QUOTE(zemaiteki @ 2015 04 23, 09:52)
Maniškė su pavadžiu tik pradžioj išėjus į lauką nori lėkt. Vėliau apsiramina. O nuo pavadžio paleidžiu tik parke ar miške. Kažkaip bijau tų gatvių. Katiną vytųsi tik jei jis bėgtų, bet va paukščius tai reikia vytis kol pakankamai aukštai pakils

(Nepriklausomai, ar su pavadžiu, ar be).
O tai Bars net vet. vaistinėse perkat?
Mes kol mažas buvo, leisdavom be pavadžio. Vėliau pradėjau ir aš baimintis, kad neišbėgtų užsisvajojęs į gatvę, kad nepripultų bičiuliautis su nedraugiškais šunimis, o galiausiai, kad kokia pikta "boba" neįspirtų

Dabar vaikštome tik su pavadžiu. Paukščius gaudytų, bet žino, kad negalima. Stabtelna, atrodo sulaukia, kad tikrai negalima ir toliau ramiai uostosi. Kates idomios, jeigu bega, o sustojusių ir vytis nebereikia

Dviratininkai neįdomūs, su žmonėmis - apuostytų. Labiausiai reaguoja į kitus šunis, jau net žinau, su kuo neprasilenks neapsiloję. Beje, iki dviejų metų pats nepuldavo ant kitų loti, tik stebėjo. O po dviejų pats pradėjo pulti į atlapus tiems, kurie prieš tai ant jo lojo. Su patelėm, aišku, situacija geresnė

Draugas su taksiukais, pudeliais, westukais. Iškarto vengiu, nes pykstasi beveik su visais jorkais, pekinais ir visais knarkiančiai kvėpuojančiais

Tad su pavadžiu visiems ramiau
NEREIKIA LIŪDĖTI-VIENĄ KARTĄ GYVENI Rudoji.