QUOTE(Šapokliaka @ 2014 12 18, 17:43)
Nu ką, lyrinis herojus tyli. Liūdna

Bet tai ką dabar.
Nesu dar tiek įsikliopinus, kad verkčiau kruvinom ašarom ar tiek nusivylusi, kad pulčiau jam rašyti. Galvoju, kad duosiu sau kažkokį deadline, kada parašysiu ką nors, nors dar nežinau ką. Atsisveikinimą kokį nors turbūt.
O jei apsireikš, tai pasakysiu - na tiesiog konstatuosiu faktą, kad man tokia tyla nepatinka.
Aišku, nesu durna, suprantu, kad tyla reiškia, jog stogo jam nenurovė ir kad ne taip jau jam ir patinku.
Kaip visuomet - klausiu salės pagalbos. Kaip elgtis toliau? Kokios prognozės?

Nebūtinai elgsiuos kaip pasakysit, bet mintys iš išorės padeda apsipręsti kokį sprendimą priimti

Ačiū
p.s. labai neplakit, aš tik moteris, ne pirma ir ne paskutinė, su kuria diedas nelabai gražiai pasielgė
Nei čia ką patarsi, nei "priplaksi". Aš tai labai gerai suprantu, kaip jautiesi, nes pati turėjau tokios patirties. Jau sakiau. Ir pasibaigė niekaip. Apmaudu ir skaudu. Ir pikta.
Pati nerašiau. Vienu atveju apsireiškė pats, bet pas mane viduj kažkas jau buvo nutrūkę. Nebegalėjau prisiversti grįžti prie ankstesnio bendravimo. Kitu atveju dingo ir dingo. Žiauriai gaila. Trečiu atveju - buvo įsipareigojęs (žinojau tą), bet kitas mergas toliau kabino. Jei šitą sutikčiau - sutrinčiau į miltus.
Aš tavo vietoj nerašyčiau. Jei tu su juo buvai atvira, o jis toks nėra, tai, matyt, sąmoningai. Daugiau į savo sielą šikt neleisčiau.