Depresija

#85
QUOTE(Night13 @ 2015 02 06, 20:29)
Po kelių metų atsitiktinai sutikus auklėtoją, kai ką išdėjau, ką manau, apie jos pedagogiškumą. Mandagiai, žinoma. Dabar manau, kad per mažai pasakiau, nors koks skirtumas, ji suaugęs žmogus ir jos mąstymo niekas nepakeis. Ji įsižeidė tada, bet iki šiolei nesijaučiu kalta. Dabar taip, tikriausiai nebebūna, bet matiekos mokytoja buvo išvis isterikė, baubdavo, kad aidas būdavo, visi jos bijojo. Norėčiau irgi susitikt ir pasakyt, ką apie ją manau ir kad nepamiršau, kaip mane vadino varle, lėtapėde, kokių dar dalykų prišnekėjo. Sunkus mokytojų darbas, bet ar isterikams jį dirbti... Pagarbos liko maksimum trims pedagogams. Ot prisiminiau čia, ko nereikia prisimint. biggrin.gif

Aš iki šiol svajoju sutikt porą savo darželio auklėtojų ir pradinių klasių mokytoją. Viena iš auklėtojų tyčiodavosi iš vaikų, rodydama jiems jų nuotraukas: pažiūrėk, kaip tu čia atrodai, ha ha ha. Neleisdavo eit į wc miego metu, tekdavo šlapintis į lovą. Apmėtydavo daiktais ir panašiai. Prie tėvų suokdavo išsišiepusios.

QUOTE(Medute _ @ 2015 02 07, 22:04)
http://www.lrytas.lt...nes-gelmese.htm

geras straipsnis, aš prisiminiau, kad dažnai sapnuoju, kad jūroje kyla audra arba kyla ežero vanduo ir tuoj užlies namą  unsure.gif  Pasirodo būdinga depresikams.  unsure.gif
O šiaip tai labai myliu Jungą ir jo psichologiją, nors ne viską dar suprantu, bet man yra buvę ir sinchroniškumų, ir sutapimų, ir visokių reiškinių, ir išsipildžiusių nuojautų  doh.gif

Aš sapnuoju labai aiškius ir tikroviškus sapnus. Kai lankiau psichoterapinį dienos centrą, man sakė, kad tai rodo, kad labai realiai save priimu su visom sąmonėm ir pasąmonėm( biggrin.gif ), ar kažkas panašaus.

QUOTE(meja82meja @ 2015 02 08, 06:21)
4u.gif

Taip dziaugiaus kad neber skausmu ir vakar kai trenke...sedejau,lingavau ir verkiau.nusprenden kad i ėigonine nereik vaziuot,nes islaiko puse nakties ir duoda paracetamolio...prigeriau mugdomu ir kai uzmigau nebejutau skausmo....
Uz ka man tokios kancios... verysad.gif

O kokie skausmai tave kankina? Yra nustatyta diagnozė? Gali būt, kad tai hipochondriniai skausmai. Man būna, kad skauda gimdą ir jos priedus, nu realiai labai skauda. Pasidarau visus tyrimus, echoskopiją, nieko neranda ir po kelių dienų sveika būnu. biggrin.gif Čia gal todėl, kad esu turėjus nemažai uždegimų, tai labai jautriai reaguoju.
Ir dar, Mėja, spręsk pati. Skauda – ir važiuoji. Ar pas šeimos gydytoją nueik.
Atsakyti
#86
QUOTE(Lining @ 2015 02 08, 11:37)
Aš iki šiol svajoju sutikt porą savo darželio auklėtojų ir pradinių klasių mokytoją. Viena iš auklėtojų tyčiodavosi iš vaikų, rodydama jiems jų nuotraukas: pažiūrėk, kaip tu čia atrodai, ha ha ha. Neleisdavo eit į wc miego metu, tekdavo šlapintis į lovą. Apmėtydavo daiktais ir panašiai. Prie tėvų suokdavo išsišiepusios.

