Rusiškai nesuprantu, bet labai gražu.
o dukra išsižiojusi į paukščius žiūrėjo:)
QUOTE(Lining @ 2015 01 16, 18:50)
O kodėl tu taip nusiteikus prieš terapiją? Taip, ji tinka ne visiems, bet man tai labai labai padėjo.
Ne visiems tinka. Ir net tiems patiems ne kiekvienu momentu padetu. Ypac kai zmogus isitikines kad tai tusti plepalai, jie niekaip giliau ir nenueis. Cia Night teisi. Jai nebent suveiktu kokia slapta terapija, kur ji nezinotu kad tai is viso vyksta.
Papildyta:
QUOTE(Bad Seeds @ 2015 01 16, 14:40)
pyktis yra natūrali ir įprasta emocija, kurią visi jaučia ir turi jausti. per didelis ar per silpnas jis indikuoja, mano galva, tam tikrus emocinius sutrikimus.
Tai va, sunku ta sveika balansa atrast. Slopint emocijas negerai, paskui jos visokiais sh islenda ir skausmais. O drabstytis pykciu nuolat irgi savotiska destrukcija. As irgi daug pykstu. Ir vis bandau isisamonint, kad tie kurie nervina jie ne prie ko, kol tiesiogiai per galva netranko. Mes patys gi erzinames surade tam tikslui objekta.
QUOTE(Night13 @ 2015 01 16, 19:33)
Kaip aš tave suprantu. Prisimenu, blogais periodais taip praraudavo, kad ne verkdavau, o staugdavau tiesiog.
BS, tekstas kaip tik mūsų temai. Pastebėjau, kad man labai sunku pasidarė skaityt rusiškai. Reikia po truputį vėl pradėt skaityt. Po kokią novelę per dieną.
QUOTE(Lining @ 2015 01 17, 00:23)
Kaip aš tave suprantu. Prisimenu, blogais periodais taip praraudavo, kad ne verkdavau, o staugdavau tiesiog.
BS, tekstas kaip tik mūsų temai. Pastebėjau, kad man labai sunku pasidarė skaityt rusiškai. Reikia po truputį vėl pradėt skaityt. Po kokią novelę per dieną.
BS, tekstas kaip tik mūsų temai. Pastebėjau, kad man labai sunku pasidarė skaityt rusiškai. Reikia po truputį vėl pradėt skaityt. Po kokią novelę per dieną.
su priežastim kūkčiojau. per aštriai sureagavau, nors buvo dėl ko, bet reakcija vis tiek nesveika.
aš tai skaičeu kokę valandą. niekaip neprasilaužiu su rusų.
Picture of the day:
Šimtą kartų žiūrėjau šitą filmą. niekada nenusibosta, gaila, nesigirdi šitos scenos muzikos.
Šimtą kartų žiūrėjau šitą filmą. niekada nenusibosta, gaila, nesigirdi šitos scenos muzikos.
cremaster, tik dabar pasižiūrėjau, ką reiškia tavo nikas. Nustebino tavo fantazijos lakumas. 
QUOTE(cremaster @ 2015 01 17, 18:43)
lining, koks filmas? nerodo jokio paveiksliuko.
A Clockwork Orange:
http://www.imdb.com/title/tt0066921/
Kažin kodėl nerodo paveiksliuko? Ar ir kitos nemato?
QUOTE(Lining @ 2015 01 17, 18:55)
A Clockwork Orange:
kodel tau jis patinka? ir ne viena karta.
QUOTE(cremaster @ 2015 01 17, 19:06)
kodel tau jis patinka? ir ne viena karta.
Gerai pastatytas, muzika puikiai parinkta, kai kurios scenos tiesiog tobulos, vaidyba, ir, žinoma, turinys: ar įmanoma(o ar ir reikia) pakeisti žmogų.
QUOTE(cremaster @ 2015 01 17, 18:43)
BS, kas per kursai? moters magijos mokykla? (facepalm)
Setynstyge, mano poziuri formuoja logika. o kiek tau metu? idomu, nes rusu kalbos nebemoki. taip iseina esi stipriai jauna.
lining, koks filmas? nerodo jokio paveiksliuko.
Setynstyge, mano poziuri formuoja logika. o kiek tau metu? idomu, nes rusu kalbos nebemoki. taip iseina esi stipriai jauna.
lining, koks filmas? nerodo jokio paveiksliuko.
Na, su ta logika sudėtinga, nes kas vienam logiška, kitam nelabai
dzin, gerai, kad yra skirtingi požiūriai. svarbu tik, kad padėtų gyventi jie. bet liūdniausia, kai paveda psichika ir jokie poziuriai nepadeda. as apie save.
apie jaunuma vel poziurio reikalas, sielai mano 50 000 metu, kunui kiek maziau, 31 pavasario pabaigoj sukakos. taciau ir kunas pavarges ne pagal metus nuo visu gyvenimo istisiniu sposu ir stresu nuo paauglystes, ir sveikata visom prasmem nekokia. mane egzistencine depresija kamuoja stipriai siuo metu,..........
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 17, 22:07)
apie jaunuma vel poziurio reikalas, sielai mano 50 000 metu, kunui kiek maziau, 31 pavasario pabaigoj sukakos. taciau ir kunas pavarges ne pagal metus nuo visu gyvenimo istisiniu sposu ir stresu nuo paauglystes, ir sveikata visom prasmem nekokia. mane egzistencine depresija kamuoja stipriai siuo metu,..........
o aš galvoju kad nebuvo nė dienos kad neėsčiau savęs, važiuoji darban, ėdi, grįžti - ėdi- tom laisvom minutėm. ir tos pačios per tas pačias mintys, apsivemt galima pačiai nuo saves, niekur nevedančios, bet toks jausmas kad gal milijoninį kartą jas galvojant iškris kažkoks atsakymas - kaip kauliukų kombinacija.
mane apskritai dažnai apima jausmas kad esu ne čia ir esu svetima, kad kažkas mane įkišop į kažkokį svetimą kūną. kaip patupdyta iš viršaus, nuleista. sėdžiu darbe skaitau ir galvoju nu kosmosas kažkoks, visiška beprasmeybė ir nesuprantu nei kam to reikia nei kas iš to, plius dar ir nervuojuosi.
sako vis- tai keisk ką nors. bijau, nes nežinau į ką, ką moku, ko noriu, ką galiu, jau gal net ir per sena, dar su vaikais, ką čia keist. jei žinočiau tai galima būtų ar mokytis, ar bandyti - aš nežinau. absoliučiai. o kas jei pabandysi ir liksi dar blogesnėj situacijoj. tipo tada turėsi džiaugtis kad bent pabandei. ir kas iš to jei bus dar blogiau. aišku, galima tikėtis kad bus geriau, bet aš mėgstu apsidrausti, o kas jei ne.....ir nenustoju kartoti kad niekas manęs taip neužknisa kaip aš pati save
