Depresija

Kodėl išsivemt? Man labai įdomi jūsų diskusija.

Nežinau, kaip katalikybėj, bet ortodoksijoj labai svarbu yra dvasios tėvas. Deja, ta tradicija nusilpusi, kunigų LT mažai ortodoksų, darbo daug, ne kiekvienas gali būti dvasios tėvas ir ne kiekvienam tinka, vienas vaikinas pasiprašė man labai artimo dūšiai kunigo ir sutiko būti dvasios tėvu, reikėtų ir man išdrįsti, ar tai valios trūkumas, ar nori, ar drąsos ar nenoras trukdyti kitus žmones, žinau, koks tas kunigas užsiemęs. Dvasios tėvas yra kaip dvasios gydytojas ir vedys, padedantis atsilaikyti prieš visus išbandymus tikėjimo kelyje.

Aš išvykstu iš šios žemės kuriam laikui, jei būsiu gyva, grįšiu.

Laikykitės

rašyk
Papildyta:


Sukėlė juoką Prisiminiau savo skriaudėjus ir įsivaizdavau kaip mažus vaikus smėlio dėžėje. Nu bjaurybės Aišku dėl to bjaurybės, kad nelaimingi

Replės ne apie tą diskusiją. VIENUŽODŽIUEINASAU. Atrodo, neturiu jėgų nei noro gyvenime nesąmonių daryt. Tokius psichus kaip aš, reikia laikyt atskiruose rezervatuose, kad nesiveistų, žinoma...
Tai va. Ėjau šiandien į darbo pokalbį. Pabrėžiu, kad ten, kur man pasirodė, kad tikrai norėčiau. Kažko labai nerimavau. Šiaip, kiek esu buvusi tokiuose pokalbiuose, nesinervinu. Nu bet ok. Žinau, kad aš psichė. Nuotaika buvo nekokia. Nuėjau, pasikalbėjau. Sako jūs kaip ir tiktumėt, patirtis ir bla bla, bet trūkumas dėl tačkės, nes poreikis būna. Nu nieko, galvoju. Papasakosiu, galvoju, kaip iki šiol apsiėjau. Malu aš ten sau visai ramiai, pasodinta gražiame foteliuke, gan atsipalaidavus. O be reikalo atsipalaidavus... Toks vyras sako: "Aš tai čia dirbu nuo pradžių, dirbsiu iki gyvenimo galo". Aš pažiūrėjau į jį taip įdėmiau, neatrodė senas, bet tooooks pavargęs... Ir sakau kas ant liežuvio galo man: "AI, KIEK ČIA JUMS BELIKO"....... Nežinau koks velnias mane traukė už liežuvio, nesuprantu, negaliu to paaiškint!!! Susivokiau, tik kai jie ėmė kikent. Galvojau gal bėgti... Ką jau čia... Nu dar kažko pakamantinėjo, bet mane jau tik karštis išpylė... Atsisveikinom. Pavargėlis man rankos nepadavė... Aš b*** niekada nesusirasiu darbo.

Tai gal padek ta savo kryziu i sona prisnesiojai jau
O del noro issipildymo, tai kaip sauksi, taip atsilieps visata, ar dievas. Teigiama energija ir mintys duos kita rezultata nei neigiamos emocijos.
Labai graziai diskutuojat apie religija
Nevarykit ant saves taip Tai sakant This too shall pass lyg ir is biblijos. Viskas yra laikina ir mes ir skausmas ir dziaugsmas.
Vakar stoteleje stoviu, ir kalbu su savimi mintyse. Paskui pakeliu galva, ziuriu koks grazus pilnas menulis. Ir tada jau kazkelinta karta suprantu, kad gyvenimas taip ir prabegs, jei gyvensiu savo mintyse, kad nepastebiu nieko aplink.

Pamastymui

" After an emotion has already surfaced there are two ways to deal with it. One is to objectify the emotional response by blaming someone or something for the way you feel. This way reinforces and escalates negative feelings. The other choice is to go directly into the emotion, become it, dicover it, fell it thoroughly, and calmly watch it's nature. Rather than ask why, observe how the emotion arises. Instead of trying to push the emotion away, befriend it."

Apie ta sneka ir Dr. Estes, savo "Begancios su vilkais" knygoje. Neturiu po ranka, bet minties esme tokia, kad bundanti samone po truputi nusviecia seselius. O bet taciau, sviesa turi tokia savybe, kai kurios seselius dar patamsinti, ypac jei jie giliai. Ji siulo to nebijot.Tai pati derlingiausia zeme, tokia tamsi, ir derlinga, daugeli metu tresta. Galima buroku ar geliu pasodinti. Na cia smarkiai perfrazuojant. Bet visos tos negatyvios patirtys nedings, galima paleisti kaip jautiesi apie tai kas jau ivyko. Ir statyti ant tu patirciu visai ka kita.

Night13 Bus tu darbu, ir jei tik del to negausi, tai dzin, Don't beat yourself over it. Leisk sau isjausti iki galo, nekankin saves uz tai kaip jautiesi, dar padvigubini sau nasta.
Man tai juokinga, del to jie ir krizena, gal tikrai tam diedui jau pelenai is siknos byra
Kaip sake Morfijus is Matricijos " Everything that happened, happened, and could not have happened in any other way."