blink.gif blink.gif
Joo. Matyt, daug paturbintų pedagogų buvo tais laikais. Aš pati buvau drąsus ir naglas vaikas, kaimynai bijojo. ph34r.gif Bet. Pirmoje klasėje buvo mokytojas vyras, toks gan rūstus. Su mano tėčiu buvo draugai. Bet, tikriausiai, tas rūstumas veržės per kraštus, jei kartą bibojau pasiprašyt į wc, ir atėjus pertraukai, nespėjau dabėgt iki jo. doh.gif Mamai sakydavau, kad "ant manęs rėkia". Iš tikrųjų nerėkdavo, bet mokėdavo psichologiškai prispausti, tik aš nemokėjau to paaiškinti tai mamai. Ta, aišku, perduodavo tėčiui, po to tas ponas rūstybė sakydavo, ar aš ant tavęs rėkiu, kąą?? stupid.gif surrender.gif fool.gif
Bet čia dar nieko. Vieną tokią blogai besimokančią mergaitę, berods, antrokę, užkėlė prie lentos ant to stovo, kur kreida dėdavosi ir kempines, bet, berods, net kempinių nebuvo, valydavo su skuduru lentą. Virš galvos užrašė TINGINĖ, nes nepadarė n.d. Negana to, į plaukus įrišo skudurėlį, kur valo lentą. Ir kažkiek laiko nusiminus ji ten turėjo stovėt, kol apsiš... doh.gif
Garantuoju, kad bijojo kam ir pasiskųsti po to ir dar namie gav velnių.
Gal nevertėtų tokią gūdžią praeitį prisimint, bet, ot, aš visada stebiuosi dabar, kai rypauja: "ojojoj, jaunimas tą - aną". O va, kokios "aukštos moralės" žmonių (PEDAGOGŲ!!!) buvo sąjūdžio metais. Ir dar visai nebaudžiami buvo.
Papildyta:
Beje, ponas rūstybė dabar senelių namų direktorius. Tai dar geriau. doh.gif
Atsakyti
#87
QUOTE(Night13 @ 2015 02 08, 17:29)
blink.gif  blink.gif
Bet čia dar nieko. Vieną tokią blogai besimokančią mergaitę, berods, antrokę, užkėlė prie lentos ant to stovo, kur kreida dėdavosi ir kempines, bet, berods, net kempinių nebuvo, valydavo su skuduru lentą. Virš galvos užrašė TINGINĖ, nes nepadarė n.d. Negana to, į plaukus įrišo skudurėlį, kur valo lentą. Ir kažkiek laiko nusiminus ji ten turėjo stovėt, kol apsiš...  doh.gif
Garantuoju, kad bijojo kam ir pasiskųsti po to ir dar namie gav velnių.
Gal nevertėtų tokią gūdžią praeitį prisimint, bet, ot, aš visada stebiuosi dabar, kai rypauja: "ojojoj, jaunimas tą - aną". O va, kokios "aukštos moralės" žmonių (PEDAGOGŲ!!!) buvo sąjūdžio metais. Ir dar visai nebaudžiami buvo.
Papildyta:
Beje, ponas rūstybė dabar senelių namų direktorius. Tai dar geriau.  doh.gif

Gaila, kad mergaitė nuolanki buvo. Manęs surištos nebūtų pastatę. O vaikui apsišikt prieš klasę – ar gali būti didesnė gėda? Baisiausia, kad net tėvai niekuo nepadėjo. Kai kurie tų laikų mokytojai ir dabar dirba. Mano paauglystėj turėjom fiziką, kuris mergaitėms po sijonais graibė, paskui 10 parašydavo. Jis dar ir dabar tebedirba.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lining: 08 vasario 2015 - 20:45
#88
QUOTE(Lining @ 2015 02 08, 21:38)
Gaila, kad mergaitė nuolanki buvo. Manęs surištos nebūtų pastatę. O vaikui apsišikt prieš klasę – ar gali būti didesnė gėda? Baisiausia, kad net tėvai niekuo nepadėjo. Kai kurie tų laikų mokytojai ir dabar dirba. Mano paauglystėj turėjom fiziką, kuris mergaitėms po sijonais graibė, paskui 10 parašydavo. Jis dar ir dabar tebedirba.

