QUOTE(Moonte @ 2015 04 04, 20:06)
Nemanau, kad tik sutuoktiniai kazkuo ypatingai issiskiria, kad tik jie jaucia sentimentus. Itariu kiekvienas zmogus, seima turi bendro gyvenimo akimirkas, kurios suteikia ju bendram gyvenimui pilnatve.
Neketinu menkiti zmonem svarbias, prasmingas akimirkas, galiu tik pasidziaugti. Bet tai nereiskia, kad jos privalomos man, o jei as ju nepatyriau, nejauciau, tai as neva kazko nepajutau, apdalinta.
Pritariu mintim. Manau, kad didziausia klaida daro butent tie zmones, kurie sutinka sugyventi, kai patys siekia santuokos. Todel pries pradedant gyventi kartu, reikia susitarti del bendros ateities. Manyciau seimoje vertybes turetu buti panasios, kardinaliai nesiskirti. Jei zmogus yra idejinis sugyventinis, o jus norite tuoktuviu, geriau ji palikti ir surasti zmogu, kuris panasiai kaip jus ziuri i gyvenia. As nesruprantu, kodel zmones kurie surizikavo, pradejo sugyventi, veliau kelia pretenzijas kitam bet ne sau? Jei zmogus zadejo vesti, bet neveda, tuomet taip, jis paslemekas, bet jei jis niekada neketino vesti, o jus nesivrginote apie bendra gyvenima kalbeti, kodel reikia atsakomybe permesti partenriui/-ei? Kodel pradedama kaltinti amoralumu, neva nenoru prisiimti isipareigojimu ir t.t.?
Neketinu menkiti zmonem svarbias, prasmingas akimirkas, galiu tik pasidziaugti. Bet tai nereiskia, kad jos privalomos man, o jei as ju nepatyriau, nejauciau, tai as neva kazko nepajutau, apdalinta.
Pritariu mintim. Manau, kad didziausia klaida daro butent tie zmones, kurie sutinka sugyventi, kai patys siekia santuokos. Todel pries pradedant gyventi kartu, reikia susitarti del bendros ateities. Manyciau seimoje vertybes turetu buti panasios, kardinaliai nesiskirti. Jei zmogus yra idejinis sugyventinis, o jus norite tuoktuviu, geriau ji palikti ir surasti zmogu, kuris panasiai kaip jus ziuri i gyvenia. As nesruprantu, kodel zmones kurie surizikavo, pradejo sugyventi, veliau kelia pretenzijas kitam bet ne sau? Jei zmogus zadejo vesti, bet neveda, tuomet taip, jis paslemekas, bet jei jis niekada neketino vesti, o jus nesivrginote apie bendra gyvenima kalbeti, kodel reikia atsakomybe permesti partenriui/-ei? Kodel pradedama kaltinti amoralumu, neva nenoru prisiimti isipareigojimu ir t.t.?
Moonte, būtent tą ir rašiau, kad turi būti aišku, ko vienas iš kito nori, ko tikisi.
Neteigiu, kad visi turi gyventi taip, kaip aš gyvenu. Man šeimoje buvo taip savaime įskiepyta, kad šeimą patvirtina santuoka ,kad vaikai turi gimti santuokoje. nebrutaliai brukama nuomonė, o kažkaip savaime. Nors mama su tėvu buvo išsiskyrusi, bet tai nesumenkino santuokos prasmės. Kai tuokėmės , nebuvo mados gyvent kartu nesusituokus, arba būdavo reti atvejai, arba gyvendavo ne itin geros reputacijos žmonės.
Jau draugaujant reikia aiškiai parodyti, kas santykiuose netenkintų.
Jei pries gyvenimą kartu net neužsimenama apie santuoką, tai ir teisingai, nėra, ko pykti jei partneris ir nesiruošia vesti. Žinau vaikiną, kuris gyvena kartu, bet drauge jam pasirode netinkanti šeimai, neskuba palikt ( manau nesąžininga iš jo pusės), nes reikia susirasti atskirą būstą, o ir skubėt neturi ko, nes akiratyje dar neopasirodė kita
Gerai, kai gyvent kartu eina jau subrendę žmonės, o jaunimas dažnai nežino, ko patys nori ir gaunasi toks ale tik patogiau dabar ir jei netiks - išsiskirsiu.
