Depresija

#13
QUOTE(Lining @ 2015 01 29, 21:54)
Nebūtinai. Aš su savo gydytoju apie viską pasišneku, ir apie savo darbą(prisimena jis ir pats klausia, kaip ten pas tave reikalai), ir kai pablogėja, visada klausia, kas įtakojo pablogėjimą. Bet aš pati pradėjau su juo šnekėtis, kitaip gal irgi būtų burbt burbt ir viskas.
Tu žadini mano smalsumą tokiom kalbom. Kuo jis tau tokį nerimą kelia?





Aš ne iš tų, kur tik burbt ir viskas, žino, ir ką veikiu, ir pan. Ir ji yra šilta, dėmesinnga, bet vakar vis tiek pajaučiau, kad esu jos sąmonėje kaip ligonis, su va tokia diagnoze ir tiki, kas prirašyta kitų daktarų, nesgi nematė nei mano ligos eigos, nei .....

Night, nėra blogai prisirišti, suprantu, kad skaudu, bet jei jis žiūri į tave kaip į draugę ir nori tau gero, tai bando ne apie save galvot, o padėt gal, todėl ir prakalbo apie kitą miestą....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Septynstygė: 30 sausio 2015 - 08:27
#14
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 30, 08:26)
Aš ne iš tų, kur tik burbt ir viskas, žino, ir ką veikiu, ir pan. Ir ji yra šilta, dėmesinnga, bet vakar vis tiek pajaučiau, kad esu jos sąmonėje kaip ligonis, su va tokia diagnoze ir tiki, kas prirašyta kitų daktarų, nesgi nematė nei mano ligos eigos, nei .....


O saviškei aš, matyt, jau nusibodau. Matosi net plika akimi. Nieko naujo ir įdomesnio iš manęs išlaužt neina. Tas pats per tą patį. Bet stengiasi iš paskutiniųjų.
Man ji irgi tapo mažiau reikalinga.
O po pokalbių su ja man kažkodėl vėl būna blogai. Kažkokį net jai pyktį jaučiu, nes visuomet iš jos gaunu kažkokius standartinius šabloniškus nuspėjamus atsakymus.
Išėjus perkratau smegeninėj viską, kas buvo pasakyta, ir jaučiuosi nu tookia dūūra... g.gif
Atsakyti
#15
QUOTE(Pinot noir @ 2015 01 30, 20:58)
O saviškei aš, matyt, jau nusibodau. Matosi net plika akimi. Nieko  naujo ir įdomesnio iš manęs išlaužt neina. Tas pats per tą patį. Bet stengiasi iš paskutiniųjų.
Man ji irgi tapo mažiau reikalinga.
O po pokalbių  su ja man kažkodėl vėl būna blogai. Kažkokį net jai pyktį jaučiu, nes visuomet iš jos gaunu kažkokius standartinius šabloniškus nuspėjamus atsakymus.
Išėjus perkratau smegeninėj viską, kas buvo pasakyta, ir jaučiuosi nu tookia dūūra... g.gif



Panašiai ir aš pasijaučiau - gavau vadovėlinius komentarus ir atsakymus.....nors pokalbio pabaigoj buvo ir gerų dalykų, taigi visai neatmetu, tik kažkodėl labai liūdna ir skaudu buvo po pokalbio vis tiek, dėl situacijos ir šiaip.
Atsakyti
#16
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 30, 21:10)
Panašiai ir aš pasijaučiau - gavau vadovėlinius komentarus ir atsakymus.....nors pokalbio pabaigoj buvo ir gerų dalykų, taigi visai neatmetu, tik kažkodėl labai liūdna ir skaudu buvo po pokalbio vis tiek, dėl situacijos ir šiaip.

Būna ir man gerų dalykų toj terapijoj. Tiesiog gerų gyvenimiškų patarimų, nukreipimų, paaiškinimų.
tačiau ir "pastatymų veidu į realybę" būna... Dabar jau be gailesčio.
Atsakyti
#17
QUOTE(Pinot noir @ 2015 01 30, 21:16)
Būna ir man gerų dalykų toj terapijoj. Tiesiog gerų gyvenimiškų patarimų, nukreipimų, paaiškinimų.
tačiau ir "pastatymų veidu į realybę" būna... Dabar jau be gailesčio.



tai gerai šiaip. man tai ne terapija, o tik vaistu prisirašymas, bet ji žmogiška, kalbina.
Atsakyti
#18
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 30, 21:29)
tai gerai šiaip. man tai ne terapija, o tik vaistu prisirašymas, bet ji žmogiška, kalbina.