GyvIAnimus gyvIAnat. g.gif Nu gyvIAnkit.
Nelabai čia yra kam pasisakyt, turbūt, bet, jei matot. Jei ilgesnį laiką geriat AD ir pakeičia į kitą. Jums nemažina dozės - iškart kitą geriat?
Aišku, turbūt, priklauso kokia veiklioji medžiaga. Pažiūrėjau, kiek suprantu, Venlafaxinas ir Escitalopramas nėr tos pačios grupės.
Biškį neramoka, nes Venlafaxiną esu metus savavališkai 2k. Vienąkart lomkių nebuvo, kitąkart buvo žiaurios. Ir gydytoja taip pašaipiai dar atsiliepė, maždaug, "bus tau mesti". Greit pradėsiu lakti Escitalopramą, pažiūrėsim kas man bus. Tokių lomkių, kaip anąkart nenoriu. scare.gif

Nežinau, ar mergaitė buvo nuolanki. Jos neperspėjo, kad ims ir padarys tą ir aną - paėmė ir užkėlė. Ko gero, dabar vaikai kitokie, anais baisiais laikais būdavo visad teisus mokytojas, apie cyplių teises niekas nekalbėjo.
Besigraibantį ir aš pamenu istoriką. Irgi iki šiol, tikriausiai, dirba. Anas ir vedęs buvo mokinę.

Ir naktimis "svečių" apačioj yra. unsure.gif lens.gif listen.gif scare.gif swoon.gif mastau.gif
Atsakyti
#89
QUOTE(Night13 @ 2015 02 09, 02:18)
GyvIAnimus gyvIAnat.  g.gif Nu gyvIAnkit.
Nelabai čia yra kam pasisakyt, turbūt, bet, jei matot. Jei ilgesnį laiką geriat AD ir pakeičia į kitą. Jums nemažina dozės - iškart kitą geriat?
Aišku, turbūt, priklauso kokia veiklioji medžiaga. Pažiūrėjau, kiek suprantu, Venlafaxinas ir Escitalopramas nėr tos pačios grupės.
Biškį neramoka, nes Venlafaxiną esu metus savavališkai 2k. Vienąkart lomkių nebuvo, kitąkart buvo žiaurios. Ir gydytoja taip pašaipiai dar atsiliepė, maždaug, "bus tau mesti". Greit pradėsiu lakti Escitalopramą, pažiūrėsim kas man bus. Tokių lomkių, kaip anąkart nenoriu.  scare.gif

Ir naktimis "svečių" apačioj yra.  unsure.gif  lens.gif  listen.gif  scare.gif  swoon.gif  mastau.gif

