QUOTE(deraramos @ 2015 03 09, 22:03)
nenori, nes nepriimtina kitiems, t.y. nepatogu suprast. Kartais reikia piktuoju pakovot už savo laiką ir poilsį.
šito ir nemoku labiausiai, tai pavargstu kartais iki tokio lygio, kad pradedu rėkti. Tada sako, kad su nervais negerai
O jei atsigulu vakare anksčiau pamiegoti, tarkim, penktadienį, tai su tokia nuostaba, atseit, miegojai ?

nu neturiu savo asmeninės erdvės, net kiek miegu yra sukontroliuota.
Iš kitos pusės, vieną kartą miegojau viena, tamsu, maniškiai dar negrįžę. Tai atsibudau su tokiu baimės jausmu, kad esu viena ir palikta vieniša, ir kaip žiauru būtu būti vienai.
Aš jau nebežinau ko noriu
Papildyta:
QUOTE(Night13 @ 2015 03 09, 22:05)
Tai jei tu labiausiai pavargsti, ką jie supras.
Aš stebiuosi savim, kaip aš čia nepasidariau galo. Nu, bet, dar gal nevėlu.
dar pagyvenk, pamatysi, kaip viskas keisis. net pačiai įdomu pasidarys. Aš net negalvojau ir nežinojau koks gyvenimas gali būti.
Vis tiek Dievas ir tau skirs kažką gero. Gal atsitiktinai. Bet yra toks sinchroniškumo dėsnis, nieko nėra atsitiktinio, viskas skirta tau ir pagal tave, arba , kad pasimokytum, arba, kad atsikeltum ir eitum toliau.
pvz., man atrodai labai darbšti, nes kažką moki daryti, dirbi, ir netingi dirbti viršvalandžių ir pan.