QUOTE(Hmmm... @ 2015 02 21, 20:11)
Kaip kažkada pasakė viena SM narė - tu man nesakyk, ką man daryt, o aš tau nesakysiu, kur eit
Anyway, atėjot į forumą to, ko negaunat namie - dėmesio. Dėl to nei Jūs į pasiūlymus rimtai žiūrit, nei Jums jų reikia
Žinot, kaip bus - pradžioj surasit palaikymą, užuojautą, gausit pasiūlymų. Bet kadangi iš esmės tos problemos Jums spręsti nesinori (nes vaikinas kaltas, kad juokaut nemoka, o ne Jūs, kad neadekvačiai į kiekvieną š... reaguojat), ilgainiui visiems Jus guosti nusibos. Taip pat, kaip jau nusibodo Jūsų vaikinui. Kodėl? Todėl, kad amžini verksniai niekam nepatinka. Ypatingai tie, kurie savo problemos realiai nemato ir spręsti nenori.
Jūsų reakcija į vaikino nevykusį jumorą yra neadekvati. Ir jei Jūs dėl tokių š.. verkiat iki ryto ir vaistus geriat, tai yra nenormalu ir Jums reikia rimtai užsiimti tokio elgesio priežasčių paieška. Ar tos priežastys fizinės (skydliaukė, hormonai, dar koks velnias išsiderinęs), ar psichologinės - SM Jums nediagnozuos. Jei norėsit, priežastį rasit. Jei ne... didelė tikimybė, kad vieną dieną Jūsų antra pusė trenks durimis ir nusiplaus rankas. O gal ir ne. Gal tiesiog ignoruos Jūsų isterijos priepuolius ir tyliai nusisukęs ties smilkiniu pirštu pasukios. Jei Jus toks gyvenimas tenkina, valio. Balioną į rankas - ir pirmyn.

Tai ar as sakau kad verksniai kamnors patinka? pati draugavau su tokiu pora metu, kol pabodo jo verkimai, ir issiskyreme. As juk puikiai viska suprantu, galvojat nesuprantu? Tik nezinau kur daryti, kur kreiptis, juk noriu padeti sau, islaikyti santykius, buti mylima ir mylinti. Del juokeliu as tikrai nera taip, kad nemiegociau visa nakti, juk ten kaip pvz pasakiau del ko pykstu

O nemiegu daznai, nes MB daznai kai susipykstam sako gerai viskas skiriames, is to pykcio, o as tada ir nemiegu visa nakti.. Ryte kaip niekur jis atsikelia ir sako nu cia is pykcio Nikolyte taip pasakiau. Tai vat, "daede" mane tokios skyrybos is niekur nieko... tik kazkoks nesutarimas, ir ka jau skirtis reikia?
Papildyta:
As tiesiog bijau galbut prarasti zmogu. Kai pries menesi susipykom, ir jis pasake, kad skirsis, as taip pradejau pergyvent, kad nualpau.. prisimenu, tik tai, jog jis mane gaivino, ir pliauskino per veida, nes irgi buvo nemenkai issigandes. Paskui ryte kalbejomes kas nutiko, ir t.t. tai nieko gero is tikro.. Jis pasake kad jis toks yra, kad kai susipyksti prie jo geriau nelysti, nes gali betka pasakyti, o as tokia esu, kad man reikia tuojau pat viska issiaiskinti, kad galeciau ramiai nueiti miegot. Vat tokie skirtingi mes esam( tik kai pykstames). O kai nesipykstam, tai tobuli santykiai, niekada nebuciau pagalvojus kad toki sielos drauga sutiksiu
Papildyta:
Esu labai jautri, imu i sirdi viska ka man pasako, ir jau pradedu abejot ar man kazkas gali padeti...