QUOTE(cremaster @ 2015 03 07, 20:32)
buuu. o man tai linksma skaityti tokius komentarus. praskaidrina diena. nes jeigu sikciau del tokiu smulkmenu, tai kaip reiktu elgtis atsirakinus lauko duris.
Night meciau psicha jau kuris laikas. niekas nieko nepadarys uz mane. bet matyt turiu buti dekinga (ar ne?), kad atitinkamais momentais prilaike uz pakarpos. bet finally as all alone.
tiesa pasakius, man kazkaip viskas px. manau, kad arba gyveni arba mirsti. ir jeigu gyveni, tai tada nesuki galvos, kad nemirsti. o jeigu mirsti, tada tiesiog uzdarai sitas duris ir tiek ziniu. tas zinojimas man labai malonus.
banaliai skamba, bet gyvenime galima padaryti bet ka. na praktiskai bet ka. reikia tik apsispresti.
Gerai, kad tau tai padeda, man anksčiau padėdavo požiūris - į viską žiūrėti per humoro prizmę, kaip į spektaklį, gyventi dėl to, kad smalsu, kas įvyks, žiūrėti tarsi iš šalies, bet išties dabar, kai nerimas yra mano didysis prielipa, nebepadeda tai ir man atrodo, kad problema yra ta, jog liga sulipusi su per dideliu atsakomybės jausmu, kad, nepaisant mano noro žiūrėti į viską kitaip, aš žiūriu į viską rimtai, nors nevertėtų, nes ar taip, ar anaip viskas visiems vienodai pasibaigs.....
QUOTE(cremaster @ 2015 03 07, 21:24)
eik tu, nieko cia baisaus, bet ir pagalbos ne per daug. nors gal kokiu grybu jeigu nuodugniai pavartojus, tai gal kazkas ir issisprestu. buna gi. bet cia musu dziunglese dar ne visko ir gauti imanoma.
va kaip grazu.
Admiration Mutuelle (Mutual Admiration-Vanities) by William Mortensen
aha, tas grožis gal tik ir gelbsti...
Papildyta:
padovanokit man arklį....mažą medinį namelį, upelį.....medžius....ir sielos ramybę....
jei galėčiau užrašyti arklio akis...
...ne, negalėčiau.