Man mažino dozę prieš pereinant prie kitų. Išskyrus Trittiko Ratard, tas, sakė, lomkių nesukelia ir greit pasišalina iš organizmo. Man Escitalopramas nerimą nuėmė, neiškart, bet nuėmė. Nors vis tiek jo likę, bet geriu mažiausią dozę, nenoriu didint. Nuo Venlafaxino jausdavausi labai energinga, bet nerimo nė trupučio nepaveikė.
Tie svečiai greičiausiai lygiai tokie patys depresikai, tik nenorintys prisinjugt. Aš irgi laiką tik skaitydavau.
Atsakyti
#90
la
vis dar skaitau knyg apie saviitaigą. aprašinėjo vieną eksperimentą. esmė - kad jei mes susiraukę - ir galvojam susiraukusiai, jei šiepiamės - tai ir istorijos linksmesnės. ten buvo prašomasugalvoti apie visiškai neutralius daiktus istoriajas išsišiepus ri susiraukus. tai akivaizdus ryšys kad jei susiraukia fiziškai žmogus tai ir istorijos liūdnos galvon lenda. na tai su ta veido mimika....9 depresija sergančioms moterims į rūpesčio raukšlę suleido botulino kur nervus paraližuoja ir raukšlių nelieką. ir po kurio laiko pastebėjo, kad jų būklė gėrėja bigsmile.gif nu ar gali būti papraščiau bigsmile.gif prisivaryt botulino reikia ir eiti per gyvenimą su šypsena - tik kad ir šipsotis dėl nervų paralyžiaus nelabai išeis mastau.gif
aš buvau ir gerųjų tai man mažai teko patirti smurtų bet mačiau kitus skriaudžiamus. draugės vaikas pavadintas debilu nuėjo pas direktorę atsivedė pamokon ir pasiaiškino biggrin.gif o mes tai ir tėvams ne visada pasisakyti drįsdavo ką ten pas direktorę. tai iš tos pusės smagu dėl drąsesnių vaikų. bet kartais atrodo kad galėtų ir pastovėt vidury klasės, kad kitą kartą nesinorėtų/. bet jaučiu čia tokie norai kad tokioj pakankamai smurtinėj aplinkoj augta. gi didžiausia tragedija būdavo be uniformos ateiti - gėdų gėda, beapsiaiškinimo neišsisuksi, o dabar ką? purvina? nu ir kas dzin tas kliockas, tingiu persirengti doh.gif
Atsakyti
#91
QUOTE(bučkis @ 2015 02 09, 09:43)
la
vis dar skaitau knyg apie saviitaigą. aprašinėjo vieną eksperimentą. esmė - kad jei mes susiraukę - ir galvojam susiraukusiai, jei šiepiamės - tai ir istorijos linksmesnės. ten buvo prašomasugalvoti apie visiškai neutralius daiktus istoriajas išsišiepus ri susiraukus. tai akivaizdus ryšys kad jei susiraukia fiziškai žmogus tai ir istorijos liūdnos galvon lenda. na tai su ta veido mimika....9 depresija sergančioms moterims į rūpesčio raukšlę suleido botulino kur nervus paraližuoja ir raukšlių nelieką. ir po kurio laiko pastebėjo, kad jų būklė gėrėja  bigsmile.gif nu ar gali būti papraščiau  bigsmile.gif prisivaryt botulino reikia ir eiti per gyvenimą su šypsena - tik kad ir šipsotis dėl nervų paralyžiaus nelabai išeis mastau.gif
aš buvau ir gerųjų tai man mažai teko patirti smurtų bet mačiau kitus skriaudžiamus. draugės vaikas pavadintas debilu nuėjo pas direktorę atsivedė pamokon ir pasiaiškino biggrin.gif o mes tai ir tėvams ne visada pasisakyti drįsdavo ką ten pas direktorę. tai iš tos pusės smagu dėl drąsesnių vaikų. bet kartais atrodo kad galėtų ir pastovėt vidury klasės, kad kitą kartą nesinorėtų/. bet jaučiu čia tokie norai kad tokioj pakankamai smurtinėj aplinkoj augta. gi didžiausia tragedija būdavo be uniformos ateiti - gėdų gėda, beapsiaiškinimo neišsisuksi, o dabar ką? purvina? nu ir kas dzin tas kliockas, tingiu persirengti doh.gif

Aš visiškai netikiu, kad šypsantis, kai nori verkti, savijauta pagerėja. Tik savęs apgavinėjimas ir emocijų užgniaužimas, kas prie gero nepriveda. Aš daug šypsausi, bet tik tada, kai iš tiesų gera. Ir liūdžiu, kai liūdna, Ir velniškai pykstu, kaip pikta, o tokiu atveju sakantiems: paleisk tą pyktį, jis tave nužudys, man plyta per galvą užvožt norisi. O susiraukus būnu, kai dirbu daug mąstymo reikalaujantį darbą. Jausmus reikia išgyventi, kitaip jie prasiverš kitoj vietoj. O čia, žiūrėk, suleidžia botuliną į kaktą, ir nebelieka depresijos. Dar galėtų šypseną išpjaut, kaip „žmoguje, kuris juokiasi“.
Dar pirmoj klasėj buvau išsiųsta namo dėl to, kad atėjau be Lenino ženkliuko. Nu jau tada nesupratau, kodėl taip sureikšmintas tas sušiktas ženkliukas. Pas vieną mokinę kryželį rado kuprinėj, tai net tėvus kvietė. Atėjus nepriklausomybei, ta pati mokytoja į bažnyčia lakstė.
Atsakyti
#92
QUOTE(Night13 @ 2015 02 09, 02:18)
GyvIAnimus gyvIAnat.  g.gif Nu gyvIAnkit.
Nelabai čia yra kam pasisakyt, turbūt, bet, jei matot. Jei ilgesnį laiką geriat AD ir pakeičia į kitą. Jums nemažina dozės - iškart kitą geriat?
Aišku, turbūt, priklauso kokia veiklioji medžiaga. Pažiūrėjau, kiek suprantu, Venlafaxinas ir Escitalopramas nėr tos pačios grupės.
Biškį neramoka, nes Venlafaxiną esu metus savavališkai 2k. Vienąkart lomkių 

