QUOTE(V&A @ 2016 11 12, 10:36)
sveikos, turiu klausima: ar jus kankina ranku drebejimas?
man rankos drebejo taip, kad net paraso suraityt negalejau
QUOTE(GmbH @ 2016 10 30, 21:14)
Sunku suprasti jūsų kategoriškumą. O kokių ligų reikia ieškoti sergant nu ne mūsų VG ar depresija, bet pvz šizofrenija?
Ar buvai pas psichiatrą? Jei nerasi jokių neurologinių ar fiziologinių sutrikimų, siūlau eiti pas psichiatrą.
Mano istorija tokia: nuo vaikystės esu linkusi į nerimą ir depresiją. Tą paveldėjau iš savo tėvų. Beto esu SAV. Nuo paauglystės jausdavau guzą gerklėje, kūno niežėjimą, įkyrias mintis ir didelę krūva psichologinių problemų. Pojūčiai nebuvo pastovūs, būdavo užeina ir praeina. Blogai pradėjau jaustis po antro vaiko gimimo. Prasidėjo depresija, įkyrios mintys, nerimas ir visi kiti pojūčiai. Po kurio laiko kreipiausi pas psichiatrę išrašė antidepresantų kurie mane visai nugydė (ibupropionas). Pasiekiau tokią būseną, kad užeidavo stiprus galvos svaigimas,ūžimas, panikos priepuoliai, galvos skausmas, įtampa ir ta baimė. Viskam. Su siaubu prisimenu tą laikotarpį. Laksčiau per daktarus, ieškojau visokių ligų, bijojau mirti. Niekas nieko baisaus nerado, nuo ko galėčiau mirti
Gėriau kalną vaistų ir nuo skausmo, nuo svaigimo, nuo skrandžio, nuo žarnyno, nuo galvos, nuo šiknos, raminančius, stimuliujančius, ir dar visokių nesamonių. Ir bandžiau su maistu ...ir be mėsos ir be pieno..ir daug ko atisakiau, bet nuo to geriau nesijaučiau. Keičiau vaistus, gydytojus, psichiatrus, psichologus. Lankiau psichoterapiją ne pas vieną gydytoją. Po penkių lakstymo metų atrado padidėjusį skrandžio rūgštingumą ir menjero ligą. Ir visi kzip susitarę sakė, kad raminčiau nervus. Bet nuo to geriau netapo. Nors ir gydžiausi. Į darbą ėjau autopilotu, po darbo tiesiai į lovą, bemiegės naktys, nerimas,įkyrios mintys, depresija, savaitgaliais savo prastą savijautą malšindavau alkoholiu. Pasiekiau tokią būseną, kad pradėjau Dievo prašyti tik sveikatos ir dugiau nenorėjau nieko. Ir jis mane išgirdo prieš metus siuacija pradėjo keistis. Eilinį kartą nuėjau pas LOR dėl menjero ligos ir jai pasisakiau, kad liga paūmėja nuo nerimo. Ji davė psichiatro Dainiaus Pūro, kuris dirba Kaune KMUK ( tai buvo 3ias psichiatras ir manau paskutinis mano gyvenime). Jam papasakojau savo pojūčius ir Jis skyrė man vaistus, psichoterapiją (ėjau pas 3ią psichologę). Ir nuo to prasidėjo mano sveikimas. Tikrai. Aš labai norėjau pasveikti. Man trečioji psichologė pasakė, kad ji pirmą kartą mato žmogų, kuris taip motyvuotai daro užduotis ir sveiksta. Mano atsakymas buvo vienas, kad aš per ilgai blogai jaučiausi ir daugiau aš neturiu ko prarasti,aš noriu tik pasveikti. Ir vaistai kuriuos man skyrė gydytojas mane gydė ir gydo dar šiandien. Pradėjau miegoti naktimis, po trijų mėn. raminančių bromazepamo gėrimo priaugau 15 kg, bet pradėjau geriau jaustis. Mažiau skaudėjo galvą, sumažėjo įtampa, aprimo mintys ir nerimas. Mažiau ūžė galvoje. Nurimo kūnas, nebepūtė pulvo, negriaužė rėmuo. Pagerėjo santykiai su vyru, pradėjau norėti sekso. Dar po kokių trijų men. jau kartais nubusdavau tiesiog su gera nuotaika ( šis