Nerimas/nervu priepuoliai santykiuose su vyru

Būtent man tai ir padėjo, dėmesys daugiau nukreiptas į save. Nes mane vargino pačią nuolatinis tikėjimasis jo atitinkamų reakcijų, bet jis yra toks koks yra. Dabar nuo nuolatinio Jis tą ir aną, taip ir kitaip perėjau prie ignoravimo ir atšalimo. Va čia jau kita bėda, nešioju nuoskaudas. Nenoras kalbėtis pykčio metu ir gi buvo iš jo pusės, o aš užsispyrusi ožkutė visaip to reikalavau, nes atrodė, kitaip negalima, būtina tuojau pat kalbėtis...

o kiek jus laiko kartu?

Psichoterapija yra stipriems žmonėms, nes jeigu žmogus eina pas specialistą, reiškia jis JAU pripažino, kad jam reikia pagalbos. Tik stiprus žmogus gali būti visiškai atviras, nusimesti visas kaukes prieš svetimą žmogų.

Man Monteverte patinka, nu kaip kada. Visos narės kartais duoda naudingų patarimų, kartais diskutuoja nekonstruktyviai.

Kad atsirinkčiau gerą psichologą, man reikėjo bene 10 metu, o ėjau pas 7 - nuo klinikų iki privačių. Bet kai matai savyje problemą, ir kad kenki labiausiai sau, tuomet ryžtingai sieki kažką pakeisti. Esu dėkinga ir tėvams, ypač mamai, kad padėjo man paauglystėje, tačiau didele dalimi esu dėkinga ir sau pačiai, kad kai rodės viskas yra beviltiška, aš ėjau į priekį. Ėjau automatiškai, be džiugesio, vilties, sakiau sau - reikia. Negailėjau savęs. Bet po to, kai įsibėgėjau, atradau žemišką gyvenimo džiaugsmą. Ir netapo man tas gyvenimas kažkokia pasaka - yra normalus gyvenimas, su įvairiausiomis problemomis, nervais, stresais, tačiau dabar turiu vidinių resursų kaip su visu tuo tvarkytis.

[quote=Nikole1990,2015 03 03, 15:30]
Pasitikiu savim tikrai o, kad betkoks vyras pavargtu, pritariu tikrai.. ir pati su tokiu vyru nebuciau. Maniskis siaip labai stiprus, ir nelabai jautrus, o tas mane zavi labai. Turejau verkslenanti vaikina du metus, tai nebegalejau ir pati istverti... kazkas minejo apie emocine priklausomybe dnuo vyro, tai net pati nebuciau pagalvojus, bet man 100 proc viskas atitinka..
Papildyta:
Teisybe. Kazkada net buvau susimascius, jei asaros nebepadeda, ko dabar griebtis? Baisu is tikro... ir is tikro be proto sunku.
Papildyta:

Labai jau greit nuteiset autore, labai mazai tezinome apie jos vyra ir ju santykius.
Is to, ka ji parase, kaip jis neva juokauja, kaip jis eis i sporta jai sugrizus, kad maziau buti kartu- nu sorry moterys, cia Jums normalu????
Autore jauna dar, nors supranta daug, be abejo, yra joje nepasitikejimo savimi, moters, mylincios per stipriai, vaikystes traumu elementu ir t.t. Bet jei ji dar prie siu savo jaunystes minusu isitaise pasyvu psichologini smurtautoja, ji tikrai iseis is proto.
Man regis, pasamoneje ji suvokia, kad jis jos nemyli; arba myli ne taip, kaip reikia jai. Gal jie nesuderinama pora, jis negali, nemoka, nenori suteikti emiciskai jai to, ko jai reikia, kaip oro ( o gal nedaug visai: tik meiles, demesio, saugumo jausmo santykiuose). Ir autore, myledama per stipriai, desperatiskai bijodama ji prarasti, nebesuvaldo savo emociju... Taip, kaip vaikas, gatveje pasimetes nuo mamos...
Patarimas butu toks: nebesislepti uz emociju nevaldymo (pati kalta...) , o sviestis ir paskaityt literaturos apie pasyvu psichologini smurta; apie moteris, priklausomas nuo meiles ir mylincias meile, apie sveikus tarpusavio santykius, apie Stokholmo sindroma ir nora buti auka. Isgryninti tikrasias santykiu problemas, kas Jusu netenkina konkreciai, ir kalbetis su vyru aiskiai ivardinant problemas, spresti jas kartu, o jam nenorint, ar nepavykstant- deja, skirtis.
[/quote]
Man atrodo suvokiu pasamoneje, ne tai, kad jis nemyli (zinau, myli tikrai) o man tiesiog truksta vis kazkkokiu irodymu, nemoku paaiskint. na tarkim, ka vat esu pastebejus, tai jeigu jis ta ar ana pasako, arba nepadaro ko as prasau, man isakrtopersasi mintis : gal jis nebenori buti? uzsiprogramuoju tomis mintimis, nors tarkim jis pasake, kad nori savaitgali praleisti atskirai(cia kaip pvz) ir man iskart mintys : oj, cia jis nebenori buti, cia as jam nusibodau, cia zenklas kad reikia permainu, cia zenklas kad jis nori pertraukos ir pan. tada pradedu isterikuoti,pradeda lietis asaros, ir vos ne pati ta ,,skyrybu tema" isprovokuoju, nors MB tik su draugais/tevais norejo pabut...
[/quote]

Nu tu tikrai savim nepasitiki. Jeigu turi įnorių ir kaprizų, tai dar nereiškia, kad pasitiki. Savimi pasitikintis žmogus nepuola nerimaut dėl kažkokių neaiškių antros pusės frazių, kad jį paliks. Savimi pasisikinčios moterys vertina save pakankamai gerai, kad joms dar ateitų į galvą mintis, jog jas galėtų palikti.

