Depresija

#253
QUOTE(Septynstygė @ 2015 02 22, 22:54)
Night, dėl veiklos.... Tu gal neatradai dar tos tave labai užkabliuojančios ar patinkančios veiklos... Ir ko čia gėda??Ir knygų yra įvairių. Jam gal tada kokį gerą detektyvą. Aš nesu skaičiusi dar nė vieno, bet perskaitysiu kada smile.gif Jo Nesbo toks daug kam patinka.

Vis dėlto tikiu, kad kai pradėsiu dirbti, kad ir stresuosiu, nerimausiu ir skųsiuos su laiku, bet padės man bent kiek išsijudinti, kad jau pačiai su valia taip sunku. Gal sugebėsiu po darbo kur į miestą ar bent iki kokios, kad ir galanterijos parduotuvės nueiti.
Dėl atkryčių - ligoninių - šeimos, gal tu ir teisi. Bet vis tiek, pvz., aš turiu galimybę nuslėpti, neviešinti artimiesiems, kad man duobė. Tavo atveju mato kaip ant delno, o juk artimiesiems irgi gali būti skaudu. Pamenu, buvau visai vaikas, kai mama susilaužė ar išsinarino koją, grįžo iš darbo kančios perkreiptu veidu. Niekada nepamiršiu to veido. Klaiku man atrodė, o ir man pačiai tai pagimdė stiprų nerimą. Po to gulėjo ligoninėj, gal ir neilgai, bet tas, kad nėra mamos, kad ji serga, buvo tikrai didelis sukrėtimas, nepaisant to, kad buvau pagrandukė ir manim ir taip visi rūpinos.
Papildyta:
Nors jo. Kaip pažiūrėsi. Iš kitos pusės, kai jau atsitinka taip, kad nesugebi maisto pasiimti, tai vis tiek kažkas paduos, kai ne vienas, kažkas gal į ligoninę nuveš, gal ir finansais pasirūpins ir pan.
Atsakyti
#254
QUOTE(Night13 @ 2015 02 21, 19:52)
Kiek ilgiausiai laiko esant NIEKO nenorėję veikt, tik sėdėt lovoj ir į lubas žiūrėt?  unsure.gif Labiau omeny turiu bevaikes, suprantama, nes suvaikėms nemanau, kad įmanoma tokia prabanga.

Per 4metus kol esu cia tokiu nenorejimu buvo daug.kai ryte prabudus noredavau mirt,ka jau kalbet apie nora keltis ir veikt kazka.dazniausiai tai 2-3 men.net db geriant ad uzeina tokue nenorejimu periodai,bet man lengviau buna kai susitelkiu i gryzima,kad ir tom 2savaitem.
Migdomuju turiu tik rytojui,bus sakes... verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo meja82meja: 23 vasario 2015 - 04:51
#255
Man jau geriau, valioooooooooooooo smile.gif
Atsakyti
#256
QUOTE(Night13 @ 2015 02 23, 02:14)
Vis dėlto tikiu, kad kai pradėsiu dirbti, kad ir stresuosiu, nerimausiu ir skųsiuos su laiku, bet padės man bent kiek išsijudinti, kad jau pačiai su valia taip sunku. Gal sugebėsiu po darbo kur į miestą ar bent iki kokios, kad ir galanterijos parduotuvės nueiti.

Va va, gyvensiu tada, kai rasiu darbą... Kur man tai girdėta smile.gif

QUOTE(Septynstygė @ 2015 02 23, 11:27)
Man jau geriau, valioooooooooooooo smile.gif

valiooo smile.gif kokia proga?
Papildyta:
Nežinau, ar čia tikrai vaistų negėrimo įtaka, bet vakar vakare jaučiaus labai irzli, na o šįryt atsibudau anksčiau nei įprastai. Buvau pamiršus, kad vaistai man veikia miegą. Bet šiandien jaučiuosi normaliai.
Atsakyti
#257
QUOTE(deraramos @ 2015 02 23, 12:41)
Va va, gyvensiu tada, kai rasiu darbą... Kur man tai girdėta smile.gif

Buvau ir aš šian pokalby. Rankos nusviro tiek, kad tegalvoju, kaip noriu mirti. Pats pokalbis tai nieko, bet aš ten neįsisiūlysiu dėl vairavimo/tačkės neturėjimo. Atlygis man pasirodė, kad irgi nieko gero bus, o ir vėl "juodi" pinigai. Mane mano sritis dėl to vis trikdo. Ir dar šeimos verslas, ir dar kažkodėl pagalvojau, kad darbo vieta nors normali, bet mane slėgs aplinka ilgiau ten pabuvus. Peizažas per langą irgi su purvynais. Noriu pasipjauti.
Atsakyti
#258
QUOTE(deraramos @ 2015 02 15, 12:18)
Jei jau apie knygas prakalbot, tai šiuo metu skaitau vaikams skirtą knygų seriją "Dina - gėdytojos duktė". Taip lengvai skaitosi ir viskas ten paprasta ir nuspėjama. Fainiai.


