Visa laimė, jog man neteko praeiti pažindinimosi procedūros su draugo tėvais - buvom klasiokai, o iki pradedant draugauti intensyviai vienas kitą lankydavom (nes beveik kaimynai buvom).
Tačiau kitų jo giminaičių nepažinojau, ir tik iš pasakojimų įsivaizdavau juos
Per jo mamos gimtadienį (po 5 mėn. nuo draugystės pradžios) visa išsipusčiusi (tiek to pustymosi būdavo kai man buvo 17 m.
) ) prisistačiau
Visa drebėjau, jaudinausi, sveikinant jo mamutę vos gėlių neišmečiau
Na, o giminaičiai priėmė labai svetingai, tik vyneliu vaišino, kalbino
Dabar jau esu "saviakė", su tėvais labai gerai sutariam, pabaram kartu maniškį
Va,o draugas tai truputį turėjo streso susipažindamas su mano tėte, nes jo nebuvo matęs, kadangi tevukas dirbo užsienyje. Tai va, kai gryžo mano tėtė, dar kokią savaitę MB muilinosi nuo susitikimų, o taip vieną dieną užsuko ir susitiko mano tėtį. Paspaudė viens kitam ranką, prisistatė ir viskas
kaip skiepai
Beje, nors draugaujam jau beveik cielus 6 metus, dar nesam susituokę. Bet mokslai greit bus užbaigti, kai darbai atsiras, gal ir vestuvių tema pasistūmės
zodziu - nuvaziavom i jo gimtine, pas mociute jo apsistojom, na sumetem tases ir ismovem pasilinksmint. Gryztam - ziurim mociute stalus, suolus (tuos ilgus, senovinius) tempia i didiji kambari. Jezusmarija sakau kas cia dabar bus 
tai sako senelio metines 
Mat ir mano draugelis tuometinis nieko nezinojo, nes expromtu mes ten nukeliavom, tases sumetem ir viskas. Nera kur dingt, neisiu gi peskom i namus 60 km... Na ir sedejau subine suraukus akim issprogusiom, o kai paprase bankuchina papjaustyt visiem stebint tai tikrai norejau prasmegt skradziai zeme 
