QUOTE(Malvinija @ 2017 07 31, 15:20)
Netolimoje ateityje susidursiu su sudėtinga situacija, labai tikiuosi su šunumis patyrusių žmonių nuomonių ir patarimų.
Mano tėvai turi rusų toiterjero mišrūną. Jam 11 metų. Dabar tėvai planuoja keisti gyvenamą šalį ir šuns nenori vežtis. Jie arba palieka jį čia kam nors (t.y. man) arba jį migdo. Man labai liūdna ir apmaudu dėl tokių pamąstymų, kaip daug metų mylėtas šuo tampa labai nebereikalingu, bet tema ne ta. Aš esu pasižryžusi tą šunį priglausti, nes kitas pasirinkimas dar gyventi galinčiam šuniui man yra nepriimtinas, man gaila gyvūno. Mano šeima neaugina jokių gyvūnų ir artimiausiu metu nebūtume jų norėję, bet dabar teks.
Problemos tame, kad tas šuo nebuvo visiškai auklėjamas. Dabar, meilei pasibaigus, jis tupi aptvertas aptvare didžiają laiko dalį, kambaryje atlieka visus gamtinius reikalus. Nuo mažens su šuniu nebuvo įdėta darbo pripratinant savo reikalų atlikti lauke, namai jam yra tualetas. Po namų remontų "tualeto"erdvė jam buvo susiaurinta iki aptvaro. Ar realu dar tokių metų šunį įpratinti gamtinius reikalus atlikti lauke? Kaip tai reikėtų daryti? Kaip įsivaizduoju jo gyvenimą pas mus, jis turės būti narve, kuomet mūsų nebus namuose. Kokio dydžio turėtų būti narvas mažam šuniui? Įsivaizduoju, jei narvas bus didelis, ten bus jo namas-tualetas. Narvo reikėtų kuo mažesnio?
Dar vienas labai erzinantis dalykas yra tas, kad šuo urzgia ir gaudo savo uodegą, daug kartų per dieną. Ar realu su tuo pakovoti?
Užjaučiu, nekokia situacija, bet jūs šaunuolė, kad pasirūpinsite šuniuku
Dėl uodegos gaudymo, tai manyčiau jis tai daro iš nervų, kad per mažai vedžiojamas, kad su juo neužsiima, nebešneka gal beveik net su juo? Tokio amžiaus šuo, jei nebuvęs uždarytas ir matęs bent kiek aplinkinio pasaulio turėtų būti protingas, žingeidus, mylėti pasaulį. Ir jei staiga jam pasikeitė gyvenimas, juo nesirūpina, jį uždaro, tai jis ir protėja.
Manau, kad jei jūs jam parodysite širdį, reguliariai vesite į lauką, tinkamai maitinsite, nupirksite papildų nuo streso, viskas jam bus gerai. Jis iš naujo ims džiaugtis gyvenimu.
Dėl sysiojimo lauke, tai jei galima išmokyti mažą, tai šunį su patirtimi, manau, kad irgi galima išmokyti. Aišku, jei jam suformuotas įprotis namie daryti, tai bus sunku, bet yra visokių būdų. Pavyzdžiui, išvažiuojate visai dienai kur į gamtą, vaikštote su juo po parkus ar panašiai ir ką jis nesysios lauke? aišku, kad sysios, nekentės gal visą dieną. Tada jį labai pagiriate, kai daro lauke. O namuose tiesiog bandykite nebedėti tualeto iš viso, jokių palų. Tada gal pastebėsite, kad jis ieško, trypčioja ir išvesite. Vėl pagirsite, kai padarys lauke. O jei kada pridarys namie bet kur, neradęs tualeto/palučių, tai subarsite ir pasakysite, kad reikia daryti lauke, išvesite į lauką, kai padarys - labai pagirsite. Žodžiu, schema maždaug tokia, manyčiau. Gal dar kas nors kažką patars.