Seniai skaičiau šią knygų seriją, patiko, reikės pakartoti, turinio beveik neatsimenu.
Atsakyti
#259
QUOTE(Night13 @ 2015 02 23, 12:22)
Buvau ir aš šian pokalby. Rankos nusviro tiek, kad tegalvoju, kaip noriu mirti. Pats pokalbis tai nieko, bet aš ten neįsisiūlysiu dėl vairavimo/tačkės neturėjimo. Atlygis man pasirodė, kad irgi nieko gero bus, o ir vėl "juodi" pinigai. Mane mano sritis dėl to vis trikdo. Ir dar šeimos verslas, ir dar kažkodėl pagalvojau, kad darbo vieta nors normali, bet mane slėgs aplinka ilgiau ten pabuvus. Peizažas per langą irgi su purvynais. Noriu pasipjauti.

pasipjauti dėl nevykusio darbo pokalbio? tada aš jau būčiau n kartų prisipjovus. Suprantu, vargina, eikvoja energiją, sukelia bereikšmį stresą... Bet va, sakei net nekviečia, ėmė ir pakvietė. Išjudino. Kažkada jau sakiau, kad neigiamos emocijos man geriau nei jokių emocijų, nei apatiška būsena. Kartais ir paverkiu iš tų nervų, kad viskas taip vienodai. Laikinai pagerėja.
Atsakyti
#260
QUOTE(deraramos @ 2015 02 23, 14:08)
pasipjauti dėl nevykusio darbo pokalbio?

Man taip būna... Užeina neviltis dėl kokio gal ir gan bereikšmio dalyko. Keblumas dėl finansų, žinoma, labai įtakoja. Nei nežinau ką daryt.
Atsakyti
#261
QUOTE(deraramos @ 2015 02 23, 11:41)
Va va, gyvensiu tada, kai rasiu darbą... Kur man tai girdėta smile.gif
valiooo smile.gif kokia proga?
Papildyta:




sveikimo proga smile.gif

tik siandien ant nervinio prakrikimo ribos del vaiku...
Papildyta:
QUOTE(Night13 @ 2015 02 23, 12:22)
Buvau ir aš šian pokalby. Rankos nusviro tiek, kad tegalvoju, kaip noriu mirti. Pats pokalbis tai nieko, bet aš ten neįsisiūlysiu dėl vairavimo/tačkės neturėjimo. Atlygis man pasirodė, kad irgi nieko gero bus, o ir vėl "juodi" pinigai. Mane mano sritis dėl to vis trikdo. Ir dar šeimos verslas, ir dar kažkodėl pagalvojau, kad darbo vieta nors normali, bet mane slėgs aplinka ilgiau ten pabuvus. Peizažas per langą irgi su purvynais. Noriu pasipjauti.



QUOTE(Night13 @ 2015 02 23, 16:06)
Man taip būna... Užeina neviltis dėl kokio gal ir gan bereikšmio dalyko. Keblumas dėl finansų, žinoma, labai įtakoja. Nei nežinau ką daryt.



IMk 4u.gif Darai viską, ką gali, nuėjai į pokalbį, stengeisi, skyrei laiką, gerai, kad neįsidarbinsi ten, kur po to blogai bus.

Nepanikuok, viena juk neliksi, mama nepaliks bėdoj, rasi darbą, galima, aš už tave pasimelsiu kasvakar, kad rastum darbą...
Atsakyti
#262
QUOTE(Septynstygė @ 2015 02 23, 21:51)
Nepanikuok, viena juk neliksi, mama nepaliks bėdoj, rasi darbą, galima, aš už tave pasimelsiu kasvakar, kad rastum darbą...

