalingas žaidimams žaisti laisvalaikiu O dabar kai su anketa kažką ten pridirbau, išvis ir nepasigendu.
Tiesa, dar darnipora.lt tinklapy turėjau anketą. ten gal rimtesni žmonės pasitaikė, įdomių pašnekovų tikrai buvo, bet ir tai tais pašnekesiais viskas ir pasibaigė. Ištryniau anketą ir iš ten. Nusprendžiau, kad neieškosiu. Lai mane ieško ir susiranda, gyvai: mieste vaikštau, darbą dirbu, kur vyrų apsilanko, ir parduotuves einu, tik kalbinkit, kabinkit... O aš pagalvosiu


Nepykstu Kažkaip savęs senmerge nelaikau - aš jauna ir graži ir man dūšioj amžinai tik dvimpenki
Iš tėvų aš taip pat išsikrausiau jauna, vis gavusi rimtą darbą. Sunku buvo butą išsilaikyt momentais ir pnš., bet minties pas tėvų grįžt rimtai nekilo, nors tėvų namas dviaukštis, dėl pigesnio pragyvenimo ten vertėjo keltis ir dar atskirai savo butuką pasidarius, bet ne.. Vis ne tas. Tačiau, nutiko taip, kad mama parėjo pas mane gyveni po nesutarimų su tėčiu. Nieko, išgyvenam, nors ir visko būna, kai po vienu stogu laikosi dvi savarankiškos asmenybės Dabar gyvenu planais išsikelti į kitą miestą,nes ketinu keisti darbą. Noriu iš čia išsikelti ir dėl to ex, esu sekama po šiandienai, su kuo parvažiavau, iš kieno mašinos išlipu grįžus prie laiptinės, kada išeinu, kada pareinu. Gi jų langas lygiagretus su mano laiptinės durim. Net mano brolienė retai atvažiuojanti į svečius, man sako, "tas tavo ex tai žinok, rimtai per langus žiūri kaip atvažiavom, kaip išvažiuojam ir t.t."

Na dabartinis, nuo kurio drugeliai skrajoja, tai be brolių ir sesučių... ale ten tėvai turi nuomone, kad boba su vaiku neverta dėmesio anei jokio. Kadangi sūnus šitą reikalą pratylėjo... pusė drugelių nusišovė iš nevilties

Teko girdėti ar skaityti, kaip elgtis su visais tais neto turtais, kai žmogus miršta. Amksčiau gi tokių čiūdų nebuvo. Dabar lieka visokie Fb, el paštas ir kitokios prieigos. Ir jei neturi slaptažodžio, bet kas į mirusio žmogaus kontaktus gali bet ką rašinėt. žodžiu, kaip su tuo elgtis tokiu atveju buvo kalbama. O tavo atveju, ten kalbėjo draugas.lt portalo savininkas, tai sakė, kad tokios bėdos nekyla, nes neaktyvi anketa, jei žmogus nesilanko joje metus, yra automatiškai ištrinama.
Aš tai esu turėjus ne vieną anketą. Vis nusiviliu ir ištrinu. Paskui ir nuobodulio vėl pagalvoju, gal su kuo pasirašinėt. Paskui vėl ištrinu. Dabar paskutinės netrinu, nes nežinia, kada vėl pagalvosiu, o gal kas įdomaus ką parašytų.
Papildyta:

Vargšai ginkluoti drugeliai Na, jau čia vyras turi savo moterį ginti nuo brangiųjų tėtušių.

Ei, rodo 18 skaitančių šią temą. Kodėl niekas su mumis nesikalba?

Cheetah, sveika prisijungus jo, bet gerai ikliuvus tam senberniui buvai, sakyciau, jei jis dar butu buves normalus tai uosvienike butum turejusi "gerule". Turiu tokiu pora draugiu, kurios guosdavosi, kad uosvienes, bet kada ateina, bet kada skambina, nes ten reikia is kurnors parvesti, tai spinta perstumti, dar galiausi, kodel suneli man neskambini, as niekam nereikalinga ir panasios isterijos

Gal nemoka subtiliai pasakyti. Bet iš principo ir aš taip galvoju. Gal tai man ir pakišdavo koją, kai bendraudavau su neturinčiais vaikų. Negalėdavau atsiverti, priimti jų, tikėtis, kad kažkas iš to gali išeiti.