jausmas man toks naujai atrastas) ir noru keltis iš lovos. Po 5 mėn gydymo pakeičiau mitybą, pradėjau gerti iki 3 ltr vandens. Dabar esu numetus 10 kg. Po 7 -8 mėn gydymo, kai pradėjo šviesėti protos pamačiau kiek turiu problemų pati, šeimoje , gyvenime apskritai (tai yra vienas sunkiausių sveikimo momentų, būna, kad žmonės sergantys depresija šioje stadijoje nusužudo). Prasidėjus rudeniui atsinaujino nerimas, mintys, bet aš nepasidaviau. Pagėriau vėl raminančių, iš darbo grįždavau 5 km pėstute namo, pradėjau analizuoti kas kelią nerimą. Nepasidaviau blagai būsenai (nors vėl norėjosi griūti ı lovą). Ir šiandien yra 11 mėn. kaip aš geriu valdoxana kuris man tinka ir aš tikrai jaučiuosi daug geriau nei prieš metus. Aš tvarkausi namus, gaminu maistą, noriu puoštis, bendrauti su žmonėmis, šypsotis, aš vėl turiu ateities planų( šių dalykų aš nedariau ar dariau labai nedaug kokius 4 -5 m. vyras mano daug padėjo), man gerėja atmintis. Kūnas dar pavargęs. Po 5 metų psichologinio krūvio nieko keisto, kad jis pavargęs, dar jam reikia laiko. Ir aš manau, kad aš susitaikiau su savo liga. Aš žinau, kad aš linkusi į nerimą, kad visdar turiu psichologinių problemų, nes aš esu SAV.
Žodžiu, prirašiau labai daug, nežinau ar turėsite kuri jėgų ir sveikatos perskaityti. Bet galiu reziumuoti, kad jaustis gerai tikrai galima:
1. Geras psichiatras, kuriam aiškiai pasakysite kas jus kankina ir kuris jums paskirs tinkamus vaistus.
2. Gera psichoterapiautė ir psichoterapija, kurioje reikia aiškiai suprasti save, savo problemas ir atlikti užduotis, jei skiria.
3. Mityba sergantiems vegetodistonija.
4. Fizinis aktyvumas.
5. Ir noras būti sveikai.
Ir dar, čia jau kas supras ir atras. Aš klausausi Aleksandro Litvino nurodymų ir jau metus gyvenu pagal jo kalendorių. Tai čia Nr. 6. O jei kas pasveiksite ir juo naudositės jis taps jums Nr.1.
Ar buvai pas psichiatrą? Jei nerasi jokių neurologinių ar fiziologinių sutrikimų, siūlau eiti pas psichiatrą.
Mano istorija tokia: nuo vaikystės esu linkusi į nerimą ir depresiją. Tą paveldėjau iš savo tėvų. Beto esu SAV. Nuo paauglystės jausdavau guzą gerklėje, kūno niežėjimą, įkyrias mintis ir didelę krūva psichologinių problemų. Pojūčiai nebuvo pastovūs, būdavo užeina ir praeina. Blogai pradėjau jaustis po antro vaiko gimimo. Prasidėjo depresija, įkyrios mintys, nerimas ir visi kiti pojūčiai. Po kurio laiko kreipiausi pas psichiatrę išrašė antidepresantų kurie mane visai nugydė (ibupropionas). Pasiekiau tokią būseną, kad užeidavo stiprus galvos svaigimas,ūžimas, panikos priepuoliai, galvos skausmas, įtampa ir ta baimė. Viskam. Su siaubu prisimenu tą laikotarpį. Laksčiau per daktarus, ieškojau visokių ligų, bijojau mirti. Niekas nieko baisaus nerado, nuo ko galėčiau mirti