Night, aš iš principo tik su katalikais artimai susidūrusi ir domėjausi pagrinde būtent jais, tad mano žinios yra ribotos apie kitas konfesijas. Bet, matyt, priklausymas konkrečiai konfesijai turi mažiau riekšmės, negu pats tikėjimas - bent jau taip turėtų būti, mano supratimu. Todėl man visai gražu, kai žmonės geba tikėti ir tai daryti ramiai, švelniai, oriai, nebrukant, konstruktyviai, dalintis, bet neįkyriai, neįsižeisti, jeigu jų gerų norų kas nors neįvertina ir pan. Kažkada labai seniai susipažinau su mergina, kuri priklausė Tikėjimo žodžiui, kuris tuo metu dar buvo sektų sekta, anot visuomenės ir kaip mes fainai, įdomiai, žmogiškai bendravome - gera prisiminti. Nepalietė ji manęs tikėjimo klausimu, bet gerumu, švelnumu, supratingumu tiesiog buvo geras ir gražus žmogus. Va - turiu gerą prisiminimą
Pažinojau ir septintosios dienos adventistus, esu kartu dalyvavusi jų apeigose - man buvo įdomu, ką jie daro kitaip ir, svarbiausia, kodėl. Vėlgi, jie tuo metu dar buvo neišaugę "sektos" kelnyčių, todėl labai aršiai, aistringai priešgyniavo RKB bet kokiam mokymui. Dabar, kai jie pripažinti viena tradicinių relig. bendruomenių, ir į juos kitaip žiūrima, ir jiems nebėra poreikio aršiai kovoti dėl vietos po saule. Pliuralizmas rules, mano galva Tik į naudą

Tavo nuotykis per darbo pokalbį, sorry, toks Me, myself and I, kad nugriuvau nuo kėdės ir privariau kelnes aš va taip darau gyvenime, per ką dauuuuug prisidirbu.. bet žiauriai juokinga po to būna.

Tolyn nuo temos: ( o gal artyn, nežinau )

Šiandien vieną str. skaičiau apie tai, kaip jau daugiau kaip dešimt metų atliekami tyrimai, kaip magic mushroom veiklioji medžiaga, panaši į LSD, gali padėti gydant depresiją, o šiuo metu jau yra nemažai eksperimentuose (pabrėžiu - moksliniuose eksperimentuose) dalyvavusių onko ligonių, kurie pahaliucinavę pareina susitaikę su savo vėžiu, perkratę savo gyvenimą, psichiką, visus reikalus ir išeina be baimės, siaubo, nekankina nei savęs, nei artimųjų. Efektyvumas - 80 proc., jaučiat, kokio efektyvumo pagalba? Galbūt artimiausias dešimtmetis atneš kokį nors sprendimą ir depresikams? Ten rašo, kad gali pakakti vienkartinės kruopščiai apskaičiuotos dozės ir po "trip'o" - konsultacijų su specialistais, kurie specializuojasi psichodeliniuose narkotikuose. Mes taigi visos pasveiksim, jei taip, nu

Man įdomiausia, kad ne šiaip turistai apie tai kalba, o mokslininkai - psichologai, psichiatrai, neurobiologai, tyrimus pradėjo garsiausi ir geriausi pasaulio universitetai ir labiausiai pripažinti mokslininkai. Svarbiausia yra tikslus dozavimas, kruopšti pacientų atranka ir parengimas bei specialistų darbas po "trip'o". Aš savanore būčiau, jei bogu

)) jo, darbo pokalbyje gal negražu. Bet šiaip tai gerai tu čia. Imčiau į darbą labiau tokius žmones, negu tuos kurie atkalba kaip priklauso.

jei visi krizeno, o vienas - ne, vadinasi, ji pavarė į dešimtuką

Night, man atrodo, kad pastebėjai esminį dalyką.
Nu kas gali būti užtikrintas kuo nors iki gyvenimo galo, nebent jau nedaug jo liko
o šiaip pastebėjai tai, kas tau aktualu, svarbu. Todėl mažiau apsigausi , jei nutarsi eiti į šį darbą.

Aha man kazkuriuo momentu padejo ta mintis, kad mano tevai man gimus ne susedo ir ne sutare kaip cia shivai geriau smegenis susukti. As pati budama mama zinau, kad mes savo vaikams norim kuo geriausiao, bet kartais iseina kaip iseina. O tais laikas, tai isvis jokios pagalbos jiems nebuvo, net religija/os nelabai buvo prieinamos. Kazkaip padejo priimti viska kas man atsitiko ne taip asmeniskai. Padejo lengviau paleisti. Man rodos tuo taku atejo mintis, del velesniu traumu patirtu gyvenime, kad kodel cia as dabar tureciau jaustis bogai, ar kalta, ar gedingai. Eina sikti! Tegu patys jauciasi, arba nesijaucia, nes po truputi nustoju galvoti kaip kas jauciasi mano atzvilgiu.

ne į tą temą parašiau.