QUOTE(orangesun @ 2016 10 26, 03:28)
nera tokios ligos klasifikacioje, vsd tai siukslinas kur alegydytojai kurie nesugeba ieskoti liga ir gydyti meta
Sunku suprasti jūsų kategoriškumą. O kokių ligų reikia ieškoti sergant nu ne mūsų VG ar depresija, bet pvz šizofrenija?
QUOTE(silime @ 2016 10 30, 00:02)
Paciai keista ar del VG sutrikimu tokiu skausmu ir tirpimu gali buti?? Ar jum padejo.psichoterapija?kaip jus gydotes???😢
Ar buvai pas psichiatrą? Jei nerasi jokių neurologinių ar fiziologinių sutrikimų, siūlau eiti pas psichiatrą.
Mano istorija tokia: nuo vaikystės esu linkusi į nerimą ir depresiją. Tą paveldėjau iš savo tėvų. Beto esu SAV. Nuo paauglystės jausdavau guzą gerklėje, kūno niežėjimą, įkyrias mintis ir didelę krūva psichologinių problemų. Pojūčiai nebuvo pastovūs, būdavo užeina ir praeina. Blogai pradėjau jaustis po antro vaiko gimimo. Prasidėjo depresija, įkyrios mintys, nerimas ir visi kiti pojūčiai. Po kurio laiko kreipiausi pas psichiatrę išrašė antidepresantų kurie mane visai nugydė (ibupropionas). Pasiekiau tokią būseną, kad užeidavo stiprus galvos svaigimas,ūžimas, panikos priepuoliai, galvos skausmas, įtampa ir ta baimė. Viskam. Su siaubu prisimenu tą laikotarpį. Laksčiau per daktarus, ieškojau visokių ligų, bijojau mirti. Niekas nieko baisaus nerado, nuo ko galėčiau mirti
Gėriau kalną vaistų ir nuo skausmo, nuo svaigimo, nuo skrandžio, nuo žarnyno, nuo galvos, nuo šiknos, raminančius, stimuliujančius, ir dar visokių nesamonių. Ir bandžiau su maistu ...ir be mėsos ir be pieno..ir daug ko atisakiau, bet nuo to geriau nesijaučiau. Keičiau vaistus, gydytojus, psichiatrus, psichologus. Lankiau psichoterapiją ne pas vieną gydytoją. Po penkių lakstymo metų atrado padidėjusį skrandžio rūgštingumą ir menjero ligą. Ir visi kzip susitarę sakė, kad raminčiau nervus. Bet nuo to geriau netapo. Nors ir gydžiausi. Į darbą ėjau autopilotu, po darbo tiesiai į lovą, bemiegės naktys, nerimas,įkyrios mintys, depresija, savaitgaliais savo prastą savijautą malšindavau alkoholiu. Pasiekiau tokią būseną, kad pradėjau Dievo prašyti tik sveikatos ir dugiau nenorėjau nieko. Ir jis mane išgirdo
prieš metus siuacija pradėjo keistis. Eilinį kartą nuėjau pas LOR dėl menjero ligos ir jai pasisakiau, kad liga paūmėja nuo nerimo. Ji davė psichiatro Dainiaus Pūro, kuris dirba Kaune KMUK ( tai buvo 3ias psichiatras ir manau paskutinis mano gyvenime). Jam papasakojau savo pojūčius ir Jis skyrė man vaistus, psichoterapiją (ėjau pas 3ią psichologę). Ir nuo to prasidėjo mano sveikimas. Tikrai. Aš labai norėjau pasveikti. Man trečioji psichologė pasakė, kad ji pirmą kartą mato žmogų, kuris taip motyvuotai daro užduotis ir sveiksta. Mano atsakymas buvo vienas, kad aš per ilgai blogai jaučiausi ir daugiau aš neturiu ko prarasti,aš noriu tik pasveikti. Ir vaistai kuriuos man skyrė gydytojas mane gydė ir gydo dar šiandien. Pradėjau miegoti naktimis, po trijų mėn. raminančių bromazepamo gėrimo priaugau 15 kg, bet pradėjau geriau jaustis. Mažiau skaudėjo galvą, sumažėjo įtampa, aprimo mintys ir nerimas. Mažiau ūžė galvoje. Nurimo kūnas, nebepūtė pulvo, negriaužė rėmuo. Pagerėjo santykiai su vyru, pradėjau norėti sekso. Dar po kokių trijų men. jau kartais nubusdavau tiesiog su gera nuotaika ( šis jausmas man toks naujai atrastas) ir noru keltis iš lovos. Po 5 mėn gydymo pakeičiau mitybą, pradėjau gerti iki 3 ltr vandens. Dabar esu numetus 10 kg. Po 7 -8 mėn gydymo, kai pradėjo šviesėti protos pamačiau kiek turiu problemų pati, šeimoje , gyvenime apskritai (tai yra vienas sunkiausių sveikimo momentų, būna, kad žmonės sergantys depresija šioje stadijoje nusužudo). Prasidėjus rudeniui atsinaujino nerimas, mintys, bet aš nepasidaviau. Pagėriau vėl raminančių, iš darbo grįždavau 5 km pėstute namo, pradėjau analizuoti kas kelią nerimą. Nepasidaviau blagai būsenai (nors vėl norėjosi griūti ı lovą). Ir šiandien yra 11 mėn. kaip aš geriu valdoxana kuris man tinka ir aš tikrai jaučiuosi daug geriau nei prieš metus. Aš tvarkausi namus, gaminu maistą, noriu puoštis, bendrauti su žmonėmis, šypsotis, aš vėl turiu ateities planų( šių dalykų aš nedariau ar dariau labai nedaug kokius 4 -5 m. vyras mano daug padėjo), man gerėja atmintis. Kūnas dar pavargęs. Po 5 metų psichologinio krūvio nieko keisto, kad jis pavargęs, dar jam reikia laiko. Ir aš manau, kad aš susitaikiau su savo liga. Aš žinau, kad aš linkusi į nerimą, kad visdar turiu psichologinių problemų, nes aš esu SAV.
Žodžiu, prirašiau labai daug, nežinau ar turėsite kuri jėgų ir sveikatos perskaityti. Bet galiu reziumuoti, kad jaustis gerai tikrai galima:
1. Geras psichiatras, kuriam aiškiai pasakysite kas jus kankina ir kuris jums paskirs tinkamus vaistus.
2. Gera psichoterapiautė ir psichoterapija, kurioje reikia aiškiai suprasti save, savo problemas ir atlikti užduotis, jei skiria.
3. Mityba sergantiems vegetodistonija.
4. Fizinis aktyvumas.
5. Ir noras būti sveikai.
Ir dar, čia jau kas supras ir atras. Aš klausausi Aleksandro Litvino nurodymų ir jau metus gyvenu pagal jo kalendorių. Tai čia Nr. 6. O jei kas pasveiksite ir juo naudositės jis taps jums Nr.1.