Gėriau kalną vaistų ir nuo skausmo, nuo svaigimo, nuo skrandžio, nuo žarnyno, nuo galvos, nuo šiknos, raminančius, stimuliujančius, ir dar visokių nesamonių. Ir bandžiau su maistu ...ir be mėsos ir be pieno..ir daug ko atisakiau, bet nuo to geriau nesijaučiau. Keičiau vaistus, gydytojus, psichiatrus, psichologus. Lankiau psichoterapiją ne pas vieną gydytoją. Po penkių lakstymo metų atrado padidėjusį skrandžio rūgštingumą ir menjero ligą. Ir visi kzip susitarę sakė, kad raminčiau nervus. Bet nuo to geriau netapo. Nors ir gydžiausi. Į darbą ėjau autopilotu, po darbo tiesiai į lovą, bemiegės naktys, nerimas,įkyrios mintys, depresija, savaitgaliais savo prastą savijautą malšindavau alkoholiu. Pasiekiau tokią būseną, kad pradėjau Dievo prašyti tik sveikatos ir dugiau nenorėjau nieko. Ir jis mane išgirdo prieš metus siuacija pradėjo keistis. Eilinį kartą nuėjau pas LOR dėl menjero ligos ir jai pasisakiau, kad liga paūmėja nuo nerimo. Ji davė psichiatro Dainiaus Pūro, kuris dirba Kaune KMUK ( tai buvo 3ias psichiatras ir manau paskutinis mano gyvenime). Jam papasakojau savo pojūčius ir Jis skyrė man vaistus, psichoterapiją (ėjau pas 3ią psichologę). Ir nuo to prasidėjo mano sveikimas. Tikrai. Aš labai norėjau pasveikti. Man trečioji psichologė pasakė, kad ji pirmą kartą mato žmogų, kuris taip motyvuotai daro užduotis ir sveiksta. Mano atsakymas buvo vienas, kad aš per ilgai blogai jaučiausi ir daugiau aš neturiu ko prarasti,aš noriu tik pasveikti. Ir vaistai kuriuos man skyrė gydytojas mane gydė ir gydo dar šiandien. Pradėjau miegoti naktimis, po trijų mėn. raminančių bromazepamo gėrimo priaugau 15 kg, bet pradėjau geriau jaustis. Mažiau skaudėjo galvą, sumažėjo įtampa, aprimo mintys ir nerimas. Mažiau ūžė galvoje. Nurimo kūnas, nebepūtė pulvo, negriaužė rėmuo. Pagerėjo santykiai su vyru, pradėjau norėti sekso. Dar po kokių trijų men. jau kartais nubusdavau tiesiog su gera nuotaika ( šis jausmas man toks naujai atrastas) ir noru keltis iš lovos. Po 5 mėn gydymo pakeičiau mitybą, pradėjau gerti iki 3 ltr vandens. Dabar esu numetus 10 kg. Po 7 -8 mėn gydymo, kai pradėjo šviesėti protos pamačiau kiek turiu problemų pati, šeimoje , gyvenime apskritai (tai yra vienas sunkiausių sveikimo momentų, būna, kad žmonės sergantys depresija šioje stadijoje nusužudo). Prasidėjus rudeniui atsinaujino nerimas, mintys, bet aš nepasidaviau. Pagėriau vėl raminančių, iš darbo grįždavau 5 km pėstute namo, pradėjau analizuoti kas kelią nerimą. Nepasidaviau blagai būsenai (nors vėl norėjosi griūti ı lovą). Ir šiandien yra 11 mėn. kaip aš geriu valdoxana kuris man tinka ir aš tikrai jaučiuosi daug geriau nei prieš metus. Aš tvarkausi namus, gaminu maistą, noriu puoštis, bendrauti su žmonėmis, šypsotis, aš vėl turiu ateities planų( šių dalykų aš nedariau ar dariau labai nedaug kokius 4 -5 m. vyras mano daug padėjo), man gerėja atmintis. Kūnas dar pavargęs. Po 5 metų psichologinio krūvio nieko keisto, kad jis pavargęs, dar jam reikia laiko. Ir aš manau, kad aš susitaikiau su savo liga. Aš žinau, kad aš linkusi į nerimą, kad visdar turiu psichologinių problemų, nes aš esu SAV.Žodžiu, prirašiau labai daug, nežinau ar turėsite kuri jėgų ir sveikatos perskaityti. Bet galiu reziumuoti, kad jaustis gerai tikrai galima:
1. Geras psichiatras, kuriam aiškiai pasakysite kas jus kankina ir kuris jums paskirs tinkamus vaistus.
2. Gera psichoterapiautė ir psichoterapija, kurioje reikia aiškiai suprasti save, savo problemas ir atlikti užduotis, jei skiria.
