Paimkim vieną pavyzdį. Lietuvišką. Elementari grūdų supirkimo įmonė. Perka iš Lietuvos ūkininkų grūdus (kviečiai, miežiai, rugiai, kukurūzai, grikiai ir pan.), juos valo, džiovina, sandėliuoja, paskui mala iš jų grūdus, traiško, spaudžia. Gauna miltus, sėlenas, dribsnius įvairius. Parduoda tą produkciją. Ir ta įmonė gyvuoja bemaž 100 metų. Ir visi mes perkame tos įmonės produktus savo maistui.
Kita medalio pusė (nuomonė žmogaus, su grūdu gyvenančios nuo vaikystės) - išvalius grūdus, sumalus miltus ir padarius kitus grūdinės kilmės produktus pardavimui, lieka tam tikri dalykai. Šalutinė produkcija. Dažniausiai ji panaudojama kažkam, parduodama kaip šalutinis produktas pigiai. Šiuo atveju buvo suinvestuota į kitą veiklą - naminių gyvūnų ėdalo gamybą ir prekybą. Ne paukščių ar kiaulių. O šunų ir kačių. Ir dabar turiu klausimą. Retorinį. Kaip manot, kokia to sausiako sudėtis?
Papildyta:
QUOTE(Gorada @ 2015 01 12, 16:16)
kviečiai - pigi žaliava. Kur kas pigesnė nei mėsa. Skrandį užkiša? Užkiša. Pigesnį produktą parduot lengviau? Lengviau
Dar prie šito pridėčiau - organizmas neįsisavina, šuo šika daug ir yra nuolat alkanas, šeimininkas duoda daugiau, maišas ištuštėja greičiau, pirkimas daromas dažniau

Aš mat per pinigus viską - man taip paprasčiau, aš buhalterė