Ir naktimis "svečių" apačioj yra.  unsure.gif  lens.gif  listen.gif  scare.gif  swoon.gif  mastau.gif

Man mažindavo, įvedant naują vaistą, "perdengimo" būdu, taip kad senas vaistas "mažėdavo", o naujas "didėdavo" palaipsniui. Naujas vaistas buvo tik kartą, kai savavališki mečiau, o paskui vis dėlto prireikė iš naujo, nes dvesiau...
Cymbalta "išeidinėjo" 1,5 mėn. su baisiais galvasukiais ir kitais š..

Iš viso, man taip nusibodo tie AD, o kad būtų galima be jų išgyvent. blink.gif

O aš girdėjau, kad botulino sudėtyje yra kažkas, kas veikia antidepresiškai. Mimika ne prie ko.

Night, bijai svečių?
Tegu pašvilpia uodegon. tongue.gif
Atsakyti
#93
QUOTE(Lining @ 2015 02 09, 11:07)
Aš visiškai netikiu, kad šypsantis, kai nori verkti, savijauta pagerėja.

per laidotuves besišypsant vargu ar labai jau linksma pasidarys. ar kai labai liūdna. nu bet būna tokia neutrali būsena. ne? man būna, arba aš save grūzinu grūzinu, ne dėl to, kad man labai liūdna, bet tas liudesys aišku besigrūzinant ir ant saves varant natūraliai ateina.
tai va tokioj neutralioj būsenoj - nu pabandyk eiti išsišiepus. man nejučia juokas kyla smile.gif nes iš tiesų labai kvailai jaučiuosi ir iš tiesų kažkuriai akimirkai pasidaro linsmiau. aišku užsimuturioju šaliku nes kitaip būtų ne linksma, o gėda smile.gif
visagališkumu aš tokių dalykų ir netikiu kaip stebuklingu išgijimu bet mikro pagalba tam tikru momentu - tikiu. mikro mikro.
Atsakyti
#94
QUOTE(bučkis @ 2015 02 09, 12:08)
per laidotuves besišypsant vargu ar labai jau linksma pasidarys. ar kai labai liūdna. nu bet būna tokia neutrali būsena. ne? man būna, arba aš save grūzinu grūzinu, ne dėl to, kad man labai liūdna, bet tas liudesys aišku besigrūzinant ir ant saves varant natūraliai ateina.
tai va tokioj neutralioj būsenoj - nu pabandyk eiti išsišiepus. man nejučia juokas kyla smile.gif nes iš tiesų labai kvailai jaučiuosi ir iš tiesų kažkuriai akimirkai pasidaro linsmiau. aišku užsimuturioju šaliku nes kitaip būtų ne linksma, o gėda smile.gif
visagališkumu aš tokių dalykų ir netikiu kaip stebuklingu išgijimu bet mikro pagalba tam tikru momentu - tikiu. mikro mikro.