3. Mityba sergantiems vegetodistonija.
4. Fizinis aktyvumas.
5. Ir noras būti sveikai.
Ir dar, čia jau kas supras ir atras. Aš klausausi Aleksandro Litvino nurodymų ir jau metus gyvenu pagal jo kalendorių. Tai čia Nr. 6. O jei kas pasveiksite ir juo naudositės jis taps jums Nr.1.
fizinis aktivumas tiesa, visa kita nesamone, vegetodistonija, nera tokios ligos tarptautineje ligu kvalifikacioje, viska ka jums nesugeba rasti nes nezino ka ieskoti, arba nenori ieskoti, viska meta i vegeto distonija, tai siukslinas kur alegydytojai ismeta visus ligus. psichiatrai tai psichiatriniu sintetiniu narkotiku is vaistines prekeivis, psichiatrai tai ne gydytojai. psichiatrija tai ne medicina. Visada yra fizinis priezastis, jokiu dvasiniu priezasciu nebuna.
Tai yra didziausia nesamone kokia esu girdejusi daugybe ligu tarp just ir fizines ligas Gali lemti psichologines Busenos, stresas. Psichiatrija tai yra didziulis mokslas, tik beda ta, kad dar daug kas neatrasta, nes smegenu procesai labai sudetingi. Psichologines ligos nera apciuopiamos, tai sielos ligos. Vaistai pades ir palengvina busena, taciau tikrasis sveikimas prasideda kai pradedame suprasti save!
QUOTE(orangesun @ 2016 11 14, 02:02)
fizinis aktivumas tiesa, visa kita nesamone, vegetodistonija, nera tokios ligos tarptautineje ligu kvalifikacioje, viska ka jums nesugeba rasti nes nezino ka ieskoti, arba nenori ieskoti, viska meta i vegeto distonija, tai siukslinas kur alegydytojai ismeta visus ligus. psichiatrai tai psichiatriniu sintetiniu narkotiku is vaistines prekeivis, psichiatrai tai ne gydytojai. psichiatrija tai ne medicina. Visada yra fizinis priezastis, jokiu dvasiniu priezasciu nebuna.
apie dvasines priežastis niekas ir nekalba. Fizinės ligos išaiškintos. Kalnai vaistų išgerti ir kas? Niekas nepadėjo. Dabar geriu ik vienos rūšies vaistus, ir gyventi pagaliau galiu. Protas prašviesėjo. Sveikstu kaip pagal vadovėlį. Ir tu man neįrodysi, kad psichiatrija tai nieko vertas mokslas, o psichotropiniai vaistai tik sintetiniai narkotikai.
Ir duok bent pavyzdį koks fizinis negalavimas sukelia pvz. šizofreniją ar šizoefektinius, visokius manijų sutrikimus. Kad būtų galima labiau suprasti ką nori pasakyti.
QUOTE(orangesun @ 2016 11 14, 02:02)
fizinis aktivumas tiesa, visa kita nesamone, vegetodistonija, nera tokios ligos tarptautineje ligu kvalifikacioje, viska ka jums nesugeba rasti nes nezino ka ieskoti, arba nenori ieskoti, viska meta i vegeto distonija, tai siukslinas kur alegydytojai ismeta visus ligus. psichiatrai tai psichiatriniu sintetiniu narkotiku is vaistines prekeivis, psichiatrai tai ne gydytojai. psichiatrija tai ne medicina. Visada yra fizinis priezastis, jokiu dvasiniu priezasciu nebuna.
Na jau na jau. Iš kur čia tokios "žinios". Jūs medikė/as. Mokėtės medicinos ?
