QUOTE(deraramos @ 2015 03 08, 12:36)
Aš esu addicted to PC.
Aš taip pat. Bet dėl to jau nepergyvenu, nes su tais visokiais nerimais ir kančiom, su kuriais nuolat gyvenu, tai jau gal, visgi, kad maigau tą kompą, geras požymis. Jau kai ir kompo nebereik, nebereik visiškai nieko, tik guliu užsimerkus ir susirietus, atrodo, kad tuoj išvemsiu smegenis, kad viduj pjaunasi šunys ir tai niekad nesibaigs.
Dar žiūrint, ką tuo kompu veiki, juk tiek galimybių. Aš tai tikrai dažniausiai beprasmiškai nolifinu: skaitinėju visokį briedą iš trijų sakinių, čatinu ir pan.
Truputį atlėgo man, ačiūdie. Pradėjau ėsti, nors ir per prievartą. Neramu, bet buvo buvę ir blogiau, nėr taip, kad išvis negaliu mąstyti. Net laukiu rytojaus, žinau, kad darbo savaitė bus trumpa, kad bent ką gal naudingo darysiu, kad nesėdęsiu susivėlus ir aptrupėjusiu nagų laku. Nors tas neatėjo savaime, šmaikštuolis mane kiek apramino. Nors žinau, kad laikina.
Šiandien net nušliaužiau savo noru į bažnyčią ir paskaitėlę kur einu sekmadieniais. Bet. Nžn., ar kad negėriau vaistų kelias dienas, atrišo emocijas, ar nuo nerimo tapau irzli. Man taip praktiškai nebūna, bet pardėj susikaliau su diedu. Aišku, pirma nepradėjau, kaip man atrodo. Diedas ėmė leisti putas, kad kas per naglumo viršūnė - nuėjo pasiimti maišelio, o mat užėmiau jo vietą eilėj. Gal taip ir buvo, bet aš kaip kosmose, nepastebėjau to diedo. Nežinau, iš kur atradau jėgų ir noro tam, bet aš, ramus ir susitvardantis žmogus, ėmiau vos ne klykti.