Man kažkada buvo terapija, kai lankiausi dažnai. o dabar tai irgi kaip ir vaistų išsirašymas, bet su pokalbiu.
Šiaip žiemą sunkiau viską pakelti, gyventi tą gyvenimą, niūru, šalta, atrodo, nuolat miego mažai.
Bet stengiuosi dėti sau pliusus, ne minusus, jei net pliusų nėra, tai aš juos sugalvoju, ką nors pritempiu. Nes kitaip būtų šakutės. g.gif
Atsakyti
#19
akys, kaip sekretai spokso. nx.
Atsakyti
#20
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 30, 08:26)
Aš ne iš tų, kur tik burbt ir viskas, žino, ir ką veikiu, ir pan. Ir ji yra šilta, dėmesinnga, bet vakar vis tiek pajaučiau, kad esu jos sąmonėje kaip ligonis, su va tokia diagnoze ir tiki, kas prirašyta kitų daktarų, nesgi nematė nei mano ligos eigos, nei .....

Septynstyge, o ne per daug tu tikiesi iš psichiatrės? Jiems mes ir esam ligoniai, kuriems išrašo vaistų.

QUOTE(cremaster @ 2015 01 31, 02:57)
akys, kaip sekretai spokso. nx.

Sekretai tai čia tie, kur vaikystėj darydavom?
Atsakyti
#21
QUOTE(Pinot noir @ 2015 01 30, 22:27)
Man kažkada buvo terapija, kai lankiausi dažnai. o dabar tai irgi kaip ir vaistų išsirašymas, bet  su pokalbiu.
Šiaip žiemą sunkiau viską pakelti, gyventi tą gyvenimą, niūru, šalta, atrodo, nuolat miego mažai. 
Bet stengiuosi dėti sau pliusus, ne minusus, jei net pliusų  nėra, tai aš juos sugalvoju, ką nors pritempiu.  Nes kitaip būtų šakutės. g.gif




Suprantu, man ir žiemą sunkiau, vasarą man pagerėja.
QUOTE(Lining @ 2015 01 31, 09:09)
Septynstyge, o ne per daug tu tikiesi iš psichiatrės? Jiems mes ir esam ligoniai, kuriems išrašo vaistų.
Sekretai tai čia tie, kur vaikystėj darydavom?


Nežinau, čia ta sritis, kur ne vaistai turi lemiamą reikšmę, sielos vaistais nepagydysi, gali ten smegenis vaistai veikti, slopinti kai kuriuos impulsus ar aktyvinti, bet šiaip vaistais nepagydysi sielos ligų, jie tik padeda išbūti,palengvinti padėtį tai va, man nepatinka, kad nėra gydyme tęstinumo, bet taip jau yra. O šiuo atveju tęstinumas labai svarbu, matyti, kaip liga vystosi, nuo ko prasidėjo, pačiam išgirsti žmogaus istoriją, o ne paskaityti, kas kortelėje parašyta....Jaučiu nurašymą, kai sakloma" Tu turi susitaikyti su nerimu"....Tipo, tau jau niekas negali padėti. Bet aš, po velniais, buvau normali ir nerimo nejaučiau, kol nedaužė man kasdien per galvą eilę metų ir organizmas nebespėdavo susidoroti su stresu, nespėdavo atsigauti nuo vieno šoko, o jau kitą gaudavo.....
Papildyta:
QUOTE(cremaster @ 2015 01 31, 02:57)
akys, kaip sekretai spokso. nx.



stiklinės tarsi, į vieną tašką, negyvos?.....

Atsakyti
#22
QUOTE(Pinot noir @ 2015 01 30, 21:58)
O saviškei aš, matyt, jau nusibodau. Matosi net plika akimi.

drinks_cheers.gif aš tą patį kuris laikas jaučiu. ir dar tas amžinas "gi lankei pusę metų psichoterapiją, turėjai išsiaiškinti". lyg tas pusė metų vaistas nuo visų ligų. aš ir be psichoterapijų labai daug atknisus esu priežasčių na ir kas, bet ką su jom daryti, čia didžiausias klausimas. bet iš tiesų aš lankiausia pas ją 4 metus ir realiai suvokiu nu kad gali žmogus nusibosti, nes tą patį per tą patį kiekvieną kartą atėjus pasakoji. arba nepasakoji. nu realiai nesvarbu kad ji gydytoja, jau tikriausiai žmogiškai neįdomu, nuobodu. pripranta per tiek laiko ir leidžia sau daugiau nei su pirmą kartą atėjusia. iš tiesų porą paskutinių kartų net kalta jaučiausi. atrodo nu gi vaistuuus gerei, nu tą pusę metų prieš 1.5 metų lankei nu koo dar tau doh.gif tai galvoju jei taip gydytoja galvoja, tai gal rimtai jau kažkur kažko nesamo ieškau unsure.gif nepatogu net
Atsakyti
#23
QUOTE(Septynstygė @ 2015 01 31, 10:56)
Nežinau, čia ta sritis, kur ne vaistai turi lemiamą reikšmę, sielos vaistais nepagydysi, gali ten smegenis vaistai veikti, slopinti kai kuriuos impulsus ar aktyvinti, bet šiaip vaistais nepagydysi sielos ligų, jie tik padeda išbūti,palengvinti padėtį tai va, man nepatinka, kad nėra gydyme tęstinumo, bet taip jau yra. O šiuo atveju tęstinumas labai svarbu, matyti, kaip liga vystosi, nuo ko prasidėjo, pačiam išgirsti žmogaus istoriją, o ne paskaityti, kas kortelėje parašyta....Jaučiu nurašymą, kai sakloma" Tu turi susitaikyti su nerimu"....Tipo, tau jau niekas negali padėti. Bet aš, po velniais, buvau normali ir nerimo nejaučiau, kol nedaužė man kasdien per galvą eilę metų ir organizmas nebespėdavo susidoroti su stresu, nespėdavo atsigauti nuo vieno šoko, o jau kitą gaudavo.....
Papildyta:
stiklinės tarsi, į vieną tašką, negyvos?.....