Laba diena.Noriu paklausti visu cia esanciu ar nuo vegedistonijos yra kam uzspazmave ryjimo funkcijas?Man visa pusmetį negaliu nuryti gurgsnis po gurgsnio skysciu.O va jau apie du menesius ir nuo kieto maisto po kiekvieno gurgsnio springstu.Valgymas ir gėrimas tapo tokiu išbandymu ir vargu kad jau nebežinau kur ir kreiptis.Viska tyre ir gastroskopija ir skydliauke ir per nosi kiso kazka lorai ir bari geriau sviete.sako tik gerl yra.Prašau atsiliepkit kam buvo panašios bėdos.Negi aš tokia vienintelė...Gal patarimu kokiu iš patirties sulauksiu....Ačiu labai
Seniai seniai, kai buvau paauglė, man buvo tokios bėdos, prasikankinau gerus kelis mėnesius tik, užteko. Seiles net rydavau su ašarom akyse kaip sunku būdavo. Bet mano patirtis kitokia, prasidėjo visa tai po užspringimo iškart, tad taip baimė sukaustė, kad užspaudė gerklę visiškai. Išsikapsčiau su raminamaisiais.
Bandau sau atrasti tikrąją ligą, padėkit Jau penkerius metus kenčiu nepaaiškinamą nuovargį, viso kūno: sąnarių, kaulų, raumenų skausmus, dėl šių priežasčių, žinoma, ir depresines nuotaikas Išsityriau nuo iki per tuos metus, gydytojai nustatė fibromialgiją. Pastaraisiais metais pradėjo svaigti galva, pasikartojo keletas priepuolių, dažni galvos skausmai, pykinimas, dažnai dreba širdis ir rankos, muša karštis, kankina dusulys, neramių kojų sindromas. Tirtis jau ir nebėra ką, viskas idealu, pasimečiau. Ar gali dėl vegetodistonijos skaudėti ir visą kūną? Skauda visąlaik, kartais tie skausmai palaksto dieglių pavidalu, bet nepriklauso nuo psichinės būsenos. Esu baisiai baisiai jautrus žmogus, galvoju gal jūsų būrin įsipaišyčiau su savo negandom. Jokių panikos atakų nepatiriu, tiksliau, niekad ir nesu patyrus, bet gyvenimo džiaugsmas visiškai pradingęs, nerimas bei liūdesys kasdieniai palydovai. Tai va, ar kam prie vegetodistonijos skauda sąnarius? Raumenis? Kaulus? Kažką kitą be aprašytųjų simptomų: širdies, galvos, skrandžio.
Jau penkerius metus kenčiu nepaaiškinamą nuovargį, viso kūno: sąnarių, kaulų, raumenų skausmus, dėl šių priežasčių, žinoma, ir depresines nuotaikas Išsityriau nuo iki per tuos metus, gydytojai nustatė fibromialgiją. Pastaraisiais metais pradėjo svaigti galva, pasikartojo keletas priepuolių, dažni galvos skausmai, pykinimas, dažnai dreba širdis ir rankos, muša karštis, kankina dusulys, neramių kojų sindromas. Tirtis jau ir nebėra ką, viskas idealu, pasimečiau. Ar gali dėl vegetodistonijos skaudėti ir visą kūną? Skauda visąlaik, kartais tie skausmai palaksto dieglių pavidalu, bet nepriklauso nuo psichinės būsenos. Esu baisiai baisiai jautrus žmogus, galvoju gal jūsų būrin įsipaišyčiau su savo negandom. Jokių panikos atakų nepatiriu, tiksliau, niekad ir nesu patyrus, bet gyvenimo džiaugsmas visiškai pradingęs, nerimas bei liūdesys kasdieniai palydovai. Tai va, ar kam prie vegetodistonijos skauda sąnarius? Raumenis? Kaulus? Kažką kitą be aprašytųjų simptomų: širdies, galvos, skrandžio.