Tai dirbtina šypsena tik laikinai nustumia problemą į šalį. Šįkart nustosi varyt ant savęs, vėliau vėl pradėsi, ir taip be galo. Gal geriau pasikapstyt, iš kur tas varymas ant savęs atsiranda.
Atsakyti
#95
kapstymaisi po savo mėšlo krūvas jau vemti verčia. ir į sprendimą problemos nebeveda, tai gal geriau ją praignoruoti g.gif
o dėl šypsenos laikinumo irgi kaip pažiūrėsi, kurį laiką pasišypsojęs pamatai kad nėra gal taip jau baisu, nežinau, galvoju - kas gi pasakys tą tikrąjį receptą KAIP?. ir čia toli gražu nekalbu apie problemos užmaskavimą, ar tokiu būdu jos išsprendimą tik apie šiokį tokį galbūt įdomų triuką. kartais tų triukų tikrai reikia ir praverčia kad ir pabendraujant su vaiku, negu jam į savo gilų liūdesį išjausti bebandančia motiną ištisai stebėti besikapstančią mėšle savam jau N metų.
beje kartais ir problemos nustūmimas į šalį padeda - kartais jos ir išsisprendžia savaime ar kiti jas isprendžia jų neprisileidžiant biggrin.gif va kokių indų nekenčiu plauti tai nustumiu plovimo problemą šalin ir vyras išplauna biggrin.gif
Atsakyti
#96
QUOTE(Lining @ 2015 02 09, 10:20)
Man mažino dozę prieš pereinant prie kitų. Išskyrus Trittiko Ratard, tas, sakė, lomkių nesukelia ir greit pasišalina iš organizmo. Man Escitalopramas nerimą nuėmė, neiškart, bet nuėmė. Nors vis tiek jo likę, bet geriu mažiausią dozę, nenoriu didint. Nuo Venlafaxino jausdavausi labai energinga, bet nerimo nė trupučio nepaveikė.
Tie svečiai greičiausiai lygiai tokie patys depresikai, tik nenorintys prisinjugt. Aš irgi laiką tik skaitydavau.

Kaip aš pavydžiu energijos. sad.gif Gal kokius vitaminus gerti. Ko gero, jau blogiau, nei man su energija būti negali. Net snukučio kremu neprisiruošiu pasitept... Dirbčiau, taip nebūtų, bet būtų problemos darbe, jau žinau.
Gal rašiau, nepamenu, parsinešus namo, perskaičiau, kad ten Escitalopramas, kažkokiu pavadinimu, kuriuo nesu gėrus. Bet šiaip gėrus gal daugiau nei metus ir su juo pakliuvau į durnių namus. Žvengikė to nepamatė... Pakomentavo jau daug kartų, kad Venlafaxinas nusenęs vaistas. Nors ji pati sakė, kad bandyti mėn., jei nieko linksmo man neatsitiks, tai iš dar kažkokios kitos grupės išrašys. Tik va, kad mažinti ką geriu, kodėl ji man nei sakė, nei išrašė... Dabar galvoju, gal skaito, kad nepadeda, reiškia dzin.

QUOTE(Pinot noir @ 2015 02 09, 12:02)
Man mažindavo, įvedant naują vaistą, "perdengimo" būdu, taip kad senas vaistas "mažėdavo", o naujas "didėdavo" palaipsniui. Naujas vaistas buvo tik kartą, kai savavališki mečiau, o paskui vis dėlto prireikė iš naujo, nes dvesiau...
Cymbalta "išeidinėjo" 1,5 mėn. su baisiais galvasukiais ir kitais š..

Iš viso, man taip nusibodo tie AD, o kad būtų galima be jų išgyvent. blink.gif


Night, bijai svečių?
Tegu pašvilpia uodegon. tongue.gif

Cymbaltą irgi esu gėrus, bet trumpai, sako, jis labai lengvas. Tai še tau. Nors aš tik nuo V ir esu jautus lomkes iš visko, ko skanaus ragavus.

Ne tas žodis, kaip atsibodo ir man, visi tie vaistai, kaip kokiam vėžininkui...

Svečiai ateina susitarę, čia kažkokie nemandagūs vis kabo. unsure.gif Gal namai nesutvarkyti, ar ką, nesupratingi. unsure.gif Aš vis asmeniškumais čia vemiu. Užsimąsčiau, ar galėtų kas pažint, kas to norėtų. huh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Night13: 09 vasario 2015 - 17:00