Pirmas susitikimas su vaikino tėvais

o mane gerai prieme.siaip pirma karta ten nuvaziavom kai buvo jo mamos gimtadienis.vienu zodziu balius buvo ir daug nauju veidu.
tai pastoviai maciau kad zvilgsniai visu i mane sueina.
nes pries tai manasis nei karto nebuvo merginos namo atsivedes,vis sliepdavo.

Manęs dar tik laukia pažintis su savo būsima anyta bet nebijau, nes vyras jai daug apie mane papasakojo, jinai karts nuo karto man paskambina. Ir labai laukia, kada bus močiutė, nors jai tik 38..

p.s. pritariu, kur buvo anksčiau pasakyta, kad jei tėvai normalūs - tai normaliai ir priims. Pvz aš jo su savo šeima tikrai nenorėčiau supažindinti, , nes mano mamai niekad nerūpėjo su kuo aš draugauju, kas ateina pas mane į svečius ir t.t.. ir be to mūsų planuojamom vedybom ji nepritaria

Aš tai jau daug metų su savo berniuku draugauju, nu ir gyvenam kartu, bet man taip keista vis iki šiol pas jį namuose būti. Net nelabai smagu kartais, nors būt tenka labai labai dažnai. Nuo jų rūpesčio ir šokinėjimo aplinkui jau baigiu visai išpuikti. Pradžioj galvojau, kad tik pirmais kartais tokie geri bus, bet kad 10 metų viskas taip pat vyktų, tai net pačiai sunku patikėt Jie labai geri žmonės, mama tokia šeimyniška, vis zuja pirmyn atgal į virtuvę, vis neša neša neša kada beateisi. Aš tokia biški kūdutė, tai gal galvoja, kad atšers Tėvukas tai iš viso į mane kreipiasi "Jūs" O iš manes ta Jūs tai biški virš pusantro metro ūgio ir 40 kilų svorio Draugės sako, kad po vestuvių anytos pasikeičia Bet kaip norėčiau, kad nepasikeistų.
O susipažinimu tai iš viso juokinga buvo. Kai tėjau, tai visą vakarą vardino savo sūnaus nuodėmes ir visokias kitokias jo blogybes, ir vis badė į sūnų pirštais, kad pasižiūrėk kokia gera mergaitė, o tu tai toks ir šioks ir anoks, ir tipo stenkis, kad nepabėgtų, ir kad iš viso jam nereali laimė nusišypsojo, kad aš su juo esu... Nu kaip man taip patinka Be to jaučiu, kad jie bijo, jog netekėsiu už jo Oi negaliu, man taip patinka.

Sveikutes niu mielai jus susipazindinat su uosviais. Niu as dar neistekejusi, bet jau 2 metus su berniuksciu ir kalbam apie vestuves, bet planuojam gal kita vasara po mano diplomo gavimo... niu bet su jo tevais susipazinau po 3 savaiciu draugystes... mes is skirtingu miestu, niu jis atvaziavo pas mane, sedim, plepam ir jam skambutis... girdziu sako: gerai, po valandziukes busim... Sako, okis vaziuojam; as-kur? ka nepasitiki manim? niu zodziu vaziuojam..ups ziuriu y jo miestuka, niu galvoju turbut su broliu ir jo zmona kaip visad susitiksim...bet ne.. yvaziuojam y kazkoky kiema...ups... o ten is namo isbega paprasta moteris su dzinsiukais, apkabino, pabuciavo... paruosta vakariene, zvakes!!! to vakaro-tai tikrai nepamirsiu. O jo tetis taip pat labai geras... tokie paprasti, mieli zmones... labai gerai sutariam..susiskambinam, susirasom... Labai dziaugiuosi jais, tikrai tokiu uosviu-tai tik paieskoti...

o aš jo tėvams buvau pristatyta nepraėjus nė savaitei nuo mūsų pažinties dienos tėvams tik buvo iš anksto pranešta, kad atvažiuojam kartu, todėl jie buvo pasiruošę. priėmė puikiai. su jo mama sutariu 100 kartų geriau, nei su savo.

tai kad nereikia šito bijoti ir vis atidėlioti. kuo greičiau susipažinsit, tuo ramiau bus. bus aišku - ar patikai, ar ne

O mes jau beveik 2 metus draugaujam,bet su jo tevais nesu susipazindinta:(
Jis kalba apie musu tolimesni gyvenima kartu,bet i savo namus neveda:(Ir nezinau,ka jau ir galvoti,greit kompleksa koki igysiu... Karta maciau jo mama,bet jis manes jai nepristate,paskui sake,kad norejo,jog mes is pradziu nors pamatitume viena kita...Keista man sita situacija,nenoriu net galvoti,labai skaudu