QUOTE(Novelle @ 2017 06 30, 18:04)
Bandau sau atrasti tikrąją ligą, padėkit Jau penkerius metus kenčiu nepaaiškinamą nuovargį, viso kūno: sąnarių, kaulų, raumenų skausmus, dėl šių priežasčių, žinoma, ir depresines nuotaikas Išsityriau nuo iki per tuos metus, gydytojai nustatė fibromialgiją. Pastaraisiais metais pradėjo svaigti galva, pasikartojo keletas priepuolių, dažni galvos skausmai, pykinimas, dažnai dreba širdis ir rankos, muša karštis, kankina dusulys, neramių kojų sindromas. Tirtis jau ir nebėra ką, viskas idealu, pasimečiau. Ar gali dėl vegetodistonijos skaudėti ir visą kūną? Skauda visąlaik, kartais tie skausmai palaksto dieglių pavidalu, bet nepriklauso nuo psichinės būsenos. Esu baisiai baisiai jautrus žmogus, galvoju gal jūsų būrin įsipaišyčiau su savo negandom. Jokių panikos atakų nepatiriu, tiksliau, niekad ir nesu patyrus, bet gyvenimo džiaugsmas visiškai pradingęs, nerimas bei liūdesys kasdieniai palydovai. Tai va, ar kam prie vegetodistonijos skauda sąnarius? Raumenis? Kaulus? Kažką kitą be aprašytųjų simptomų: širdies, galvos, skrandžio.
Jau penkerius metus kenčiu nepaaiškinamą nuovargį, viso kūno: sąnarių, kaulų, raumenų skausmus, dėl šių priežasčių, žinoma, ir depresines nuotaikas Išsityriau nuo iki per tuos metus, gydytojai nustatė fibromialgiją. Pastaraisiais metais pradėjo svaigti galva, pasikartojo keletas priepuolių, dažni galvos skausmai, pykinimas, dažnai dreba širdis ir rankos, muša karštis, kankina dusulys, neramių kojų sindromas. Tirtis jau ir nebėra ką, viskas idealu, pasimečiau. Ar gali dėl vegetodistonijos skaudėti ir visą kūną? Skauda visąlaik, kartais tie skausmai palaksto dieglių pavidalu, bet nepriklauso nuo psichinės būsenos. Esu baisiai baisiai jautrus žmogus, galvoju gal jūsų būrin įsipaišyčiau su savo negandom. Jokių panikos atakų nepatiriu, tiksliau, niekad ir nesu patyrus, bet gyvenimo džiaugsmas visiškai pradingęs, nerimas bei liūdesys kasdieniai palydovai. Tai va, ar kam prie vegetodistonijos skauda sąnarius? Raumenis? Kaulus? Kažką kitą be aprašytųjų simptomų: širdies, galvos, skrandžio.Taip, gali. Man irgi ir fibromialgija, padejo visai kiti vaistai.
osteohondroze ir vegetodistonija tai medicinos siukslinas i kuri meta visus ligus nekompetitingi alegydytojai
QUOTE(orangesun @ 2017 07 01, 20:15)
osteohondroze ir vegetodistonija tai medicinos siukslinas i kuri meta visus ligus nekompetitingi alegydytojai
Gal vegestonijos ir nėra EU ligų klasifikacijoje, bet yra daugelis kitų, kurios ją atitinka ar net konkretina.
Ar yra cia maitinanciu mamyciu kurios kencia vegetodistonija ir panikos atakas?Kaip gydotes?
Man panikos ataka uzklupo kai mano antrai mazylei tebuvo savaite...vaistu rimtu gerti negaliu tik zolinius. Lankau psichoterapija. Tokios stiprios atakos nebuvo daugiau bet kai nori uzmigti pradeda tankytis sirdis ir uzti galva. Ir lyg norisi daugiau ikvepti. Sianakt taip visa nakti prasikankinau...esu visai be miego.
Man panikos ataka uzklupo kai mano antrai mazylei tebuvo savaite...vaistu rimtu gerti negaliu tik zolinius. Lankau psichoterapija. Tokios stiprios atakos nebuvo daugiau bet kai nori uzmigti pradeda tankytis sirdis ir uzti galva. Ir lyg norisi daugiau ikvepti. Sianakt taip visa nakti prasikankinau...esu visai be miego.