Ačiū tau. sad.gif
Vos priverčiau save pasimarmalioti valgyti (marmalioti moku tik labai labai paprastus ir mažai laiko užimančius patiekalus) ir išsiplauti kelis indus. Šiaip būtų gerai, kad ėsti nesinorėtų, bet vis norisi. Nerimas kai užėjo pamačius tą darbo vietą, taip ir nepraeina. Ėmiau įsivaizduoti, kaip sėdžiu prie to stalo, ateinu kasryt į tą ankštą patalpą, imu skaityti emailus, man iš pat ryto skambina dėl klaidų, o aš klausausi ir žiūriu pro langą į purvynus kieme. Ant krūtinės iškart tarytum plyta užsidėjo. Jau ano pastato vidus, kur dirbau, ir išorė, buvo man kažkokie depresiją varantys. Aš mėgstu tamsą, namie visad sėdžiu kuo didesnėj prieblandoj, bet ten mane erzindavo, kad langai toli ir jie maži. Nematydavau, as sniga, ar sutemo, ar įsidienojo. Vis dar savim stebiuosi dėl reakcijų. Jau buvau ramesnė, nerimas duodavo pailsėti. O va vėl visą dieną...
Tokia mintis šiandien, kad esu gamtos klaida ir natūralios atrankos nepraėjau. Tarytum smegenis ėstų kokie virusai ir tai būtų nepagydoma. Kaip nepagydoma meningito atmaina. Imu suprasti, kad nei velnio aš "nesveikstu". verysad.gif
Atsakyti
#263
QUOTE(Night13 @ 2015 02 23, 23:20)
Ačiū tau. sad.gif
Vos priverčiau save pasimarmalioti valgyti (marmalioti moku tik labai labai paprastus ir mažai laiko užimančius patiekalus) ir išsiplauti kelis indus. Šiaip būtų gerai, kad ėsti nesinorėtų, bet vis norisi. Nerimas kai užėjo pamačius tą darbo vietą, taip ir nepraeina. Ėmiau įsivaizduoti, kaip sėdžiu prie to stalo, ateinu kasryt į tą ankštą patalpą, imu skaityti emailus, man iš pat ryto skambina dėl klaidų, o aš klausausi ir žiūriu pro langą į purvynus kieme. Ant krūtinės iškart tarytum plyta užsidėjo. Jau ano pastato vidus, kur dirbau, ir išorė, buvo man kažkokie depresiją varantys. Aš mėgstu tamsą, namie visad sėdžiu kuo didesnėj prieblandoj, bet ten mane erzindavo, kad langai toli ir jie maži. Nematydavau, as sniga, ar sutemo, ar įsidienojo. Vis dar savim stebiuosi dėl reakcijų. Jau buvau ramesnė, nerimas duodavo pailsėti. O va vėl visą dieną...
Tokia mintis šiandien, kad esu gamtos klaida ir natūralios atrankos nepraėjau. Tarytum smegenis ėstų kokie virusai ir tai būtų nepagydoma. Kaip nepagydoma meningito atmaina. Imu suprasti, kad nei velnio aš "nesveikstu".  verysad.gif

Labai tave suprantu.. Aš irgi labai vaizdžiai regiu savo potencialias darbo vietas, išsianalizuoju, tiesiog jaučiu kaip man ten būtų... Dėl neigiamo vaizdinio atsisakiau vienos darbo vietos. Užjaučiu tave dėl sunkios finansinės situacijos, na bet gal dar įmanoma pakentėti, dar paieškoti? Susispaudus pagyventi? Man net savotiškai įdomu išgyventi su kuo mažesne pinigų suma, tokia kaip atrakcija. Žinoma, mūsų situacijos skiriasi, nes tu sėdi ant savo šiknos, o aš nelabai, bet priemonės ir tikslai panašūs. Laikykis!
Atsakyti
#264
QUOTE(Night13 @ 2015 02 23, 12:22)
Buvau ir aš šian pokalby. Rankos nusviro tiek, kad tegalvoju, kaip noriu mirti. Pats pokalbis tai nieko, bet aš ten neįsisiūlysiu dėl vairavimo/tačkės neturėjimo. Atlygis man pasirodė, kad irgi nieko gero bus, o ir vėl "juodi" pinigai. Mane mano sritis dėl to vis trikdo. Ir dar šeimos verslas, ir dar kažkodėl pagalvojau, kad darbo vieta nors normali, bet mane slėgs aplinka ilgiau ten pabuvus. Peizažas per langą irgi su purvynais. Noriu pasipjauti.

Man pastaruoju metu irgi jos nusvirę, iki žemės. Vos galą su galu suduriu, ieškau geresnio darbo, bet tai kur tau. Nu tokia liūdnuma šiandien apėmė, kad irgi galvojau, nafik išvis gyvent. Bet bendravimas man labai padeda.
Atsakyti