Čia jau psichoterapeuto sritis. Tu nelankai terapijos? Nors sutinku, psichiatras neturėtų sakyt, kad turi susitaikyt su nerimu. Yra tie patys AD, kurie jį nuima. Aš labai daug jų išbandžiau, kol radau tinkamus. Geriu mažą dozę ir neuroleptikų atsisakiau, nes su tiek nerimo, kiek jaučiu, gyvent normaliai įmanoma. Vasarą bandžiau nutraukt visai AD, nes nuo jų man alergija saulei atsiranda, tai per 3 savaites grįžo ir klaikus nerimas, kai jau daugiau nieko nejauti, tik jį, ir visiškos beprasmybės jausmas, toks, kad jau tik nusišaut norisi. O gyvent aš noriu. Labiausiai man tinka Seroxatas, jis visiškai nuima baimes ir nerimą, bet absoliučiai užmuša lytinį potraukį, tai geriu silpnesnius, nes noriu ne tik gyvent, bet ir mylėtis. biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(bučkis @ 2015 01 31, 11:09)
drinks_cheers.gif aš tą patį kuris laikas jaučiu. ir dar tas amžinas "gi lankei pusę metų psichoterapiją, turėjai išsiaiškinti". lyg tas pusė metų vaistas nuo visų ligų. aš ir be psichoterapijų labai daug atknisus esu priežasčių na ir kas, bet ką su jom daryti, čia didžiausias klausimas. bet iš tiesų aš lankiausia pas ją 4 metus ir realiai suvokiu nu kad gali žmogus nusibosti, nes tą patį per tą patį kiekvieną kartą atėjus pasakoji. arba nepasakoji. nu realiai nesvarbu kad ji gydytoja, jau tikriausiai žmogiškai neįdomu, nuobodu. pripranta per tiek laiko ir leidžia sau daugiau nei su pirmą kartą atėjusia. iš tiesų porą paskutinių kartų net kalta jaučiausi. atrodo nu gi vaistuuus gerei, nu tą pusę metų prieš 1.5 metų lankei nu koo dar tau  doh.gif tai galvoju jei taip gydytoja galvoja, tai gal rimtai jau kažkur kažko nesamo ieškau  unsure.gif nepatogu net

Aš irgi kartais kalta jaučiuosi, kad nepasveikstu, blin. Norėčiau į dienos psichoterapinį centą pavaikščiot, bet siaubingai gėda grįžt su pabrukta uodega.
Atsakyti
#24
QUOTE(Lining @ 2015 01 31, 11:18)
Čia jau psichoterapeuto sritis. Tu nelankai terapijos? Nors sutinku, psichiatras neturėtų sakyt, kad turi susitaikyt su nerimu. Yra tie patys AD, kurie jį nuima. Aš labai daug jų išbandžiau, kol radau tinkamus. Geriu mažą dozę ir neuroleptikų atsisakiau, nes su tiek nerimo, kiek jaučiu, gyvent normaliai įmanoma. Vasarą bandžiau nutraukt visai AD, nes nuo jų man alergija saulei atsiranda, tai per 3 savaites grįžo ir klaikus nerimas, kai jau daugiau nieko nejauti, tik jį, ir visiškos beprasmybės jausmas, toks, kad jau tik nusišaut norisi. O gyvent aš noriu.  Labiausiai man tinka Seroxatas, jis visiškai nuima baimes ir nerimą, bet absoliučiai užmuša lytinį potraukį, tai geriu silpnesnius, nes noriu ne tik gyvent, bet ir mylėtis. biggrin.gif
Papildyta:


Aš irgi kartais kalta jaučiuosi, kad nepasveikstu, blin. Norėčiau į dienos psichoterapinį centą pavaikščiot, bet siaubingai gėda grįžt su pabrukta uodega.



Seroxatą ir aš berods, gėriau kažkada, bet irgi nutraukiau lyg dėl tos pačios priežasties.

Prieš ką tau gėda? Galvok apie save, niekam nerūpi, kad tau gėda ir tik tu pati matai savo "pabruktą" uodegą.

Terapijos aš nelankau.
Atsakyti