QUOTE(mementoo @ 2015 02 18, 23:11)
Lietuva dabar išgyvena savo aukso laikus. Dar niekada nebuvo taip gera joje gyventi, kai dirbama pakankamai nesunkiai, normuotas darbo laikas, yra valgio sočiai- populiacija tunka, visi apsirengę šiuolaikiškai, mažamečiai neturi eiti dirbti į fabrikus ar žąsų ganyti, neturi klampoti per sniegus ir miškus 7 km į mokyklą, kad galėtų išmokti skaityti, prieinama medicininė pagalba, visur yra kokybiško geriamo vandens, bibliotekų. Nepradėkite dejuoti. Vargšai žmonės, kenčiantys nepriteklių, sveikatos sutrikimus dejuoja mažiausiai.
Kažkokie vėjai ir kosmosas. Taip, yra kas gyvena gerai, tokių buvo ir anksčiau, ir dar anksčiau, lygybės matyt niekada nebus. Bet nepaisant tų aukso laikų, penktadalis Lietuvos, tos pačios Lietuvos, gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Matyt pamiršai tą statistiką: "Skurdo rizikos lygis 2013 m. šalyje siekė 20,6 procento, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginus su 2012 m., jis padidėjo 2 procentiniais punktais. 2013 m. apie 610 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos."
Ir nėra ta medicininė pagalba tokia prieinama, tik ne šiais laikais, gal tu pastrigai senesniuose? Jau daug kur panaikino med. įstaigas, optimizavosi, iki tokio lygio, kad eilės pakol numirsi.
Tai ar dabar įsivaizduoji kas būtų, jei nei vienas nebūtų emigravęs? Jie gi bėgo nuo to, nuo bedarbystės, pašalpinio likimo, minimalių atlyginimų, nes nematė prošvaistės, o laukti nebebuvo galimybių. Ciniška rašyti apie namų, prašmatnių automobilių pirkimus ir verslus, kuomet didelė emigravusiųjų dalis niekada nebegrįš, jie jau viskas, prarastieji tautiečiai, tvirai užsikabinę svetimuose kraštuose, jų vaikai dažnai nebekalba lietuviškai. Tai kam čia rašyti tokius fantastinio romano epizodus?