Kai pradejau draugaut su draugu, vis galvodavau, kaip reiks susipazint su jo teveliais, ar patiksiu ir t.t. Zinojau, kad tai bus ne greit, nes jie gyvena kitame Lietovos kraste, tai ilgainiui nustojau labai del to nerimaut. Karta, mama ryte atejus pas mane sako: "va, sapnavau, kad tu labai patikai draugo tevams. O kai ka sapnuoji, tai dazniausiai atvirksciai buna" . Nu galvoju, to tik ir betruko. Nuo to karto vel, pradejo ivairiausios mintys listi i galva. Ir taip, gal po 6men, pakviete mano draugas, nuvaziuot pas jo tevus. Ai, kazkaip jau tuo metu nebegalvojau nieko, gal del to, kad taip ekspromtu mes sumastem ten vaziuot, todel jauciaus labai rami. Jau kai buvau susiruosus visus daiktus, mama, (nebutu gi ji mama, ir nebutu gi ji irgi kazkada vaziavus susipazint su mano tetes tevais), pradejo man skaityt paskaitas - kaip as ten tureciau elgis, kad nemiegotume vienoj lovoj ir t.t. Nu zodziu, pries pat jau lipant i masina, galvojau rimtai, nebevaziuosiu. Mama taip buvo prikalbejus, kad as svelniai tariant, truputi vel issigandau...
Niu bet, nuvaziavus, mane sutiko labai maloniai. tikrai, buvo labai saunu. O ir lova paklojo mum dviems viena (nors as pries tai, sakiau draugui, kad graziau butu, jei mes miegotume atsikrai. Jis aisku pasake mama, tai ji, taip keistai i mus paziurejo)
Bet tai svarbiausia, tai, kad kaip tik ta savaitgali, vos ne visa jo gimine suvaziavo i svecius (buvo kazkokia svente, pasirodo). Tai zodziu, jauciaus kaip eksponatas
Gerai buvo tai, kad as jau buvau susipazinus su drauge sese, tai nors kiek susvelnina atmosfera
Tai va, neperseniausiai vel ten buvau, ir vel, labai patiko:) O kai jis vienas vaziuoja namo, pastoviai mama paklausia, ar as atvaziusiu
Tikiuos, jei mes kada nors su draugu susituoksim, bendravimas isliks toks pat malonus

istiesu, patarimas tik vienas, buti savimi naturaliai elgtis ir tiek... o kuo greiciau susipazinsit su "uosviais" tuo geriau... jei patiksit-tai valio, bendravimas tesis, o jei ne-tai ne.. nemanau, kad tai daug gali ytakoti santykius su vaikinu... Mano daruge, tai vat turi vaikina ir beveik metu kartu, bet nezino kaip pristatyti savo tevams... vat manau cia tai provblema, kai bijai ar isrinktasis patiks tevams...

pirmą sykį jo tėvus pamačiau per jo tėvo jubiliejų na ten su visa gimine susipažinau. šiaip priėmė labai gražiai. patiko man uošviai nuo pat pirmos dienos o uošvienytę labiausiai myliu

o kaip elgtis? elgtis natūraliai - nes bandymas būti maloniai , gerai ir t.t. kartais taip apsiverčia... nu žodžiu iš didelio rašto galima išeiti iš krašto

O man kaip ir neteko su vaikino tevais susipazinti kai jis atsikrauste su tevais gyventi netoli mano namu, susipazinome ir uzeidavau pas ji,bet namuose nebudavome tai mama tik pakviesdavo ir viskas,geriau susipazinome kai persikrausciau pas juos gyventi tada ir prasidejo visas smagumelis su motina nepasnekesi kazkokia meme,pirma ryte nepasisveikins, o jei as nepasisveikinu iskart skundziasi sunui,kad ji nesisveikina nezinau gal ji manes gedinosi ar bijojo [bent jau taip sake vaikinas] bet cia tikrai nepriezastis po to tevai pradejo pas ji [sunu] prasyt pagalbos ivairiausiom smulkmenom tai lempute isuk [ nors galetu isukt tevas,sedi tam paciam kambari] tai paziurek ko cia batai suplyso ir daug kitu ir mano nuomone specialiai,kad mane panervuot cia as ju neivardinsiu,o dar as buvau po avarijos [buvo gana sunki] tai man ipatingai reikejo vaikino demesio ir pagalbos,bet jie to nesuprato kol viena diena grizo isgere,ir pradejo ant manes visokiais zodziais nest ir ant savo sunaus,nes i namus uzsisakem pica tai sako geriau mums pinigu duotumet, amerikonai, milionieriai o kai vaikinas pasake,kad uz mano pinigus tai motina isreze tu ja islaikai [ o as tuo metu nevaiksciojau sedejau invalido vezimelyje] tai kaip jaustis tokia dabar neapykanta jiems jauciu kad galeciau

ir savo vaikinui dabar draudziu su jais bendraut, bent jau mano akivaizdoj,tai va dabar jau kaip savaite negyvename su jais tai viskas esu devintam danguj,o tokiu uosviu niekam nelinkeciau

Aš tai pažintį su vyro šeima pradėjau nuo antro galo. Pirmiausia susipažinau su jo seserimi, tada su mama ir tik po to su juo, taigi nerimo kaip priims anyta nebuvo. Nors dsbar su mielu noru ją . Bet smulkmenų nepasakosiu