[quote=dewofsoul,2015 03 04, 12:53]
Man atrodo suvokiu pasamoneje, ne tai, kad jis nemyli (zinau, myli tikrai) o man tiesiog truksta vis kazkkokiu irodymu, nemoku paaiskint. na tarkim, ka vat esu pastebejus, tai jeigu jis ta ar ana pasako, arba nepadaro ko as prasau, man isakrtopersasi mintis : gal jis nebenori buti? uzsiprogramuoju tomis mintimis, nors tarkim jis pasake, kad nori savaitgali praleisti atskirai(cia kaip pvz) ir man iskart mintys : oj, cia jis nebenori buti, cia as jam nusibodau, cia zenklas kad reikia permainu, cia zenklas kad jis nori pertraukos ir pan. tada pradedu isterikuoti,pradeda lietis asaros, ir vos ne pati ta ,,skyrybu tema" isprovokuoju, nors MB tik su draugais/tevais norejo pabut...
[/quote]

Nu tu tikrai savim nepasitiki. Jeigu turi įnorių ir kaprizų, tai dar nereiškia, kad pasitiki. Savimi pasitikintis žmogus nepuola nerimaut dėl kažkokių neaiškių antros pusės frazių, kad jį paliks. Savimi pasisikinčios moterys vertina save pakankamai gerai, kad joms dar ateitų į galvą mintis, jog jas galėtų palikti.
[/quote]
Nu tikrai pasitikiu. Esu isvaizdi, demesio daznaisulaukiu, Mb daznai sako komplimentus. Man tiesiog ta baime yra buti vienai. nemanau , kad cia nepasitikejimas kaltas. Tiesiog negaliu buti viena.Nemegstu vienatves laabai. As netgi eidama siuksliu isnesti i lauka, butinai draugei paskambinu papliurt ir apsneket kanors
Papildyta:
[quote=Nikole1990,2015 03 04, 13:44]
Nu tu tikrai savim nepasitiki. Jeigu turi įnorių ir kaprizų, tai dar nereiškia, kad pasitiki. Savimi pasitikintis žmogus nepuola nerimaut dėl kažkokių neaiškių antros pusės frazių, kad jį paliks. Savimi pasisikinčios moterys vertina save pakankamai gerai, kad joms dar ateitų į galvą mintis, jog jas galėtų palikti.
[/quote]
Nu tikrai pasitikiu. Esu isvaizdi, demesio daznaisulaukiu, Mb daznai sako komplimentus. Man tiesiog ta baime yra buti vienai. nemanau , kad cia nepasitikejimas kaltas. Tiesiog negaliu buti viena.Nemegstu vienatves laabai. As netgi eidama siuksliu isnesti i lauka, butinai draugei paskambinu papliurt ir apsneket kanors
[/quote]

nera nei vieno dalyko manyje, del kurio as jauciausi menka, nepasitikinti, ar kompleksuociau

3 metai.

Tai kaip isspresdavot konflikta, kai jus noredavot kalbetis, o jis tyledavo?

[quote=Nikole1990,2015 03 04, 16:19]
Tai kaip isspresdavot konflikta, kai jus noredavot kalbetis, o jis tyledavo?
[/quo


Jis neišspręstas likdavo, mano emocijos išbalansuotos ir sunki naktis...
Dar dabar ieškau vis būdų, kaip subalansuoti emocijas, atrasti vidinę ramybę ir vis gi kažkas tokio turėtų būti svarbesnio pačiai sau už tai, kad leistis į tas smulkmenas, už emocijas... Kažkas tokio ką savy turi svarbaus svarbaus

[quote=Pievugele999,2015 03 05, 09:16]
[quote=Nikole1990,2015 03 04, 16:19]
Tai kaip isspresdavot konflikta, kai jus noredavot kalbetis, o jis tyledavo?
[/quo
Jis neišspręstas likdavo, mano emocijos išbalansuotos ir sunki naktis...
Dar dabar ieškau vis būdų, kaip subalansuoti emocijas, atrasti vidinę ramybę ir vis gi kažkas tokio turėtų būti svarbesnio pačiai sau už tai, kad leistis į tas smulkmenas, už emocijas... Kažkas tokio ką savy turi svarbaus svarbaus
[/quote]
Baisu.. katik ir vel apsizodziavom su MB

O del ko?

Nes dariau jam valgyt 1,5 val ten tokias korejietiskas astrias salotas, laabai man skanias, ir norejau ji nustebint ir padaryt jam. Zodziu atnesiau i lova ir jis sako :
1. o padazo cia yra??
2. o tu cia ismaisei ji nes nesimato??
3. o kodel taip stambiai vistiena supjaustei???
neistverus pasakiau Bl****t nenori nevalgyk tada isvadino mane isterike ir pasake, kad manes jau nieko paklaust nebegalim. Zodziu vietoj aciu, gavau 3 priekaistus, ir pykcio doze

Nu man tai nebūtų sunku atsakyti į tokius klausimus, prie ko čia priekaištai. Gal žmogui skaniau su padažu, smulkesnė pjaustyta vištiena? Jei jau taip mylit tą savo vaikiną tai mažiau įžvelgtumėt savęs. Mano draugas irgi pasitikslina ką nors dėl maisto, kai pagaminu, nes mūsų skoniai gana skirtingi, bet į galvą neateitų, kad jis man priekaištauja. O kai pradeda išsidirbinėt, tai atkertu jam "Tylėk ir valgyk". Taškas